Kelininkai bando iš perdirbto plastiko gaminti tvirtesnius paviršius

Atliekos gali būti panaudojamos ir keliams tiesti.

Iš viso plastiko, pagaminto nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio, neperdirbta nė 10 proc. Dažniausiai plastikas tiesiog išmetamas ir patenka į sąvartynus. Dalis plastiko šiukšlių išmėtoma gamtoje, iš kur gali patekti į upes, o iš jų ‒ į jūrą. Kol sulauksime pagerėjimo, plastiko atliekų problema dar paaštrės. Antai šiemet turėtų būti pagaminta apie 380 mln. tonų plastiko, taigi triskart su viršum daugiau nei bitumo, daugiausia naudojamo tiesiant pasaulio kelius – jo kasmet pagaminama 120 mln. tonų.

Šios medžiagos turi panašumų. Plastikas gaminamas iš naftos produktų, o bitumas yra šalutinis naftos perdirbimo produktas. Abi jos polimerinės – susideda iš ilgų molekulių, kurias sieja stiprus ryšys. Būtent tai užtikrina plastiko tvirtumą, prisideda prie jo ilgaamžiškumo. Tokios savybės praverčia ir kelininkams. Tiesiant kelius karštas bitumas sutvirtina užpildą iš smulkintų uolienų bei akmenų ir gaunama danga, paprastai vadinama asfaltu. Visa tai paskatino žmonės mąstyti: kodėl nepakeitus vieno polimero kitu?

Iš perdirbto plastiko jau gaminami produktai, pavyzdžiui, nutekamieji latakai ir kanalizacijos vamzdžiai. Dabar susidomėta jo taikymu keliuose. Rugsėjo 11-ąją Zvolėje, Nyderlanduose, atidarytas 30 metrų dviračių takas, kurio sudėtis – 70 proc. perdirbto plastiko, o kas liko – polipropilenas. Šioje atkarpoje bandomas naujas produktas „PlasticRoad“, kurį kartu su prancūzų naftos ir dujų bendrove „Total“ kuria dvi olandų įmonės – kelių statybos bendrovė KWS ir plastikinių vamzdžių gamintoja „Wavin“.

Segmentai gaminami tuščiaviduriai, į juos galima įvesti nutekamąsias sistemas, dujotiekio ar elektros linijas.

„PlasticRoad“ – surenkamasis produktas. Pristatomi gamykloje pagaminti segmentai klojami ant tinkamai paruošto pagrindo, pavyzdžiui, smėlio. Segmentai gaminami tuščiaviduriai, į juos galima įvesti nutekamąsias sistemas, dujotiekio ar elektros linijas. Zvolės projektui pagaminti 2,4 metro ilgio ir 3 metrų pločio segmentai. Juose įrengti jutikliai, matuojantys temperatūrą, lankstymąsi, vandens išeigą nutekamosiose sistemose. Netoliese, Githorne, tiesiamas kitas bandomasis dviračių takas.

Ne tik patvarūs, bet ir išmanūs

Jei idėja pasiteisins, išradėjai tikisi ją išplėtoti ir gaminti segmentus vien iš perdirbto plastiko. Ateis pėsčiųjų takų, stovėjimo aikštelių, geležinkelio platformų eilė. Galiausiai numatoma gaminti segmentus ir keliams. Jie gali būti su jutikliais eismui stebėti. Ilgainiui plastikiniuose keliuose įrengti kontūrai galėtų padėti autonominiam transportui, belaidžiu būdu įkrauti elektromobilius.

Įmonių teigimu, surenkamieji plastikiniai keliai turėtų tarnauti 2–3 kartus ilgiau už įprastus. Kaina taip pat sumažėtų, daugiausia dėl to, kad kelius būtų galima tiesti beveik triskart greičiau. Galima įtraukti ir slidumą mažinančią dangą, įskaitant skaldą, tradiciškai naudojamą tiesiant kelius. Be to, pakeistus senus segmentus galima perdirbti. Bet inžinieriai stebės, kaip takas atlaiko nusidėvėjimą, taip pat, ar kiaurymės nesukelia rezonanso, dėl kurio toks kelias keltų per daug triukšmo.

Perdirbtą plastiką galima panaudoti ir kitaip – įmaišyti jo į karštą bitumą gaminant asfaltą. Netrukus tokia kelio danga bus paklota Kalifornijos universiteto San Diege studentų miestelyje, siekiant išbandyti kelis specialiai kelių dangai skirtus plastikus, kuriuos sukūrė britų bendrovė „MacRebur“. Pasak Toby McCartney, 2015 m. įkūrusio šią įmonę su grupe kolegų, visi mišiniai gaminami iš sunkiai ir nepigiai perdirbamo plastiko, kuris dažnai atsiduria sąvartyne.

„MacRebur“ plastiką išvalo, išrūšiuoja ir susmulkina į drožles arba granules. Tiesiant arba remontuojant kelius šiuos darbus planuojama atlikti vietoje, kad vietovės keliai būtų tiesiami iš vietinių atliekų. Kiekvieną mišinį gali sudaryti apie 20 skirtingų polimerų, pritaikytų konkretiems paviršiams. Vienas mišinys gali tikti autobusų juostai, t. y. sunkesniam transportui, kitas užtikrintų didesnį lankstumą ten, kur važiuojama lanku ir dėl šoninių jėgų ratų tempiamas paviršius gali trūkti, pavyzdžiui, transporto žiede. Dangą taip pat galima pritaikyti dideliam karščiui ar šalčiui. O kadangi pridėjus plastiko užpildomos smulkios kiaurymės, per kurias po paviršiumi patekęs vanduo ardo kelio dangą, modifikavus asfaltą gali sumažėti kelio duobių.

Įmonės plastikiniai mišiniai jau naudoti kelių, stovėjimo aikštelių ir oro uostų tūpimo takų dangai įvairiuose kraštuose. Bene seniausias projektas – kelio ruožas Kambrijoje, Anglijos šiaurės vakaruose, kur dažnai važinėja sunkvežimiai. Naujos dangos jam reikėdavo kas maždaug šešis mėnesius, bet, pasak T. McCartney, įmaišius plastiko jo būklė puiki ir po dvejų metų. Atnaujinus dangą, senąją galima vėl perdirbti.

Valyti ir rūšiuoti iš skirtingų polimerų pagamintą plastiką gali būti gana brangu, ypač naudojamą mažaverčiams produktams, pavyzdžiui, pakuotei. Bet T. McCartney teigia, kad juo keisti bitumą ekonomiškai apsimoka, nes, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tona bitumo gali kainuoti apie 400 svarų. O standartinei kelio dangai skirtas priedas iš perdirbto plastiko atsieina 300–350 svarų už toną. Pridėjus priedo nebereikėtų atitinkamo kiekio bitumo, todėl galima sutaupyti. Dabar priedais pakeičiama 5–10 proc. bitumo, bet dalį galima didinti iki 25 proc.

Kurti specializuotus priedus iš perdirbto plastiko T. McCartney sugalvojo pamatęs, kaip Indijoje kartais tvarkomos kelio duobės. Surinktos plastiko atliekos supilamos į duobę, apipilamos dyzelinu ir padegamos, kad susilydytų į vientisą masę. Tai grubus variantas, kuris teršia aplinką, bet tam tikra prasme padeda spręsti problemą. Kartais Indijoje smulkinto plastiko įmaišoma į bitumą ir tiesiant kelius.

Australijos kelininkai irgi pradeda naudoti perdirbtą plastiką. Šiemet Melburno priemiestyje Kreigiberne baigta 300 metrų Rayfieldo prospekto atkarpa iš „platisfaltu“ pavadintos medžiagos. Jai pagaminti perdirbta daugiau kaip 200 tūkst. plastikinių maišelių ir pakuočių, susmulkinta 63 tūkst. stiklinių butelių ir panaudoti dažai iš 4,5 tūkst. spausdintuvo kasečių. Sumaišius visus komponentus pagaminta 50 tonų perdirbto asfalto, o iš viso išėjo 250 tonų kelio dangos. Bus vertinamos šio kelio charakteristikos.

Stuartas Billingas iš klojant dangą dalyvavusios bendrovės „Downer“ sakė, kad tiesti kelius iš perdirbtų medžiagų kainuoja panašiai kaip tradiciniai būdai. Tačiau tikimasi, kad kelias bus ilgiau naudojamas ir atsparesnis intensyviam eismui.

Kreigiberno pareigūnai skaičiuoja, kad tiesiant kelią sunaudota tiek atliekų, neatsidūrusių sąvartyne, kiek Rayfieldo prospekto gyventojai būtų sudėję į rūšiuojamų šiukšlių konteinerius per pastaruosius dešimt metų. Vietinės tarybos bene dažniausiai sulaukia nusiskundimų kelių būkle, ypač duobėmis. Ir Australijoje, ir kitur namų ūkiai turbūt rūšiuotų ir atiduotų perdirbti daugiau plastiko, jei žinotų, kad dėl to galės važinėti lygesniais keliais.