-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Abortas, kaip sako valstybės tarnautoja Theodora iš Graikijos, buvo absoliuti būtinybė, kai pernai ji pastojo. Vyras neteko darbo, ir pinigų buvo per mažai trečiam vaikui. Privačioje klinikoje atlikta procedūra buvo „efektyvi“ – po trijų valandų viskas baigėsi. Vidurinės klasės Atėnų gyventojai tai – normalu. Anot vieno Atėnų ginekologo, nieko nuostabaus moteriai pasidaryti keturis penkis abortus. Graikijoje tai laikoma įprasta gimstamumo kontrole.
O štai dauguma šiuolaikinių kontracepcijos priemonių nelaikomos įprastomis. Graikijoje daugiau kaip pusė ištekėjusių moterų jų visai nenaudoja. Dauguma porų apsaugai nuo nėštumo renkasi nutrauktą lytinį aktą ir prezervatyvus – net studentai medikai, kurie turėtų žinoti, kad šios priemonės nuvilia apie penktadalį porų, naudojusių jas metus. Graikai įsitikinę, jog kontraceptinė piliulė ir kiti hormoniniai preparatai sukelia nevaisingumą ir vėžį. Taip pat jie nepasitiki intrauterininėmis priemonėmis, nes juos mokė, jog tamponai – nesveika.
Dėl panašių prietarų abortų skaičius aukštas ir daugelyje kitų šalių. Statistikos duomenys fragmentiški, ypač ten, kur daug abortų atlieka privačios klinikos arba procedūra yra nelegali. Bet neseniai žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime suskaičiuota, kad pasaulyje kasmet būna apie 56 mln. abortų, nutraukiamas ketvirtadalis visų nėštumų. Metinis 3,5 aborto šimtui vaisingo amžiaus moterų rodiklis – tik šiek tiek mažesnis, nei buvo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.
Nors daugelyje turtingų šalių abortų rodikliai nekinta arba mažėja, Lotynų Amerikoje, taip pat kai kur Afrikoje ir Azijoje jie auga (žr. 1 grafiką). Buvusių komunistinių kraštų rodikliai bene didžiausi pasaulyje. Sovietiniais laikais abortas buvo vienintelis gimstamumo kontrolės metodas ir kai kuriose valstybėse moteris vidutiniškai per gyvenimą nutraukdavo 5–8 nėštumus. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga suiro, apie pusę reprodukcinei sveikatai skirto biudžeto tekdavo abortams ir jų sukeltoms komplikacijoms gydyti.
Tūlam už gyvybę pasisakančiam politikui atrodo, kad siekiant sumažinti abortų skaičių reikia uždrausti arba apriboti galimybes nutraukti nėštumą. Donaldas Trumpas, neseniai perėjęs į gyvybės šalininkų stovyklą, prisiekė, kad JAV aukščiausiasis teismas bus konservatyvus. Daug religinių lyderių aršiai protestuoja prieš abortus, nors popiežius Pranciškus lapkričio 20 d. šiek tiek sušvelnino Katalikų bažnyčios poziciją. Abortas tebėra rimta nuodėmė, bet atgailaujančiai moteriai dabar gali atleisti ir parapijos kunigas, nebereikia kreiptis į vyskupą.
Tarptautiniai palyginimai rodo, kad draudimai ir apribojimai ne itin mažina abortų skaičių. Dauguma moterų net rizikuodamos gyvybe nersis iš kailio, kad nutrauktų nepageidaujamą nėštumą. Kaip teigiama minėtame „Lancet“ paskelbtame tyrime, valstybėse, kur abortai išvis draudžiami arba galimi tik gelbstint moters gyvybę, jie paplitę ne mažiau nei ten, kur prieinami esant poreikiui.
Dauguma moterų net rizikuodamos gyvybe nersis iš kailio, kad nutrauktų nepageidaujamą nėštumą.
Daugelyje šalių valdžia užsimerkia, kai taisyklės pažeidžiamos. Lotynų Amerikoje įstatymai beveik visur griežti, bet pinigų susimokėti turinti moteris gali saugiai pasidaryti nelegalų abortą privačioje klinikoje. (Skurstančioms tai atlikti tenka pogrindyje, ir procedūra kartais baigiasi rimtu sužalojimu arba net mirtimi.) Pietų Korėjoje legalus abortas galimas tik išžaginimo, kraujomaišos arba rimtų vaisiaus apsigimimų atvejais, taip pat gelbstint moters gyvybę. Tačiau 2005 m. vyriausybei užsakius tyrimą suskaičiuota, kad nutraukta 44 proc. nėštumų. Viena 2011 m. abortą pasirinkusi 35 metų namų šeimininkė iš Seulo pasakoja, kad tiesiog nuėjo pas du jos vaikus priėmusį gydytoją ir pasakė nenorinti trečio. Į Seulo klinikas dėl aborto skambinančioms moterims atsakoma, kad tokia paslauga neteikiama, bet dažnai pakviečiama atvykti „konsultacijos“.
Jei šalies valdžia stebi akyliau, moterys dažnai vyksta į užsienį arba perka nėštumą nutraukiančias tabletes juodojoje rinkoje. Airėms, lenkėms ir maltietėms paprasta pasidaryti abortą kitose Europos šalyse. 2015 m. beveik 3,5 tūkst. moterų, nurodžiusių, kad gyvena Airijoje, nėštumą nutraukė Anglijos valstybinėse klinikose. Internetas padeda lengviau susitarti dėl saugaus aborto. Nyderlandų grupė už teisę rinktis „Women on Web“ siūlo konsultacijas internetu, kaip vartoti mizoprostolį ir mifepristoną, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino kaip tinkamus nutraukti nėštumą per pirmąsias 12 jo savaičių. Šie preparatai siunčiami į visus pasaulio kraštus. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių mizoprostolio išrašoma skrandžio opoms gydyti. Vengdama įtarimų moteris gali paprašyti pagyvenusį giminaitį nupirkti jai tų vaistų.
Pastaraisiais metais daugelyje valstybių kovos su abortais grupės suaktyvėjo. Bet paskatinti įvesti draudimus joms nesiseka. Spalį Lenkijoje, kur abortai galimi tik retais atvejais, konservatyvūs politikai atsisakė plano juos visai uždrausti, kai žmonės masiškai išėjo į gatves. Moterys žygiavo iškėlusios pakabas, kurios kartais naudojamos bandant savarankiškai pasidaryti abortą.
Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchui paraginus uždrausti abortus, šalies sveikatos apsaugos ministrė paaiškino, kad tai jau išbandyta valdant Stalinui. Įvedus draudimą daug moterų mirė nuo nelegalių procedūrų, o gimstamumo rodikliai nepasikeitė. D. Trumpo paskirtas Aukščiausiojo teismo teisėjas trumpuoju laikotarpiu nelabai pakeis JAV aborto įstatymus. Teisme tvirta dauguma pasisako už tai, kad jie liktų legalūs.
Už gyvybę kovojantiems aktyvistams pavyko apsunkinti galimybes nutraukti nėštumą. Kai kuriose JAV valstijose moteriai, kuri kreipiasi dėl aborto, reikia paaiškinti, kad jis gali sukelti vėžį, nors tai nėra moksliniais įrodymais pagrįstas teiginys. Pastaraisiais metais Rusija ir dar kelios buvusios komunistinės šalys įvedė privalomas konsultacijas ir kelias dienas „apmąstymų“ prieš nutraukiant nėštumą. Rusijos gairėse nurodyta, kad abortas – „gyvo vaiko nužudymas“, o konsultantams patariama „pažadinti motiniškus jausmus“, įtikinti moterį, kad abortas yra „amoralu ir žiauru“, ir atvesti ją prie išvados, kad galima rasti iš ko auginti vaiką. Maža įrodymų, kad tai padeda. Misisipės valstijai įvedus konsultacijas ir laukimo terminą apskritai abortų sumažėjo, bet padažnėjo daromų po pirmo trimestro ir daugiau moterų vyko į kitas valstijas.
Vakarų šalių tyrimai atskleidžia, kad reta nėštumą nutraukusi moteris gailėjosi tokio pasirinkimo. Nors tų, kurios jau turi psichinės sveikatos sutrikimų, būklė po aborto gali pablogėti, jų problemos paprastai paaštrėja ir išnešiojus nenorimą kūdikį. Bet skurdžiose valstybėse, kur trūksta sterilių palatų ir kvalifikuotų gydytojų, net ir teisėti abortai gali būti rizikingi. Vakaruose mažiau kaip 1 proc. išsiurbiant atliekamų abortų baigiasi komplikacijomis. Bangladeše – 12 proc.
Bene geriausias būdas mažinti abortų skaičių – apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Puikiai žinoma, kas pasiteisina. Tai kampanijos, per kurias poroms pristatomi įvairūs būdai, gydytojų ir slaugytojų kursai apie konsultavimą gimstamumo kontrolės klausimais, galimybė lengvai gauti kontraceptikų. Tačiau dalies arba visų šių priemonių trūksta net turtingose šalyse. Bangladešo ir Malavio gyventojai kontraceptikais naudojasi mieliau nei graikai ar italai (žr. 2 grafiką). Netrūksta šalių, įskaitant Airiją ir Rusiją, kur daugiau kaip trečdalis susituokusių porų, naudojančių kontracepciją, renkasi prezervatyvus. Japonijoje – net 90 proc.
Katalikų bažnyčia ir toliau į kontracepciją žiūri kreivai. O dažna pora bijo socialinės stigmos ir mistinio šalutinio poveikio. Pietų Korėjoje mažiau kaip 5 proc. moterų renkasi kontraceptines piliules, nes mano, kad gerti dirbtinius hormonus pavojinga. Tačiau nesusituokę partneriai dažnai atsisako prezervatyvų, siekdami parodyti atsidavimą – vyrai žino, kad moterys gali lengvai gauti ekstrinės kontracepcijos tabletę arba nesunku pasidaryti abortą. Profesionalų konsultacijų maža. Slaugytojų koledže paskaitą apie seksą ir kontracepciją skaitęs ginekologas vėliau sužinojo, kad studentai dėl to „jautėsi nepatogiai“.
Vienos Atėnų ŽIV klinikos vadovas sako, kad Graikijos ligoninės dažnai rekomenduoja prezervatyvus kaip patikimiausią būdą išvengti nėštumo. O realiai iš kiekvieno 100 porų, naudojusių prezervatyvus metus, 18 proc. pastoja, palyginti su 9 proc. pasirinkusių piliules ir mažiau kaip 1 proc. – intrauterinines priemones. Trisdešimtmetė architektė Roula iš Kretos, studijavusi Anglijoje, kur kontraceptikus naudoja keturi penktadaliai moterų, o prezervatyvais nuo nėštumo (skirtingai nei nuo lytiškai plintančių ligų) saugosi vienetai, konsultaciją universiteto klinikoje apie kontraceptikų pasirinkimą vadina „atvėrusia akis“. Makedonijoje, kur kontraceptikus renkasi mažiau kaip penktadalis moterų, kai kurie gydytojai intrauterinines priemones laiko svetimkūniais, panašiai kaip netyčia paciento kūne paliktas chirurgo instrumentas. Kiti nenori skirti tablečių merginoms, manydami, kad jos pakenks fizinei raidai. (Nepakenks.)
Buvusiose komunistinėse šalyse retas vyresnis gydytojas yra parengtas skirti šiuolaikinių kontraceptikų. Pasak Liubov Erofejevos iš Rusijos gyventojų ir plėtros asociacijos, šioje valstybėje moterims priimtinesni prezervatyvai arba nutrauktas lytinis aktas, nes mamos ir tetos pripasakojo apie sovietinių laikų kontraceptinių tablečių, kuriose didžiulės hormonų dozės, ir primityvių intrauterininių priemonių sukeltas komplikacijas ir šalutinį poveikį.
Daugelio valstybių mokyklose lytinio švietimo padėtis apgailėtina. Apžvelgusi 16 Europos šalių, aktyvistų grupė Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (TPTF) nustatė, kad tik pusėje iš jų tokios pamokos yra privalomos, o dėstant retai pateikiama mokslinė informacija apie kontraceptikus. Neseniai išleistame konsultaciniame lankstinuke, skirtame Pietų Korėjos mokytojams, iš esmės nurodoma, kad mokiniams reikėtų patarti susilaikyti nuo lytinių santykių. Antai siūloma paprašyti mokinių parašyti laišką įsivaizduojamam būsimam sutuoktiniui, kad jų mintys nukryptų į skaistybės išsaugojimą.
Daugelio valstybių mokyklose lytinio švietimo padėtis apgailėtina.
Vien gauti kontraceptikų gali būti taip sunku, kad moterys nuleidžia rankas. Rusijoje prieš išrašant piliulių jos turi dažnai be jokio reikalo pasitikrinti pas ginekologą. Kai kurie Graikijos gydytojai nenori skirti piliulių ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Rytų Europos medikai prieš išrašydami kontra-ceptikų reguliariai siunčia atlikti visokių nebūtinų tyrimų ir taip pažeidžia oficialias medicinos gaires.
Dažnai kaina atgraso dar labiau. Antai intrauterininę priemonę pasirinkusiai rusei tenka susimo-kėti ir už pačią priemonę, ir už jos įstatymą. O abortai valstybinėse ligoninėse – nemokami. Pusė iš TPTF apžvelgtų 16 Europos šalių nekompensuoja kontraceptikų; nė vienoje nėra visiškai kompensuojami visi metodai. Net kai kuriose valstybėse, kur socialinės gerovės sistema dosni, įskaitant Vokietiją ir Italiją, moterys pačios moka už kontraceptikus, kad ir kokias mažos jų pajamos.
O juk vyriausybėms nedaug kainuoja aprūpinti kontracepcija. Anglijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NST) visiems nemokamai siūlo visų rūšių kontracepciją (už kitus išrašytus preparatus turtingesni žmonės turi sumokėti dalį kainos). Dėl perkamosios galios NST gali mokėti mažiau kaip 10 svarų už metinį kontraceptinių piliulių kursą ir vos 18 svarų už intrauterinines priemones, kurios nuo nėštumo saugo penketą metų. Anglijoje kontraceptikų naudojimo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje.
Be to, kontracepcija duoda gražios grąžos iš viešųjų investicijų. Vienas abortas NST atsieina 13 kartų daugiau, nei ji išleidžia vidutiniam kontraceptikų naudotojui per metus. Idėjų kalvė „Copenhagen Consensus“ skaičiuoja, kad visuotinai prieinama kontracepcija ir konsultacijos lytinės sveikatos klausimais už kiekvieną išleistą dolerį duotų 120 JAV dolerių grąžą, daugiausia skurdžiose šalyse sumažėjus nėščiųjų ir gimdyvių mirties atvejų.
Net Anglijoje, gerai organizuotų lytinės sveikatos klinikų ir nemokamos kontracepcijos politikos krašte, nutraukiama apie penktadalį nėštumų. O trečdalis tam pasiryžusių moterų jau būna anksčiau pasidariusios bent vieną abortą. Jie neišnyks, kad ir kokia pažangi būtų vyriausybės politika. Bet anglų pasirinktas požiūris yra maždaug teisingas. Aukštus abortų rodiklius verčiau laikyti visuomenės sveikatos problema, kurią galima pigiai spręsti – ne beprasmiškai draudžiant ar ribojant, bet duodant priemonių apskritai išvengti nepageidaujamo nėštumo.
