Donaldas Trumpas ir klimato kaita

Donaldas Trumpas ir klimato kaita

Kas bus, jei JAV prezidentas išpildys pažadus išmesti aplinkos apsaugos įstatymus į šiukšlinę? Likęs pasaulis sugalvos, kaip nenukrypti nuo kurso.

„Tarsi venomis tekėtų ledinis vanduo“, – taip Marakeše lapkričio 18-ąją pasibaigusiame Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikime dėl klimato kaitos viena organizacijos pareigūnių apibūdino įspūdį, patirtą Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus. Dvi savaites trukusiame renginyje taip jautėsi ne vienas. Ir pagrįstai. 2012 m. D. Trumpas tviteryje antropogeninį atšilimą pavadino „pramanu“. O rinkimų kampanijoje žadėjo panaikinti JAV aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) ir atšaukti 2015 m. daugiau nei 190 valstybių Paryžiuje priimtą JT susitarimą mažinti šiltnamio dujų emisiją. Bet jau po rinkimų, duodamas interviu „The New York Times“ jis, regis, svyravo. Senoviniame berberų mieste susirinkę šalių atstovai svarstė, ar kovoje su klimato kaita JAV ketina atsisakyti lyderių vaidmens, pavėluotai prisiimto, kai Barackas Obama daug prisidėjo, kad Paryžiaus susitarimas būtų pasirašytas.

Lapkritį įsigaliojusiame susitarime numatytas įsipareigojimas stengtis, kad pasaulinė vidutinė temperatūra pakiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsniai virš ikipramoninio lygio. Žinant, kad pasaulyje jau apie 1,2 laipsnio šilčiau, toks tikslas – labai ambicingas (žr. 1 grafiką). 2016-ieji veikiausiai bus karščiausi nuo stebėjimų pradžios.

Priemonės, kurių pasižadėjo imtis pasirašiusios šalys, buvo palyginti kuklios. Dažniausiai jos niekieno neverčiamos pasisiūlė mažinti anglies dioksido emisiją, ypač siejamą su miškų kirtimu ir iškastinio kuro deginimu. Dauguma besivystančių valstybių, kurioms tenka apie 65 proc. pasaulinės anglies dioksido emisijos, pažadėjo ją riboti iki lygio, kuriam pasiekti gali neprireikti ypatingų pastangų, tarkim, jei akmens anglys bus keičiamos gamtinėmis dujomis, o atsinaujinančioji energija toliau pigs. Indija, pagal šiltnamio dujų emisiją pasaulyje trečia (žr. 2 grafiką), pasižadėjo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Bet bendrai skaičiuojama, kad jos tikslas reiškia 90 proc. prieaugį, palyginti su dabartine emisija.

Baigiantis viršūnių susitikimui, D. Trumpo pakurstytas nerimas kiek atslūgo. Iš dalies dėl to, kad derybos parodė Paryžiaus susitarimo vertę ir patvarumą. Be bendrojo tikslo, jame daug naudingų nuostatų, pavyzdžiui, dėl klimato srities finansavimo, dalijimosi technologijomis ir miškų vaidmens. Ilgainiui šalių pažanga dėl jų gali būti spartesnė, nei dabar atrodo tikėtina. Anksčiau tartis klimato klausimais iš dalies nesisekė dėl bandymų primesti mažinimo tikslus nenoriai nusiteikusioms šalims, užuot leidus pačioms apsispręsti, kas atrodo įmanoma. O Paryžiaus susitarimas yra gana laisvos struktūros, tikslai – kuklūs, tad nebus sunku atsilaikyti, jei JAV, pagal anglies junginių emisiją pasaulyje esančios antros, jo atsisakys.

JAV ir kitų šalių oficialieji asmenys Maroke nuvertino tokios galimybės svarbą. Stulbinamai pasikeitus abiejų valstybių pozicijoms, Kinijos užsienio reikalų viceministras Liu Zhenminas įtikinėjo Vašingtoną nesikratyti įsipareigojimų saugoti aplinką ir pabrėžė, kad ankstyvuose JT klimato derybų etapuose du prezidentai respublikonai – Ronaldas Reaganas ir George’as H. W. Bushas – juos palaikė. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry kalbėjo, kad nors ir negali nuspėti D. Trumpo minčių (šiam Marakeše niekas neatstovavo), „sužinojo, jog pradėjus realiai eiti pareigas kai kurie klausimai atrodo šiek tiek kitaip, nei vykstant kampanijai“.

D. Trumpas išties neprognozuojamas. Po rinkimų jis išreiškė panieką klimatologijai, patikėdamas AAA, per kurią B. Obama, nesulaukęs Kongreso paramos priimant aplinkos apsaugos teisės aktus, išleido daug naujų gamtosaugos reglamentų, perimti klimato kaitą neigiančiam Myronui Ebelliui. Tačiau duodamas interviu „The New York Times“ D. Trumpas užsiminė, kad sutinka su antropogeninio atšilimo realybe ir nebūtinai sieks pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo. Dabar apie klimato kaitą jis jau pateikė visas įmanomas nuomones: vadino (kinų išgalvotu, kad pakenktų JAV gamybai) pramanu, aiškino, jog pasaulis šyla, bet žmonės niekuo dėti, sakė, esą žmogaus veikla tik nesmarkiai prisideda prie atšilimo, aukojo pinigų lobistų grupei, raginančiai kovoti su klimato kaita, o 2009-aisiais pasirašė viešą laišką, kuriuo reikalauta JAV mažinti emisiją ir taip sukurti „naujų darbo vietų energetikos sektoriuje“.

D. Trumpo požiūris į klimato kaitą labiausiai priklauso nuo to, ką, jo manymu, nori girdėti kiekviena auditorija.

D. Trumpo požiūris į klimato kaitą labiausiai priklauso nuo to, ką, jo manymu, nori girdėti kiekviena auditorija. Pasauliui tai gali būti gera žinia. JAV visuomenė vis labiau susirūpinusi dėl pasaulinio atšilimo: 64 proc. amerikiečių teigia, kad jiems dėl to labai arba gana neramu, o 71 proc., įskaitant tam tikrą respublikonų daugumą, tvirtina, jog šalis neturėtų trauktis iš Paryžiaus susitarimo. Kalbant apie AAA panaikinimą, kvėpuoti tinkamu oru ir gerti tinkamą vandenį, kuriuos padeda saugoti agentūra, norinčių amerikiečių dalis neabejotinai yra dar didesnė. D. Trumpas tai pripažino neseniai duotame interviu: „Švarus vanduo, krištolinio tyrumo vanduo, yra gyvybiškai svarbus.“

Be to, AAA galima panaikinti tik teisės aktais, kuriuos galėtų blokuoti demokratų senatoriai, net jei jie mažuma. Atrodo, kad D. Trumpas neprisikas ir iki pagrindinių subsidijų vėjo bei saulės energijai, kuri pernai sudarė du trečdalius naujų elektros energijos gamybos pajėgumų. 2015 m. jas pratęsė respublikonų kontroliuojamas Kongresas. Tokios vėjuotos raudonosios valstijos kaip Kanzasas, Oklahoma ir Teksasas yra tarp pagrindinių naudos gavėjų.

D. Trumpas galėtų siekti, kad šiltnamio dujos būtų išbrauktos iš AAA kompetencijų srities, nors tam Aukščiausiasis teismas turėtų atšaukti 2007 m. nutartį, kurią pats priėmė. Dar jis galėtų siekti anuliuoti B. Obamos priimtus aplinkos apsaugos reglamentus, nors tai bus nelengva. Daugelis taisyklių yra privalomos įstatymiškai ir jau atlaikė teismus, tad įgijo teisinį svorį. Pavyzdžiui, norint atisakyti taisyklės, kuri riboja jėgainių išmetamą gyvsidabrio ir kitų toksinių medžiagų kiekį, D. Trumpo paskirtam AAA vadovui iš esmės tektų paskelbti švelnesnę alternatyvą ir ją teismuose apginti nuo aplinkosaugos aktyvistų. Tai gali užtrukti daug metų.

Kitos taisyklės – labiau pažeidžiamos. Tarp jų yra kelios, išleistos kaip vykdomieji potvarkiai. Pavyzdžiui, viena nustato privalomus federalinių įstaigų energinio efektyvumo standartus, kuriuos naujasis prezidentas galėtų panaikinti. Be to, bet kurią nuo D. Trumpo pergalės rinkimuose iki inauguracijos priimtą taisyklę galima bent laikinai įšaldyti. Darbą perimančios administracijos dažnai grasina atšaukti tokius „naktinius reglamentus“, bet realiai tai daro retai, kad nereikėtų vargintis ir galvoti, kuo juos pakeisti, nes tai privaloma. Tačiau gali būti panaikintos tokios B. Obamos priemonės kaip lapkričio 15-ąją paskelbta taisyklė kontroliuoti metano nuotėkį iš naftos ir dujų kompleksų federalinėse žemėse.

Padrąsinti vieningos respublikonų vyriausybės perspektyvos, gali sujusti kongresmenai respublikonai. Pagal retai praktikoje pritaikomą Kongreso peržiūros proceso įstatymą institucija gali dauguma balsų atšaukti bet kurią taisyklę per 60 Kongreso darbo dienų nuo jos paskelbimo. Kadangi pastaraisiais mėnesiais Kongresas nebuvo itin aktyvus, teoriškai jis galėtų panaikinti visas taisykles, išleistas nuo gegužės vidurio.

Svarbiausias B. Obamos priimtas aplinkos apsaugos reglamentas yra Švarios energijos planas, kuriuo siekiama riboti akmens anglimis ir dujomis kūrenamų jėgainių emisiją. Jis laikomas lemiamu, jei JAV nori įvykdyti įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą iki 2025 m. sumažinti išmetimą iki 26–28 proc. žemiau 2005-ųjų lygio. D. Trumpas žadėjo plano atsisakyti. Šiuo metu jį sustabdė Aukščiausiasis teismas, kol federalinis apeliacinis teismas Vašingtone nagrinėja 27 valstijų ir kelių įmonių iškeltą bylą. Teismui priėmus nepalankų sprendimą, D. Trumpo administracija neteiks apeliacijos. Teismui patvirtinus planą, jo priešininkai kreipsis į Aukščiausiąjį teismą, kuriame D. Trumpo administracija gali atsisakyti jį ginti. Jei jis sėkmingai įveiks Aukščiausiąjį teismą, D. Trumpo AAA gali jį anuliuoti ir pakeisti.

Net ir tai neįtikins daugelio elektros energijos gamintojų arba valstijų atsisakyti jau dabar vykdomo plano pereiti nuo akmens anglių prie atsinaujinančiųjų išteklių. Populiarėjantys atsinaujinantieji šaltiniai padėjo nuo 2005 m. JAV emisiją iš elektros energijos gamybos sumažinti maždaug ketvirčiu. Pagrindinė pažangos priežastis, pigių skalūnų dujų gausa, paneigia kitą D. Trumpo pasismarkavimą – magnato pažadą padėti akmens anglių pramonei.

JAV įsibėgėjus skalūnų dujų revoliucijai, elektros gamyba iš dujų tapo beveik tokia pigi kaip iš akmens anglių (žr. 3 grafiką). Atsižvelgus į galimą tikėtinų naujų aplinkos apsaugos reglamentų kainą, verslui atrodo priimtiniau statyti naujas dujomis, o ne akmens anglimis kūrenamas jėgaines. Numatoma, kad 2016 m. JAV pirmą kartą pagamins daugiau elektros iš dujų nei iš akmens anglių. 2015 m. uždarytos 94 akmens anglimis kūrenamos jėgainės, 2016-aisiais darbą turėtų nutraukti dar 41. D. Trumpas pažadėjo kasybos bendroves įsileisti į daugiau valstybinės žemės plotų, bet jų problema – ne ribotos galimybės pasiekti akmens anglių telkinius. Vargu ar jam pavyktų įsikišti ir atgaivinti akmens anglių paklausą, nebent imtųsi aktyviai riboti atsinaujinančiųjų išteklių arba gamtinių dujų sektorius.

Apskritai optimistai mano, kad žala aplinkos apsaugai, padaryta per vieną D. Trumpo administracijos kadenciją, galėtų būti gana ribota. Bet tai, ar jie teisūs, priklausys nuo prezidento bandymų masto. Turbūt pavojingiausia, kad jau atsisakius kelių ryškesnių kampanijos pažadų, kaip antai nuo Meksikos atsiriboti siena ir deportuoti 11 mln. migrantų be dokumentų, sunaikinti aplinkosaugos reglamentus jam gali atrodyti kaip gana pigus būdas nuraminti nusivylusius šalininkus. Juos gali pradžiuginti ir nurėžtas finansavimas „politizuotiems“ klimato tyrimams, o tai labai tikėtina, anot vieno jo patarėjų.

Ankstesni akmens anglių kasėjams ir naftininkams prijautę prezidentai respublikonai žaidė pagal taisykles, o D. Trumpas gali jų nesilaikyti. Pavyzdžiui, jis galėtų nebetaikyti aplinkos apsaugos taisyklių visuotinai ir paskatinti teisines kovas. Tikimybė atrodo nedidelė. Bet ir mažai kas tikėjosi, kad jis taps prezidentu.

Naudotis kitų darbu

Marakeše susirinkę delegatai iš dalies guodėsi viltimi, kad D. Trumpas netrukus suvoks, jog pasitraukus iš Paryžiaus susitarimo jam bus sunkiau kitose tarptautinėse derybose, kurios jį gali sudominti. „Jei išsižadi susitarimų, kitą kartą negausi norimo“, – sako britų idėjų kalvės „Overseas Development Institute“ pirmininkas Jamesas Cameronas. Jei toks vertinimas nepasiteisins, Paryžiaus susitarimo tikslai gali būti pasiekti lėčiau, nei būtų įgyvendinti kitomis aplinkybėmis.

Iki 2018-ųjų šalys turi sugalvoti, kaip susumuoti pastangų saugoti planetą rezultatus, o 2020-aisiais jos išsikels naujus tikslus – tikėkimės, sunkiau pasiekiamus. Nedalyvaujant JAV, įsivyrautų nepasitikėjimas, atsirastų daugiau slapukavimo. Besivystančioms šalims, dar turinčioms nemažai nepatenkintų energijos poreikių, gali atrodyti, kad lengviau duomenis klastoti. JAV pasitraukus į nuošalę, po ketverių metų būtų sunku įtikinti kitas valstybes siekti ambicingesnių tikslų.

Trūktų ne tik lyderio bei motyvacijos, bet ir pinigų gamtosaugos planams vykdyti. Iki 2020 m. turėtų būti sukaupta 100 mlrd. JAV dolerių suma per metus: didžiausia dalis teks šiltnamio dujų emisijai mažinti, likusi – padėti šalims prisitaikyti prie klimato kaitos. Beveik visas lėšas skiria turtingos valstybės. Jei JAV nebeprisidės, gali atsisakyti ir kitos.

Kai kurie mano, kad turtingoms šalims nebėra taip svarbu skirti milžiniškas sumas skurstančioms, siekiant tarptautiniu mastu saugoti gamtą. Pasaulinis atšilimas jau padidino sausrų, karščio bangų ir kitų pavojingų reiškinių tikimybę, vis plačiau pritariama, kad šios stichinės nelaimės sietinos su klimato kaita. Anksčiau diskusijos dėl užmokesčio už mažesnį kenksmingą poveikį ir prisitaikymą priminė gelbėtojų derybas su įkaitus paėmusiais nusikaltėliais, kaip sako energetikos konsultantas Halas Harvey: skurdžios šalys reikalaudavo turtingas susimokėti mainais į tai, kad jos pačios neišnaudos savo ekosistemų.

Dabar valstybės pradeda suprasti, kad kova su pasauliniu atšilimu reikalinga joms pačioms net ir be pinigų, kurie galėtų padidinti norą. Marakeše 48 iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pažadėjo jau 2050 m. visus savo energijos poreikius patenkinti iš atsinaujinančiųjų šaltinių. JT energetikos pareigūnė Rachel Kyte sako, kad daugybė kitų kraštų ieško, kas galėtų padėti kurti energinio efektyvumo planus ir išsiaiškinti, kaip geriausia išleisti turimas lėšas.

Krintant ūkio apsukoms ir menkstant akmens anglių paklausai, Kinija galbūt jau perkopė emisijos viršūnę – apie 15 metų anksčiau, nei pasižadėjo pagal Paryžiaus susitarimą.

Krintant ūkio apsukoms ir menkstant akmens anglių paklausai, Kinija galbūt jau perkopė emisijos viršūnę – apie 15 metų anksčiau, nei pasižadėjo pagal Paryžiaus susitarimą. Iki 2020 m. ji planuoja trigubai padidinti – iki 143 gigavatų (GW) – saulės energetikos pajėgumus, kuriais jau dabar lenkia bet kurią kitą šalį. Prieš porą metų viso pasaulio saulės energetikos pajėgumai tesiekė 181 GW. Jei tai reiškia, kad Kinija galės deginti mažiau akmens anglių, bus lengviau kovoti su oro tarša, keliančia rimtų problemų šalies miestams. 2015 m. paskelbto tyrimo duomenimis, viena diena Pekine žmogaus sveikatai pakenkia maždaug tiek pat, kiek surūkytų 40 cigarečių.


Aušta komunistų sąmokslas. (Vida Press nuotr.)

Kinijai uoliai bandant mažinti emisiją, vidaus rinkoje gerokai išaugtų švarios energijos technologijų paklausa, tad tenykštės bendrovės turėtų progą įsitvirtinti kaip lyderės, aprūpinančios sparčiai augančią ir pelningą pasaulinę rinką. Kol D. Trumpas stengtųsi apsaugoti kelis nepelningus akmens anglių kasėjus, Kinija galėtų užimti neabejotinos lyderės poziciją akumuliatorių, saulės modulių ir vėjo turbinų srityje.

Per pastaruosius porą metų atsinaujinančiosios energijos savikaina jau gerokai smuko, o augant masto ekonomijai mažės toliau. Nors kai kurios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, karpo valstybines subsidijas, atsinaujinantieji šaltiniai įgauna daugiau komercinio svorio. Kai kur jūrinių parkų tiekiama vėjo energija kainuoja perpus pigiau nei prieš trejus metus. O labiausiai saulės lepinamuose kraštuose saulės moduliai jau siūlo elektrą už mažiau kaip 3 centus už kilovatvalandę (kWh) – pigiau už pačias ekonomiškiausias dujų jėgaines. „Kai saulės energija tokia pigi, gali galvoti, kad tai komunistų sąmokslas, bet vis tiek statysi modulius“, – sako H. Harvey. Planuojant naujus elektros gamybos pajėgumus, iškastinio kuro patrauklumą mažina ir svyruojančios kainos.

Indijai pigesnė atsinaujinančioji energija taip pat bus tikras lobis.

Indijai pigesnė atsinaujinančioji energija taip pat bus tikras lobis. Apie 300 mln. šalies gyventojų, daugiausia kaimo vietovėse, neturi elektros. Prie tinklo neprijungti saulės moduliai pakeistų gyvenimus. Indija pasižadėjo iki 2022 m. pasiekti 175 GW atsinaujinančiosios energijos pajėgumų, daugiausia iš saulės. Tam reikia, kad saulės energetikos pajėgumai kas maždaug 18 mėnesių augtų dvigubai. Ikišioliniai žingsniai rodo, kad šalis gali pasiekti tikslą.

Pasak Arunabhos Ghosho iš Energijos, aplinkos ir vandens tarybos, Delio idėjų kalvės, Indijos planai nenukentės, jeigu JAV pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo, nes jie atitinka pačios šalies interesus. Su klimato kaita susiję pavojingi meteorologiniai reiškiniai jau dabar pridaro daug bėdų ir milžiniškų nuostolių: per 12 mėnesių iki 2014 m. balandžio centrinė ir valstijų valdžia dėl potvynių, sausrų ir kitų stichinių nelaimių išleido 92 mlrd. JAV dolerių.

Nuolatinės pastangos mažinti klimato kaitą sulaukė ir kitų netikėtų rėmėjų. Saudo Arabija neseniai pranešė apie naujus energetikos ir aprūpinimo vandeniu efektyvumo planus, kad būtų lengviau nurėžti milžiniškas ir vienai, ir kitai sričiai skiriamas subsidijas, taip stengiantis dar labiau sumažinti paklausą. Subsidijas iškastiniam kurui karpo ir Indonezija, anot JT aplinkos apsaugos programos vadovo Eriko Solheimo, dar neseniai joms skirdavusi didesnę viešųjų išlaidų dalį nei sveikatos priežiūrai ar švietimui.

Naujasis kovotojas

Kai prieš septynerius metus klimato derybos Kopenhagoje baigėsi šnipštu, dažnas kaltino nenuolaidžią Kiniją. Šalies pareigūnai to nepamiršo. Proga tapti didvyriu ir išgelbėti pasaulines gamtosaugos pastangas būtų patraukli, nors Pekinas tikrai nenori, kad Vašingtonas pasitrauktų. Pastaruoju metu JAV ir Kinijos vadovų tarptautinis bendradarbiavimas dėl klimato pasiekė nematytą lygį. Nors Paryžiuje sudarytas susitarimas buvo per kuklus, atrodė realu tikėtis, kad ilgainiui šalių pastangos augs.

D. Trumpo išrinkimas sumažino viltį, bet jos nenuslopino. Vyriausybės ir verslas atsinaujinančiajai energijai ir energinio efektyvumo programoms jau išleido nemažas sumas, tad toliau matysime pažangą. Klimato kaita ne visiems kraštams atsilieps vienodai – nuo užlietų gatvių ir išdegintų laukų iki išsekusių telkinių ir degančių miškų. Tačiau net jeigu D. Trumpas atsižadės JAV gamtosauginių pažadų, kitos šalys bandys užkirsti kelią liūdniausiems padariniams.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų