Kontaktai

(Dariaus Markūno nuotr.)

Išmeskite piniginę, tik nepamirškite išmaniojo telefono

Permainų mokėjimų rinkoje žadantys naujokai nusitaikė ir į komercinių bankų bastioną.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolė „Revolut“ vos per kelis mėnesius gerokai sujudino Lietuvos bankininkystės sektorių. Jos klientai žeria pagyras ir dėl nieko nekainuojančių momentinių mokėjimų, kuriuos galima akimirksniu atlikti išmaniuoju telefonu, ir dėl galimybės visame pasaulyje išsigryninti pinigų bankomatuose, kad ir kuriam bankui šie priklausytų.

Lietuvos komercinių bankų atstovai komentarus apie įžūlų naujoką iki šiol palydi atlaidžiomis šypsenomis, o faktą, kad daugumos kredito įstaigų darbuotojai patys naudojasi „Revolut“, nurašo profesiniam smalsumui. Nors išsišokėlis masinės revoliucijos nesukėlė ir kol kas pritraukė keliasdešimt tūkstančių jaunesnio amžiaus vartotojų, sukilimo prieš tradicinių bankų diktatą nuotaikos jau tvyro ore.

„Sezamai, atsiverk“

Momentinio mokėjimo programėlės lyg virusas sklando po įvairias šalis. Naujoves perša ne tik finansinių technologijų startuolės, bet ir patys komerciniai bankai (plačiau skaitykite straipsnyje „Pirmas pasiima viską“). Šiems neišvengiamai tenka taikytis prie sparčios technologijų pažangos, nes nuo 2018-ųjų sausio 13 d. ES įsigalios Antroji mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), ir iki šiol gana privilegijuoto kredito įstaigų sektoriaus durys bus plačiai atvertos ant slenksčio jau mindžikuojantiems konkurentams. Mokėjimų paslaugas galės teikti įvairiausios nefinansinės įmonės: telekomunikacijų, energijos tiekimo bendrovės, didieji prekybos tinklai, paštas ar net didžiąsias mokyklų IT sistemas (elektroninius dienynus) valdančios bendrovės.

(Shutterstock iliustr.)

Sumažinti koncentraciją, skatinti inovacijas Lietuvos mokėjimų rinkoje ėmėsi ir centrinis bankas. Prieš gerą pusmetį paskelbtame Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte numatyta sudaryti sąlygas, kad 2020 m. gyventojams būtų prieinami ir masiškai paplistų bekontakčiai, momentiniai bei glaudžiai į verslo modelius integruoti e. mokėjimai, o bendras jų skaičius 2020-aisiais siektų 300 asmeniui per metus.

Momentiniai mokėjimai, atliekami išmaniaisiais telefonais bet kuriuo paros metu vos per kelias sekundes, vertinami kaip perspektyvi mokėjimo priemonė, tačiau kol kas pasigendama aiškaus verslo modelio ir jo valdymo galimybių. Tikimasi, kad ledus pralauš Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema. Jau dabar atsiskaitymai tarp sistemos dalyvių vyksta beveik realiuoju laiku, o artimiausiu metu bus pasiruošta momentinių mokėjimų standartui.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas vylėsi, kad papildomas funkcionalumas ne tik sudomins dabartinius sistemos dalyvius, bet ir pritrauks naujų, skatins konkurenciją: „Tai bus naudinga vartotojams, nes dėl jų varžysis daugiau paslaugų teikėjų. Kuo paslaugos bus patogesnės naudotis ir pigesnės, tuo daugiau gyventojų jomis susidomės.“

Planuojama, kad per ketverius metus padaugės prekybos vietų, kur bus galima atsiskaityti e. priemonėmis, taip pat išaugs e. mokėjimo operacijų tarp fizinių ir juridinių asmenų skaičius, o grynųjų pinigų apyvartoje sumažės.

Patraukli alternatyva

Momentinių mokėjimų sprendimą Lietuvoje jau pasiruošusi pasiūlyti informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“, turinti panašios darbo patirties Skandinavijoje. Įmonės generalinis direktorius Tomas Vitkus neabejoja, kad galimybė atsiskaityti išmaniaisiais telefonais atsiras tose srityse, kur šiuo metu labiausiai naudojami grynieji pinigai, – už paslaugas bus įmanoma sumokėti vos keliais spustelėjimais telefone.

Galimybė atsiskaityti išmaniaisiais telefonais atsiras tose srityse, kur šiuo metu labiausiai naudojami grynieji pinigai.

„Kurdami sprendimą galvojome ne apie finansų įstaigas – tradicinius bankus, bet kaip leisti kitiems žaidėjams greitai įžengti į rinką. Šiandien čia trūksta konkurencijos, susiformavo natūrali oligopolija. Naujos technologijos leidžia ateiti naujokams ir pasiūlyti konkurencingesnes kainas“, – aiškino pašnekovas.

Įmonėms itin svarbu kuo greičiau gauti pinigus iš klientų, tad momentiniai mokėjimai joms gali būti itin patraukli alternatyva, suteikianti galimybę ir analizuoti vartotojų įpročius. T. Vitkus prognozavo, kad netrukus naujomis mokėjimo platformomis taps įvairiausiose srityse paslaugas vartotojams teikiančios bendrovės, o proveržį pavyks pasiekti dar šiemet.

Konkurencija su koją įkėlusia „Revolut“ Lietuvos bendrovės negąsdina, nes didžiausią naudą gaus tas žaidėjas, kuris šalies gyventojams pasiūlys patogiausią sprendimą ir pridėtinę vertę (papildomų paslaugų, lojalumo sistemą).

„Pirmas visada turi daugiau galimybių. Žmonės nenori turėti daug programėlių tai pačiai užduočiai atlikti, prisiriša prie vienos ir tik ja naudojasi. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad rinkoje atsiradę keli žaidėjai ima jungtis, o lyderio poziciją užima tie, kurie nuosekliai investavo ir užkariavo rinką“, – dėstė bendrovės „Tieto Lietuva“ vadovas.

Jis įsitikinęs, kad centrinio banko pastangomis Lietuvoje gali pavykti sukurti vietos rinkai skirtą produktą, kurį vėliau pavyktų sėkmingai eksportuoti į kitas valstybes. Tačiau jeigu procesas užtruks, šalis taps globalaus žaidėjo taikiniu.

Ant laurų nemiega

Nesiversti per galvą ir palaukti. Būtent tokios strategijos momentinių mokėjimų atžvilgiu laikosi didžiosios šalies finansų įstaigos. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas pripažino, kad didesnė konkurencija yra sveikintina – ji verčia rinkos senbuvius pasukti galvas, kaip išlaikyti savo rinkos dalį. Tačiau bekontakčiai ir momentiniai mokėjimai – labai siaura paslaugų sritis, į kurią bankai neskubės papildomai investuoti. Jie esą negali pakeisti mokėjimo kortelių funkcionalumo, o ir nacionalinės sistemos sukūrimas nesuteiktų pridėtinės vertės Lietuvos rinkai, nes tokios pastangos tik trukdytų integruotis į Europos rinką.

S. Kropas ragino nesikoncentruoti vien į finansines technologijas, nes nauda iš to gana nedidelė: „Darbo vietų nebus sukurta daug, naujokai taip pat nepritrauks papildomų išteklių į Lietuvą, jų teikiamos paslaugos liks segmentinės. Mums reikėtų plačiau žvelgti į skaitmeninę bankininkystę ir nepamiršti duomenų analizės, kuri suteiktų pranašumų verslui, ir iš to laimėtų vartotojas.“

LBA nariai laikosi nuomonės, kad daugiau pažangos mokėjimų rinkoje būtų pasiekta efektyviai išnaudojant dabartinę mokėjimo kortelių infrastruktūrą, skaitmenines pinigines, elektroninės prekybos kanalus.

Asociacijos prezidentas pažėrė kritikos ir dėl naujokams netaikomų kai kurių kontrolės reikalavimų, nors bankams šie nuolat griežtinami: „Norėtume, kad nebūtų jokių kompromisų, antraip gali kilti problemų, susijusių su sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimais.“

Vis dėlto rinkos senbuviai nenusiteikę tyliai stebėti, kaip naujokams seksis užimti jiems priklausančias teritorijas. „Swedbank“ jau kurį laiką siūlo bekontaktes korteles, greitai konkurentu paseks ir SEB. Bekontaktes mokėjimo korteles ir tam reikalingą infrastruktūrą diegia ir DNB bankas.

„Swedbank“ ir SEB neseniai atnaujino išmaniųjų telefonų programėles, kuriomis galima atlikti momentinius mokėjimus, tiesa, tik bankų viduje. Jeigu šios paslaugos patenkins daugumą klientų, jų masiškai persivilioti naujokams vargu ar pavyks, juolab kad mobiliųjų mokėjimų proveržį LBA vadovas regi netrukus po 2018 m., kai pinigus labai greitai ir bet kuriuo paros metu galės pervesti ir verslo įmonės.

Naujovių yra, bet…

Kad su senbuviais konkuruoti nelengva, įsitikino elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“, siūlanti klientams išvengti bankų taikomų didelių komisinių mokesčių už tarptautinius pervedimus. Ji viena pirmųjų rinkoje pristatė galimybę atsiskaityti už prekes mobiliuoju telefonu skenuojant QR kodą. Išbandžiusieji šią naujovę paslauga naudojasi gana dažnai, ypač kavinėse, kur klientams nebereikia laukti, kada padavėjas atneš sąskaitą, ar degalinėse žingsniuoti iki kasos.

Bendrovės viešųjų ryšių atstovas Vytautas Urbonas svarstė, kad toks atsiskaitymo būdas ne itin paplito, nes gana sudėtinga žmonėms išaiškinti jo naudą. Kur kas sparčiau populiarėja dar viena atsiskaitymo išmaniaisiais telefonais galimybė, kurią siūlo „Payseros“ programėlė – jos naudotojai gali akimirksniu vienas kitam persiųsti norimą sumą. Tokią pinigų „susimetimo“ funkciją „Paysera“ pristatė daug anksčiau nei tarptautinis žaidėjas „Revolut“, tačiau pastarajam pavyko sukelti didesnę susidomėjimo bangą.

Anot V. Urbono, išpopuliarėti momentiniams mokėjimams galėtų padėti aiškiai vartotojo gaunama nauda. Pavyzdžiui, jie tapo įprasti Jungtinės Karalystės metro, kur žmonės sutaupo laiko ir bilietą įsigyja daug patogiau, užuot piniginėse ieškoję monetų.

„Paysera“ taip pat netrukus pradės platinti bekontaktes korteles, ir verslo įmonėms pasiūlys nedidelius mobiliuosius kortelių skaitytuvus, kuriais bus galima vykdyti ir momentinius mokėjimus. Tikimasi, kad šis sprendimas sudomins smulkiuosius verslininkus, nes tiek įranga, tiek mokėjimai atsieis pigiau, nei siūlomi bankų.

Būtinas standartas

Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos bankas buvo išdavęs Elektroninių pinigų įstaigos licencijas 12-ai įmonių, iš jų – trims mobiliojo ryšio operatoriams. Pastarieji neslepia ambicijų prasibrauti į mokėjimų rinką.

„Teo“ ir „Omnitel“ verslo plėtros vadovas Mantas Goštautas teigė, kad telekomunikacijų bendrovės visame pasaulyje aktyviai domisi mobiliųjų mokėjimų galimybėmis. Savąsias mobiliosios piniginės versijas kuria ir pagrindiniai telefonų gamintojai, kiti taikomųjų programėlių kūrėjai.

„Tačiau išmanusis telefonas, regis, dar neturi visiems priimtino sprendimo, kuris prilygtų gryniesiems ar plastikinei kortelei“, – pripažino telekomunikacijų bendrovės atstovas.

Išmanusis telefonas, regis, dar neturi visiems priimtino sprendimo, kuris prilygtų gryniesiems ar plastikinei kortelei.

Įdomiausi pasiekimai šioje srityje – „Mpesa“ paslauga keliose Afrikos šalyse ir „WeChatPay“ Kinijoje. Pirmuoju atveju paslauga prigijo dėl to, kad regione neišplėtota mažmeninių banko paslaugų infrastruktūra, o antrą sėkmės istoriją sukūrė Kinijos protekcionizmas užsienio technologijų bendrovių atžvilgiu ir didžiulė homogeniška rinka.

„Vakaruose momentiniai mokėjimai bus sėkmingi tik tuomet, jei jie neapsiribos vienu telefonų gamintoju, viena programine įranga ar vienu operatoriumi. Ekosistema turi būti paprasta ir leisti kuo platesniam ratui žmonių tarpusavyje atsiskaityti už prekes ir paslaugas“, – prognozavo M. Goštautas.

(Pixabay.com nuotr.)

Lietuvos rinka, anot jo, vertinant pagal atsiskaitymo vietų technologijas, tebėra labai fragmentuota, o naujovių poreikis – didelis: „Vartotojai vis labiau taupo savo laiką, todėl vertina funkcionalumą ir paprastumą. Jei kas nors visa tai sujungtų į vieną patogų sprendimą, tai būtų patrauklu tiek vartotojams, tiek verslui.“

Būtinybę vienytis ir teikti paslaugas pagal bendrą standartą akcentavo ir Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas. Antraip net ir efektyviausios technologijos proveržio nesukurs. Centrinis bankas pasiruošęs tarpininkauti kuriant tokį standartą.

Neišvengiamiems pokyčiams, ko gero, ruošiasi ir didieji bankai. Sausio pabaigoje „Swedbank“ ir SEB pristatė bendrą klientų indentifikavimo priemonę „Smart-ID“. Kol kas šią programėlę bus galima parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną ar planšetę ir naudoti jungiantis prie e. banko bei tvirtinant operacijas, tačiau ateityje ja galėtų naudotis kitos finansų įstaigos ir e. paslaugų teikėjai trijose Baltijos šalyse.

Kiek žaidėjų, tiek interesų

Atrodo, kad momentinių mokėjimų galimybės verčia daugybę įmonių peržiūrėti planus. Tačiau gali būti, jog konkurentams taip ir nepavyks suvienyti pastangų, o vartotojus užplūs tokia gausybė programėlių, kad šių, kaip kokių nuolaidų kortelių, norėsis kuo greičiau atsikratyti.

„Tai natūrali rinkos plėtra. Kas ateis pirmas ir pasiūlys geriausius sprendimus, tas ir laimės. Vartotojai taip pat išlos, nes didesnė konkurencija lems mažesnes paslaugų kainas. O kai verslas negalės išgyventi, jis jungsis“, – prognozavo M. Jurgilas.

Anot centrinio banko atstovo, liūdniausias scenarijus būtų, jeigu rinka taip ir liktų segmentuota su daugybe sprendimų, kurie nesudomintų daugumos vartotojų. Taip pat kiltų grėsmė, jeigu keli rinkos dalyviai susitartų ir manipuliuotų dominuojančia padėtimi.

Kiltų grėsmė, jeigu keli rinkos dalyviai susitartų ir manipuliuotų dominuojančia padėtimi.

Vis dėlto dauguma IQ kalbintų verslo atstovų netiki, kad Lietuvoje atsiras naujas žaidėjas, pelnysiantis daugumos šalies vartotojų simpatijas ir prieigą prie jų banko sąskaitų. LBA prezidentas dėl ateities gana ramus, nes didžiajai daliai lietuvių finansinės technologijos tebėra nežinoma sritis: „Jeigu rinkos naujokai neskubės vykdyti reikalavimų, asmens duomenys ir lėšos gali būti netinkamai apsaugotos. Tuo žmonės nesižavės.“

Tokia senbuvių ramybė nėra be pagrindo: 2016-ųjų pabaigoje pranešta, kad „Revolut“ kilo bėdų dėl reguliavimo ir jai teko nutraukti kortelių operacijas šalyse, esančiose už Europos ekonominės erdvės ribų. Tačiau bendrovė buria komandą Lietuvoje ir planuoja gauti vadinamąją specializuoto banko licenciją.

Programinę įrangą bankams kuriančios bendrovės „Forbis Solutions“ komercijos direktorius Antonas Zujevas neabejojo, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus pristatyta pažangių momentinių mokėjimų sprendimų, galbūt net vienas rinkos dalyvis sugebės įtikinti konkurentus vienytis, tačiau tai tebus alternatyva šiuo metu veikiančių bankų siūlomoms programėlėms ar į Lietuvą jau įžengusiai „Revolut“. „Bet svarbiausia, kad bus užpildytas vakuumas, atsirandantis, kai tiek daug paslaugų teikia keli stambūs rinkos žaidėjai“, – sakė jis.

Bendrovės „Paysera“ atstovas V. Urbonas taip pat atkreipė dėmesį, kad bankai stebi pokyčius rinkoje ir stengiasi neatsilikti nuo mažesnių bei lankstesnių naujokų. O šiems pavyks pervilioti dalį klientų tik patrauklesne kainodara.

„Teo“ ir „Omnitel“ verslo plėtros vadovas M. Goštautas optimistiškesnis: „Proveržis dažnai įvyksta, kai pasiūla ir paklausa susitinka tinkamu laiku. Tikiuosi, kad tai vyks jau netolimoje ateityje.“

Ilgo kelio pradžia

Įdiegus momentinių atsiskaitymų galimybę, apsipirkti pavyktų greičiau ir patogiau, nes tereikėtų išmaniojo įrenginio. Kad Lietuva galėtų girtis proveržiu šioje srityje, būtina ir dar viena sąlyga – infrastruktūra prekybos bei kitose viešosiose vietose.

Bendrovės „Maxima LT“ IT departamento vadovas Tomas Bazys sakė, kad prekybininkai neišvengiamai reaguoja į technologijų pažangą – prieš porą mėnesių didesnėje dalyje „Maximos“ tinklo parduotuvių įdiegta galimybė už prekes atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis. Tačiau revoliucija finansinių technologijų sektoriuje mažmeninėje prekyboje kol kas neprasidėjo.

„Dar nesukurtas naujas finansinių technologijų sprendimas, tinkamas masiniam vartojimui, pavyzdžiui, kai bent 15 proc. visos apyvartos sudaro lėšos, pirkėjui pasinaudojus tokiu sprendimu. Dabartinę plačiai pritaikomo finansinių technologijų sprendimo atsiradimo stadiją galėčiau palyginti su kompaktinio disko evoliucija. Iš pradžių muzikos klausėmės iš kasečių, tada buvo tobulinamas kompaktinis diskas, o kažkuriuo jo evoliucijos metu atsirado USB atmintinė, kurioje telpa didelis kiekis muzikos ar kitų duomenų, tad CD raida sustojo. Kalbant apie finansinių technologijų sprendimus mažmeninėje prekyboje, manyčiau, kad kol kas jie pasiekė kompaktinio disko tobulinimo stadiją“, – šyptelėjo T. Bazys.

Šiuolaikiniai technologiniai sprendimai skirti gyvenimui palengvinti, jie sužavi paprastumu naudoti. Tačiau, kaip pripažino pašnekovas, ne tik žmonės, bet ir pats verslas turėtų būti pasiruošęs naujiems iššūkiams, pavyzdžiui, rizikų, susijusių su naujai įdiegiamais sprendimais, valdymu. „Kai naujovės taps pasaulinio technologijų proveržio dalimi, tada, be abejonės, mes jas taip pat plačiai taikysime, bet kol kas apie tai kalbėti kiek per anksti.“