Keičiant nebepatentuojamų vaistų paskirtį – daug vilčių rasti naujų gydymo būdų

Bet vyriausybės turi siekti, kad įmonės būtų suinteresuotos į juos investuoti

Baigiantis 2014-iesiems 66 metų britą Alistairą ištiko priepuolis. Atlikus tyrimus išgirsta naujiena pribloškė – neoperuojamas smegenų auglys glioblastoma, galintis nužudyti per keletą metų. Netrukus vyras laikraštyje perskaitė straipsnį apie ta pačia liga sergantį pacientą, kuriam neva padėjo keli pigūs elementarūs vaistai, parinkti dėl antivėžinio poveikio. Gydytojai nesusižavėjo, bet pasakė: „Juk nesustabdysime jūsų.“

Jau ketverius metus Alistairas, be standartinio gydymo, vartoja ir tuos medikamentus. Vaistų rinkinį skiria privati Londono klinika „Care Oncology“, kuri rekomenduoja vieną iš statinų (mažina cholesterolio koncentraciją), metforminą (vartojamas sergant II tipo diabetu), doksicikliną (antibiotikas) ir mebendazolą (priemonė nuo kirmėlių). Gal ir atrodo radikalu, bet iš tiesų – tai saugūs, pigūs generiniai vaistai, turintys tam tikro antivėžinio poveikio požymių. Žinoma, informaciniuose lapeliuose nenurodyta, kad jie gydo glioblastomą ar apskritai kokį vėžį.

Klinikinio susidomėjimo trūkumas nėra neįprastas. Stovi milžiniška neatverta medicinos skrynia, pilna neištyrinėtų būdų taikyti generinius vaistus. Patvirtintų kaip preparatas nuo tam tikros ligos, šių vaistų nebesaugo patentai, ir matoma perspektyvų jais gydyti kitas ligas. Amžiams skandalo ir tragedijos žymę gavęs talidomidas, kadaise skirtas nėščiosioms nuo rytinio pykinimo, pritaikytas raupsams ir kraujo vėžiui gydyti. Vieną preparatą nuo aknės pradėta naudoti gydant tam tikros formos leukemiją. Gerai žinoma, kad „Viagrą“ davė ne itin sėkmingi krūtinės anginos gydymo tyrimai.

Galimybių keisti vaistų paskirtį labai daug. Pasak tokia veikla užsiimančios amerikiečių labdaros organizacijos „Cures Within Reach“ vadovo Bruce’o Bloomo, patvirtinta 9 tūkst. generinių vaistų. O Pano Pantziarkos iš kitos labdaros organizacijos „Anticancer Fund“ teigimu, jo grupė rado įrodymų, kad beveik 260 medikamentų, kurie nėra nuo vėžio, turi antivėžinį poveikį. Daugumos nebesaugo patentai. Susidomėjimą šiais vaistais skatinančio mokslo šaknys – ikiklinikiniai laboratoriniai tyrimai su gyvūnais, atvejo ataskaitos, nedideli klinikiniai tyrimai ir masiniai stebėjimai.

Vis dažniau ieškant naujų galimybių nemažai vaistų ištraukiama iš užmaršties. Peržiūrėjusi tūkstančius patvirtintų medikamentų, amerikiečių tyrimų agentūra Nacionaliniai sveikatos institutai (NSI) išskyrė 25 molekules, galbūt tinkamas kovai su vaistams atspariomis bakterijomis. Pusė jų – jau patvirtinti medikamentai. Kalifornijos biomedicininių tyrimų institutas San Diege sukaupė 12 tūkst. vaistinių preparatų biblioteką ir analizuoja jų poveikį ligos sukėlėjams. Atlikus tyrimus jau bandomi dveji vaistai: tikrinamas antireumatinio vaisto auranofino poveikis tuberkuliozei ir nuo raupsų skiriamo klofazimino poveikis parazitui Cryptosporidium.

Tokius vaistus – nebesaugomus patento, pigius ir jau patvirtintus – galima palyginti greitai paruošti naujoms ligoms gydyti. Naujų molekulių bandymai gali kainuoti šimtus milijonų dolerių. Be to, 45 proc. vaistų po klinikinių bandymų atmetami, nes yra nesaugūs. Keičiant vaisto, kurio saugumas jau gerai ištyrinėtas, paskirtį, galima sutaupyti 5–7 metus, reikalingus jam paruošti. Patvirtinama didesnė dalis, o procesui, kai kurių manymu, išleidžiama tik 60 proc. to, kiek skiriama naujiems vaistams kurti.

Platus pasirinkimas

Auga susidomėjimas, kaip galima pakeisti vaistų paskirtį, ypač kad preparatas tiktų apleistoms ligoms gydyti skurdžiose šalyse, taip pat retoms ligoms, vėžiui ir psichikos sveikatai. Neseniai „JAMA Psychiatry“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad statinai, metforminas ir kraujospūdį mažinantys vaistai turi potencialo kaip medikamentai nuo tokių psichikos ligų kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas. Antibiotikas minociklinas bandomas kaip vaistas autistams. Neurologas Ammaras Al-Chalabi iš Karaliaus koledžo Londone nori ŽIV gydymui naudojamą „Triumeq“ pritaikyti motorinių neuronų ligoms gydyti.

Vis dėlto yra problema. Pasak Katherine Arline iš retų formų vėžio gydymą tyrinėjančios biotechnologijų įmonės „Shepherd Therapeutics“, verslas nesuinteresuotas imtis klinikinių generinių vaistų bandymų, nes sąnaudų daug ir gali nepavykti susigrąžinti išleistų pinigų. Įmonė padengia bandymų, registracijos išlaidas, bet neturint patento apsaugos vaistą gali gaminti bet kas. Generiniai vaistai kartais vadinami „finansiniais našlaičiais“.

Vienas sprendimų – sukurti modifikuotą generinio vaisto versiją, kurią galima patentuoti. Amerikiečių vaistų gamintoja „Johnson & Johnson“ (J&J) tai pritaikė ketaminui. Netrūksta įrodymų, kad šis anestetikas gali padėti kovoti su gydymui atsparia depresija. Pakoregavusi molekulę J&J sukūrė inhaliacinį preparatą. Bet keisti formulę brangu ir gali nukentėti vaisto veiksmingumas. Vis dėlto JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) turėtų patvirtinti J&J versiją.

Kaip daugelio nenumatytai paskirčiai naudojamų vaistų atveju, gydymas ketaminu ilgai buvo veiksmingas, bet sunkiai pasiekiamas. Dėl to JAV ir Europoje pridygo ketaminu gydančių klinikų. Jungtinėje Karalystėje tokį gydymą teiks „Oxford Health“ prie Nacionalinės sveikatos tarnybos. Tačiau tarnyba vaisto nekompensuoja, nes jis šiai paskirčiai nepatvirtintas, todėl trys sulašintos dozės pacientams kainuoja 930 eurų. J&J gaminamas esketaminas turėtų būti dar brangesnis.

Bandant pritaikyti generinius vaistus naujoms indikacijoms neišvengiama sunkumų. Kalbėdamas iš patirties B. Bloomas nurodo, jog nuo trečdalio iki pusės pacientų nelinkę vartoti standartiniam gydymui nepriskiriamų vaistų, net jei žino, kad jų liga gresia mirtimi. O gydytojai dažnai jaučia, kad negali išrašyti vaisto nenumatytai paskirčiai, net jei iš principo nenusiteikę prieš, nes neramu dėl teisinės atsakomybės, jei kas nors nepavyktų. Taip pat galimi ginčai, ar ligonių kasos arba draudikai sumokės už vaistus, kai jie nepatvirtinti tai ligai gydyti.

Tačiau ne vienai pelno nesiekiančiai grupei atrodo verta finansuoti vaistų paskirties keitimo tyrimus. Patrauklių krypčių galima rasti remiantis epidemiologiniais duomenimis. Sprendžiant iš Taivane sukauptos informacijos, kai gydant diabetą vartojamas metforminas, pacientams 76 proc. sumažėja tuberkuliozės rizika, ir apsauginis poveikis auga sulig kiekviena doze. Tačiau mokslininkas Udai Banerji iš Vėžio tyrimų instituto Londone įspėjo, kad, norint galutinai įrodyti vaisto vertę naujai ligai gydyti, būtina atlikti klinikinius atsitiktinių imčių tyrimus.

Bandymai brangūs, tačiau galima milžiniška nauda. Šveicarų ne pelno grupė „Drugs for Neglected Diseases Initiative“ parėmė feksinidazolo tyrimus. Juos jau buvo pradėjusi viena farmacijos įmonė, bet pradiniuose etapuose metė, o vėliau nustatyta, kad medžiaga turi antiparazitinių savybių. Šį sausį, po daug metų darbo, patvirtinta, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje preparatu galima gydyti miego ligą. Tai pirmi geriamieji vaistai nuo šios ligos, veikiantys bet kurioje jos stadijoje.

Gydant vėžį, bene perspektyviausios generinės piliulės jau yra gerai žinomos. Labdaros organizacija „Cancer Research UK“ atlieka įvairius bandymus: tikrina, ar aspirinas gali stabdyti vėžio atsinaujinimą, taip pat dideliame prostatos vėžio tyrime bando metforminą, o vaistus nuo grybelio – kaip priemonę žarnyno vėžiui gydyti. Briuselyje veikianti „Anticancer Fund“ turi daug vilčių, kad propranololis pasiteisins gydant angiosarkomą (vidinių kraujagyslių sienelių vėžį) ir kasos vėžį. Propranololis – generinis XX a. 7-ojo dešimtmečio betablokatorius, kuriuo gydomos įvairios ligos, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, nerimas, migrena. Patvirtinus kaip vaistą nuo vėžio, tai būtų neįtikėtinai pigus preparatas, vertinant paprastai dešimtis tūkstančių dolerių per mėnesį kainuojančių vaistų nuo vėžio kontekste. U. Banerji teigimu, vienas iš penkių patentų nebesaugomų vaistų nuo vėžio gali tikti kitų rūšių vėžiui gydyti. „Beveik pinigai iš dangaus“, – tvirtino mokslininkas.

„Anticancer Fund“ mano, kad naujai paskirčiai pritaikyti vaistai būtų vartojami plačiau, jei juos patvirtintų reguliuotojai, nurodę, jog medikamentas tinka ir kitoms ligoms gydyti. Tai sudėtinga ir brangu, tačiau, pasak P. Pantziarkos, po šių žingsnių įsisuktų svarbus procesas. Reguliuotojui licencijavus vaistą, atnaujinamos klinikinės gairės, pakeičiami vaistų formuliarai, turėtų palengvėti vaistų kompensavimas, medikai įgytų su vaisto vartojimu susijusios patirties. B. Bloomas sutinka, kad Jungtinėse Valstijose oficialus naujos paskirties patvirtinimas paskatins kitai paskirčiai pritaikytų vaistų vartojimą.

Riboja pinigų trūkumas. Net jei vyriausybė mielai skiria pinigų vaistams kurti, pirmenybė teikiama patentuojamiems medikamentams. Anot P. Pantziarkos, oficialiuose finansavimo planuose, pavyzdžiui, ES programoje „Horizon 2020“, dažnai pageidaujami projektai su intelektinės nuosavybės teisėmis. JAV nacionalinis taikomųjų mokslų pažangos centras parems tyrimus, kad vaistų gamintojos galėtų pritaikyti molekules, kurių patentus turi, naujiems tikslams.

Finansai – ne vienintelė kliūtis. Tik vaisto gamintojams arba kūrėjams leidžiama oficialiai nurodyti kitą jo paskirtį. Prašymą reguliuotojams patvirtinti, kad feksinidazolą galima vartoti kaip vaistą nuo miego ligos, pateikė Paryžiuje veikianti bendrovė „Sanofi“, nors moksliniai tyrimai atlikti labdaros pagrindais. Tačiau farmacininkai neprivalo remti nekomercinių bandymų keisti vaistų paskirtį. O už sektoriaus ribų sunku rasti specialistų, išmanančių būtinai dokumentacijai tvarkyti reikalingus teisės klausimus.

Kai kuriuos šių klausimų svarsto Europos Komisijos surinkta vaistų paskirties keitimo ekspertų grupė. Nagrinėjama, kaip keičiant reguliavimą, taip pat teikiant teisinę ir finansinę paramą, būtų galima padėti paskirties keitimą tyrinėjančioms trečiosioms šalims, kaip antai labdaros organizacijoms ir fondams. „Anticancer Fund“ nori, kad reguliuotojas galėtų įvertinti trečiųjų šalių, pavyzdžiui, paties fondo, pateiktus vaistų poveikio įrodymus.

Atrodo, kad ne pelno organizacijoms skinantis kelią paskirties keitimo srityje auga ir verslo susidomėjimas. Pasak B. Bloomo, prieš dešimt metų jokia farmacijos įmonė net negalvojo apie bendradarbiavimą su labdaros organizacija. Šiandien kas mėnesį paskambina bent dvi ar trys susidomėjusios smulkios ar vidutinės įmonės. Naujų gydymo būdų paieškai tai į naudą. Bet tradiciškai farmacininkų apleistose srityse pigesnių vaistų dėl to neatsiras. Įmonėms bus svarbiausia sugalvoti, kaip patentuoti naujus pritaikymo būdus (pakeitus formulę ar naujaip derinant medžiagas) ir brangiai parduoti gatavą produktą.

Jei vyriausybės nori pigesnių vaistų, reikia finansiškai skatinti ne pelno organizacijas ir sukurti palankų reguliavimą. Norintys ieškoti naujų galimybių turi pasiūlymų. Pavyzdžiui, galima nurodyti reguliuotojams teikti nemokamas konsultacijas ir atsisakyti patvirtinimo mokesčio arba sukurti viešąjį fondą, kuris finansuotų paskirties keitimą. Taip pat siūlomos „socialinės obligacijos“, kai įvairius vaistų nuo ligų, kurių gydymas valstybinei sveikatos apsaugos sistemai daug kainuoja, bandymus finansuoja privatūs investuotojai. Patvirtinus vaistus valstybinė sveikatos priežiūros tarnyba, kuriai naujai patvirtinti generiniai vaistai leidžia sutaupyti, grąžina pinigus investuotojams.

Kantriai laukia

Permainos vyksta lėtai, tad tokie pacientai kaip Alistairas yra palikti likimo valiai. „Care Oncology“ teigia šį pavasarį paskelbsianti glioblastoma sergančių pacientų rezultatus. Sveikintina, bet tolokai nuo auksinio iš bandymų surinktų įrodymų standarto, reikalingo vaistui įregistruoti. Gydymas toliau kabos nežinioje. O pacientai manys, kodėl vyriausybės nemato tikslo keisti vaistų paskirtį.