-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ekologinį ūkį Lietuvoje daug kas įsivaizduoja kaip kelių hektarų sklypą, puoselėjamą sveikos gyvensenos idėjai pasišventusios poros. Auginamas daržoves nuo ligų ir kenkėjų ji gelbsti žolių nuovirais, o klientams siūlo gal ir nedailius, bet labai sveikus produktus.
Vienos didžiausių šalies žemės ūkio bendrovių „Auga Group“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius patvirtino, kad toks įsivaizdavimas netoli nuo tiesos, tik mastai esą gerokai didesni. Bent jau tais atvejais, kai ūkininkavimas yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis: „20 hektarų net geriausiais metais gali sugeneruoti 100 Eur/ha pelną, tai yra apie 2000 eurų per metus. Ar už tiek gali išgyventi šeima? Kad ir ką su tokiu plotu darytum, net jei ir gautum antra tiek išmokų iš Europos, vis tiek skurstum. Europos Komisijos tyrimas rodo, kad ūkininkai, turintys iki 20–30 hektarų, ūkyje dirba tik savaitgaliais ar šiaip laisvu laiku, o pagrindines pajamas gauna iš kito darbo.“
2014-aisiais įmonės „Baltic Champs Group“ ir „Agrowill Group“ susijungė į „Auga Group“ ‒naujosios bendrovės ekologinio ūkininkavimo strategijoje, suprantama, buvo keliami gerokai ambicingesni tikslai. Praėjusį rugpjūtį įmonių grupei priklausančios žemės ūkio bendrovės užbaigė trejus metus trukusį perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo. Vėliau grupė pranešė, kad grynasis jos pelnas 2017 m. siekė 4,82 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis, palyginti su 2016-aisiais.
vienu akies užmetimu apžvelgiamiems ekologiniams šeimos ūkiams prijaučiančius vartotojus įmonės „Auga Group“ dydis gali pritrenkti. Ji patenka į stambiausių šalies žemės ūkio bendrovių penketuką, yra didžiausia principu „nuo lauko iki lentynos“ dirbanti ekologiško maisto bendrovė. Taip pat ji ‒ viena didžiausių Europoje.
Vienu akies užmetimu apžvelgiamiems ekologiniams šeimos ūkiams prijaučiančius vartotojus įmonės „Auga Group“ dydis gali pritrenkti.
Šiemet derlių įmonė surinks iš 38 tūkst. hektarų. Tai sudaro apie 15 proc. visų ekologiškai šalyje tvarkomų žemės sklypų, kurie užima apie 215–220 tūkst. iš maždaug 3 mln. hektarų dirbamos žemės (t. y. apie 7 proc. – mažiau už Europos vidurkį ir perpus mažiau nei Estijoje). Įmonių grupė augina ekologiškus javus, daržoves, o parduotuvėms tiekia ir galutinius produktus – sriubas, konservuotas daržoves, miltus, grybus, šalto spaudimo rapsų branduolių aliejų. K. Juščius pažymi – įmonės taikomi novatoriški technologiniai sprendimai lemia, kad produkcijos „Auga Group“ pagamina tikrai daugiau nei 15 proc. Šiemet bendrovė pirmoji Lietuvoje pasiūlė prekybos centrams ekologiškai augintų broilerių mėsos, kiaušinių, prieš mėnesį pradėta prekiauti prekės ženklu „Auga“ pažymėtu pienu.
Kiaušinių surinkimas – vienas iš nedaugelio neautomatizuotų likusių darbų. (P. Peleckio nuotr.)
„Auga Group“ savininkas kirtį deda ant pirmojo įmonės pavadinimo skiemens – taip, kaip taria užsienio klientai, ir pabrėždamas verslo rezultatus – įmonė sparčiai plečiasi. Finansinių rodiklių augimą daugiausia lėmė tai, kad grupės įmonių derlius jau anksčiau buvo sertifikuotas kaip ekologiškas, tad produkciją jos parduodavo aukštesnėmis nei segmento vidurkis kainomis. Be to, įdiegus technologijas ir inovacijas padidėjo vasarą nuimamų augalininkystės kultūrų derlingumas. Įmonių grupė skelbia, kad į inovatyvius sprendimus per pastaruosius kelerius metus investavo 15 mln. eurų. Tačiau ne į traktorius, o į strateginius sprendimus. Įmonė siekia plėtoti žiedinę ekologinę ūkininkystę: kurti sinergiją tarp skirtingų ūkio šakų ir panaudoti organines atliekas – gyvulių mėšlą – biodujoms gaminti. Skaičiuojama, kad sukūrusi uždarą ciklą įmonė iš atliekų galėtų pasigaminti dvigubai daugiau energijos, nei reikia žemei apdirbti. Be to, tai leistų atsisakyti iškastinio kuro.
Susipažinti su šiuolaikinio ekologinio ūkio naujovėmis K. Juščius pakvietė į Jonavos rajone įsikūrusią bendrovę „Auga Lankesa“, kur specialistai susikaupę tupinėja puoselėdami vieną svarbiausių metų projektų – vištų ūkį.Kol kas tai tik dvi mobilios paukštidės, kuriose burkuoja keli tūkstančiai mažiausiai lepių „Isa Brown“ veislės vištų dedeklių.
Neseniai jos sulaukė ne žurnalistų, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito. Matydamos modernią paukščių kasdienybę inspektorės šypsojosi, o vištos triukšmavo: joms žmonių apsilankymas visada reiškia gerą žinią – porciją lesalo. Dvikojų padarų jos visiškai nebijo, bet akimirksniu dingsta namelio landose, kai išgirsta plėšrūnų paukščių skleidžiamą garsą imituojantį lankytojo švilpimą. Lyg būtų girdėjusios kitame „Auga Group“ ūkyje nutikusią pamokančią istoriją – kai į viščiukų broilerių fermą įlindęs suopis, kaip užfiksavo filmavimo kameros, vieną jų pasigrobė.
Žmonių jos visiškai nebijo, bet išgirdusios plėšriųjų paukščių skleidžiamą garsą imituojantį lankytojo švilpimą akimirksniu dingsta namelio landose.
Mobilios paukštidės gali būti valdomos nuotoliniu būdu – neradus visapusiškai tenkinančio produkto rinkoje, „Auga Group“ inovacijų specialistas pusantrų metų kūrė programėlę, kurioje buvo įdiegti ir svetur jau naudojami valdikliai, ir funkcijos, kurių lietuviams pritrūko. Dabar darbuotojai džiaugiasi, kad bemaž visi darbai vištidėse gali būti atliekami „Siemens“ elektroniniu valdikliu. Nuotoliniu būdu galima papildomai palesinti vištas (jos gauna ekologiškų kviečių, žirnių, pupų ir įvairių daržovių – žinoma, augintų taip pat „Auga Group“), atidaryti vištidės langus (natūralus vėdinimas gerokai sumažina elektros energijos poreikį, langai varstosi reaguodami į temperatūros jutiklių signalus) ar pareguliuoti apšvietimą, jei pasirodo, kad jo intensyvumas per mažas.
Tiesa, vištų gyvenimo rutina nustatyta iš anksto ir automatizuota, tad įprastai žmogui net nereikia į ją kištis. Apšvietimas reguliuojamas ‒ intensyvinamas arba mažinamas ‒ taip, kad būtų sukurtas vištų reprodukcijai tinkamas paros ritmas. Paukščiai patys pajunta, kada laikas grįžti namo iš pievų, netrukus langai ir landos užsidaro, o valdytojai per kompiuterius tik patikrina, kaip jaučiasi namelio gyventojos. „Aukštosios technologijos“, – patenkintas K. Juščius.
Kai bus nuspręsta, kad pilotinio projekto pamokos išeitos, tokių namelių „Auga Group“ atsiras gerokai daugiau. Kol kas produkcijos užtenka vos kelioms parduotuvėms, bet įmonės planuose – aprūpinti eksporto rinkas. Verslininkas pripažįsta, kad mobilių namelių kaina, ypač kai laikomasi taisyklės vištų juose nesugrūsti, yra nemaža, bet tiki, kad ilgainiui ji atsipirks, nes vištos čia gyvena sveikiau, taigi – ir ilgiau. Tradicinėse fermose kartais tūkstančiai vištų nugaišta dėl to, kad išsijungus vėdinimo sistemai temperatūra dėl didelio paukščių tankio iki kritinės pakyla per keliolika minučių. Erdviose „Auga Group“ vištidėse net dingus elektrai valandų valandas nieko nenutiktų, patikino darbuotojai. Kita vertus, per valdiklį jie akimirksniu gauna informaciją apie bet kokį elektros tiekimo pakitimą. Bet nėra ko bijoti – šalia žaliąja energija vištų ūkį aprūpinančios saulės jėgainės įrengtas ir akumuliatorius. Be to, netrukus čia atsiras vėjo jėgainė – bus išnaudojamas dar vienas atsinaujinantis energijos išteklius.
Po kelių savaičių mobilus vištų karavanas bus perkeltas keliais šimtais metrų toliau – kai vištos visiškai nules artimiausius žolės plotelius, kur randa ne tik maisto, bet ir natūralių vaistų – tarp jų ir kokciodistatiką. Tradicinės fermos duoda jį paukščiams sintetinį. „Auga Group“ paukštynuose cheminiai preparatai ar antibiotikai nenaudojami.
Aprodyti pasėlių „Auga Group“ valdybos pirmininkas veža laikydamas rankoje mobilųjį telefoną. Ekrane – žemėlapis su įvairias kultūras ir įmonės tvarkomus plotus žyminčiais ženklais. Ten, kur tarp „Auga Group“ laukų įsiterpę svetimi chemizuoti laukai, ekologinio ūkio šeimininkams tenka žymėti apsaugines juostas ir tam tikrame plote augančias kultūras kulti atskirai bei parduoti kaip neekologiškas – kaskart tikrinti, ar augalai negavo kaimynų chemijos, būtų pernelyg sudėtinga. „Reikalaujama nepurkšti chemikalų vėjuotu oru, yra kitų taisyklių, bet žinote…“ – nutęsė pašnekovas.
Programėlė padeda ne tik nepaklysti valdose, bet ir planuoti sėjomainą – pagrindinį ekologinio ūkio kovos su augalų ligomis būdą. Kai 2014 m. sujungus dvi įmones apsispręsta dėl naujosios, ekologinės, krypties, vadovai pirmiausia patirties sėmėsi iš vyriausių įmonės darbuotojų, kurie sėjomainą ne tik prisiminė iš sovietmečio, bet dar girdėjo apie ją iš savo senelių. Tačiau K. Juščius atkreipė dėmesį, kad tai kitokia sėjomaina nei tradiciniuose chemizuotuose ūkiuose, kur kviečiai keičiami rapsais ir atvirkščiai, o ant viršaus užpurškiamas didžiulis kiekis chemikalų.
Nauja „Auga Group“ veiklos sritis – ekologinė paukštininkystė. (P. Peleckio nuotr.)
Ekologinių ūkių apsauga nuo kenkėjų yra sudėtinga tema, pripažįsta pašnekovas. Vietoj chemikalų bandoma naudoti visokius natūralius „smirdukus“, bet jie ne itin veiksmingi. Paprasčiau rinktis ligoms ar kenkėjams atsparias ekologiškų augalų veisles ir sumaniai taikyti sėjomainą. Todėl įmonės laukuose tvarkingai pramaišiui sėjamos pupos, žirniai, kviečiai, avižos ar cukriniai runkeliai. Kai augalai į tą patį lauką sugrįžta kas ketverius ar penkerius metus, neužsilieka konkrečioms kultūroms pavojingų kenkėjų. „Viskas kaip seniau, tik techninės priemonės aukštesnio lygio“, – sakė K. Juščius.
Vietoj chemikalų mėginama naudoti įvairius natūralius „smirdukus“, bet jie ne itin veiksmingi.
Jei ekologiškai besitvarkančiam ūkininkui rūpi, kad piktžolės nenustelbtų pasėlių, kokybiškai paruošti žemę reikia tiek prieš sėją, tiek rudenį, vos nuėmus derlių.
„Ekologiniai ūkiai gali rinktis iš dviejų būdų: natūralistinio arba holistinio, kai pasėjęs tiesiog persižegnoji ir lauki, ką Dievas duos: kas geriau suvešės – piktžolės ar sėjinukas. Bet abejoju, ar tokiu būdu užauginus iš hektaro toną grūdų ir dvi tonas piktžolių, nauda gamtai didesnė. Ir kaip tada išmaitinti žmoniją… – garsiai svarstė K. Juščius. – Arba galima daryti kaip mes – daug dirbti prižiūrint dirvą, kad piktžolės nesudygtų. Man atrodo, kad neturime pasirinkimo – juk net taikant novatoriškus metodus, sėjomainą, uoliai kovojant su piktžolėmis, ekologiniame ūkyje pagaminama apie 15 proc. mažiau produkcijos. Tad toks ūkis turi būti ypač efektyvus.“
Trečius metus žemės ūkio bendrovei vadovaujantis K. Juščius iš savo patirties žino – jei kova su piktžolėmis susirūpinsi tik pavasarį, bus per vėlu – net nupjautos prieš sėją, vėliau jos atsigaus ir vėl išleis lapus. „Chemizuotiems ūkiams paprasta – gali pavasarį dirvą nupurkšti kokiu „Roundup“ ir tada sėti, – komentavo pašnekovas. – O mes turime atlikti žymiai daugiau operacijų. Kita vertus, kaip tik dėl to ekologiniai ūkiai sukuria kaime bene dukart daugiau darbo vietų nei chemizuoti ūkiai. Tai gal ir gerai – užuot mokėję chemijos koncernams, sumokame žmonėms.“
Daugumoje „Auga Group“ valdomų įmonių taikoma vadinamoji neariminė – minimalaus žemės dirbimo ‒ technologija: įdirbamas tik 5–7 cm viršutinis sluoksnis. O mūšis su piktžolėmis vyksta taip: pirmą kartą skutikliais stengiamasi tiksliai nupjauti vos kelių centimetrų daigelius, taip sunaikinant vos sudygusias piktžoles, po poros savaičių skutama dar pora centimetrų giliau, galiausiai pavasarį procedūrą kartojama dar kartą.
„Tas principas vadinasi daiginti ir naikinti. Jis nėra unikalus, bet labai efektyvus, – pakomentavo pašnekovas. – Juolab kad leidžia sutaupyti daug energijos. Nes vartyti 20 cm storio dirvos sluoksniui reikia kur kas daugiau galios. Iš kitos pusės, nevartant viršutiniame sluoksnyje lieka visos organinės medžiagos – šiaudai ir kiti augalų likučiai. Kai ariant užverčiamas viršutinis sluoksnis, ypač jei dirva sunkesnė, ten nebesivysto jokie mikroorganizmai ir vyksta tik bedeguoniai procesai, kurie nėra naudingi augalams. Dirvožemiui reikia oro, tada pagerėja jo gebėjimas absorbuoti, nesušoka pluta.“
K. Juščius mano, kad per kelerius veiklos metus tapo neblogu žemės ūkio specialistu. „Jau tikrai nemažai suprantu – ne dėl to, kad privalėčiau, bet todėl, kad man įdomu. Žinau, kam reikalingas kiekvienas padargas ir kaip juo tinkamai naudotis. Šiaip ar taip, visos inovacijos atkeliauja su mano pritarimu“, – sakė verslininkas. Jis mokosi tiek iš vyresnių, tiek iš jaunesnių agronomų. Tarptautinėje „Auga Group“ komandoje yra ir labai aukšto lygio specialistų iš Vokietijos. Specialistai mokosi vieni iš kitų – tai, anot K. Juščiaus, vienas iš didelės įmonės pranašumų: kai tą pačią užduotį gauna grupė žmonių, greičiau gimsta genialūs sprendimai.
„Negali tikėtis gauti visiškai paruoštą specialistą, net jei jis baigė universitetą. Nenuostabu – kasmet diegiame naujas technologijas, mokomės. Pavyzdžiui, naudodami palydovines technologijas pasėjome cukrinių runkelių lauką – kad atstumai visomis kryptimis būtų tokie patys, kaip šachmatų lentoje. To Lietuvoje turbūt dar nebuvo, o Europoje ‒ retas atvejis. Dabar turime išmokti juos taip tiksliai išakėti, kad vėliau reikėtų kuo mažiau rankų darbo“, – pasakojo verslininkas.
Į žemės ūkio ir ekologiškų produktų gamybos verslą K. Juščius atkeliavo su Baltijos grybų karaliaus titulu. Naujojo verslo procesai jam atrodo šiek tiek lėtoki – auginant pievagrybius per metus nuimama dešimt derlių, tad pakilti ar nukristi čia galima greitai.
Bendrovės „Auga Group“ valdybos pirmininkas patikino – chemizuota žemdirbyste neužsiimtų pirmiausia dėl to, kad trūktų azarto: „Ekologiniame ūkyje žymiai daugiau iššūkių, turi būti strategas, galvoti trejetą metų į priekį. Čia viskas kaip su piktžolėmis: neišnaikinsi piktžolės šiandien, ji pasidaugins ir po kelerių metų nežinosi, ką daryti.“
K. Juščius tiki tapęs neblogu žemės ūkio specialistu – jam tai įdomu. (P. Peleckio nuotr.)
Pasirinkti ekologinę ūkininkavimo ir gamybos kryptį paskatino ir kita priežastis – K. Juščius neabejoja ekologiškų produktų ateitimi: „Per 10 metų ekologiškų produktų rinka tiek Europoje, tiek JAV išaugo trigubai. Sunku rasti perspektyvesnį sektorių. Ir tokių produktų poreikis kol kas didesnis nei pasiūla. Negalima sakyti, kad ekologiškos produkcijos trūksta, bet rinkai reikalingi visi nauji ūkininkai, mat vartojimas auga greičiau, nei specialistai ateina į šią sritį.“
Tiesa, šiandien ekologiškos produkcijos paklausa Lietuvoje dar nekelia daug džiaugsmo – sertifikuoti produktai mūsų maisto krepšelyje sudaro mažiau nei 1 proc. „Tad net jei vartojimas paaugs 30 proc., tai bus ne tas pats, kaip, tarkim, Švedijos atveju, kur prieš keletą metų jis paaugo 40 proc., bet – nuo 11 proc. Tai didžiuliai skaičiai, kurie keičia konjunktūrą iš esmės“, – pabrėžė K. Juščius.
Lietuvoje kai kuriuos ekologiškus produktus šiuo metu galime vartoti tik todėl, kad verslas turi užsakymų iš užsienio ‒ vietos pirkėjai savotiškai dotuojami iš šio pelno. Pavyzdys galėtų būti „Auga Group“ gaminamos ekologiškos sriubos, pasiekusios net Japonijos rinką. „Tikrai negalėtume pasiūlyti šio gaminio šalies rinkai už konkurencingą kainą, jei dėl užsienio užsakovų nebūtų kilęs poreikis automatizuoti jų gamybą. Lietuvoje lieka tik 10 ar 20 proc. produkcijos – kalbu ne tik apie mūsų grupės gaminius. Pas mus pagaminti ekologiški produktai keliauja į Daniją, Nyderlandus, Vokietiją ir kitur“, – sakė K. Juščius.
Iškalbingi ir šalies vartotojų apklausų rezultatai. Verslininkas šypsosi: kai žmonių klausiama, ar gerai valgyti ekologišką maistą, 30 proc. vartotojų tvirtai atsako „taip“. Bet paklausus, ar žmogus sutiktų už ekologiškus produktus mokėti daugiau, paaiškėja, kad tai priimtina tik Y ir Z kartos pirkėjams, taigi – apie 30 proc. vartotojų. Kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jis linkęs leisti pinigus ekologiškiems produktams – esą jau nebesvarbi ta sveika mityba.
K. Juščiaus nuomone, Lietuvos ekologiškų produktų gamintojams teks palūkėti bent iki tol, kol paūgės vaikai, kurie šiandien jau darželiuose ar mokyklose sužino apie ekologiškų produktų pranašumus. Verslininkas pateikia pavyzdį – klientą iš Švedijos, kurį prie ekologiškų produktų lentynų atvedė aštuonmetė duktė. Ją stebino, kad tėvams nerūpi pirkti geresnėmis sąlygomis gyvenančių, natūralų pašarą gaunančių karvių pieną. Bet Lietuvoje, pripažįsta pašnekovas, nėra taip paprasta – maistui išleidžiame kone pusę savo pajamų, o vidutinis europietis išsiverčia su 12–14 proc.
„Bet, žinoma, stengsimės šviesti savo vartotoją, kad jam būtų aiškiau, iš kur atsiranda ekologiška produkcija: kaip auga, gyvena tos vištaitės ir kokius kiaušinius jos deda. Juk kai pamatai pats, tada jau ne tas pats“, – sakė K. Juščius.
——
„Auga Group“ ekologinio verslo istorija prasidėjo, kai dabartinio įmonių grupės valdybos pirmininko K. Juščiaus valdoma „Baltic Champs Group“, užsiėmusi grybų auginimo verslu, 2014 m. susijungė su mišrios žemdirbystės bendrove „Agrowill Group“. „Baltic Champs Group“ tapo pagrindine grupės akcininke. Po susijungimo buvo peržiūrėta įmonės veikla, atsisakyta nepelningų įmonių ir su žemės ūkio gamyba nesusijusių veiklų. 2015 m. grupė paskelbė naują ūkininkavimo strategiją ir pradėjo perėjimo prie ekologinės ūkininkystės procesą.
2016 m. „Agrowill Group“ rinkai pristatė naują pavadinimą „Auga Group“ ir prekių ženklą „Auga“. Pagrindinės eksporto rinkos šiuo metu yra Skandinavijos šalys, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Prancūzija, Italija, Japonija, Pietų Korėja.
