Aliaus Koroliovo nuotr.

Butas – kaip kryžiažodis

Butas – kaip kryžiažodis

Kiekviena rekonstrukcija – tai galvosūkis, labiausiai primenantis kryžiažodį. Šio buto Kaune „atsakymus“ puikiai išlukšteno tokių kryžiažodžių profesionalai – architektai Gitana Valavičiūtė ir Audrius Gudelis.

Aliaus Koroliovo nuotr.

Naujos statybos buto su daline apdaila ar rekonstruojamo seno įrengimas visuomet – sudėtinga užduotis. Reikia išspręsti ne vieną techninę problemą, pritaikyti patalpas šeimininkų poreikiams, visa tai atlikti kiek įmanoma greičiau, kokybiškiau ir ne per brangiai. O kur dar estetiniai sprendimai…

Susitvarkyti su tiek reikalų – užduotis ne iš lengvųjų. Tad nieko nuostabaus, kad architektai G. Valavičiūtė ir A. Gudelis darbo trūkumu nesiskundžia – vis daugiau naujakurių ryžtasi į pagalbą kviestis profesionalus, kad šie padėtų įsirengti namus.

Architektas Audrius Gudelis ir dizainerė-architektė Gitana Valavičiūtė bendradarbiauja jau beveik dešimtmetį. Šis kūrybinis tandemas įgijo nemenką patirtį kurdamas ir įgvendindamas pastatų rekonstrukcijų bei interjerų projektus. Tai byloja ir straipsniai apie juos architektūros tematikos spaudoje, kasmečio interjero konkurso „Auksinė paletė“ įvertinimai ir šilti užsakovų atsiliepimai apie įgyvendintus sumanymus.

Buvę būsto nepatogumai

Nors ir neseniai rekonstruotas, šis butas neišvengė kai kurių naujos statybos butams būdingų trūkumų. Patalpų planavimas buvo labai nepatogus, mat rekonstrukcijos metu tam skirta per mažai dėmesio.

 Ko norėjo šeimininkai

Šiuo metu buto šeimininkai gyvena dviese, tačiau bene svarbiausias jų noras buvo turėti galimybę butą lengvai transformuoti, kai prireiks įrengti vaikų kambarį. Be didelio remonto, ilgai trunkančių ar brangių rekonstrukcinių darbų.

Taip pat architektai turėjo sugalvoti, kaip svetainėje kuo geriau išdėstyti kokybišką garso ir vaizdo aparatūrą, mat šeimininkai labai mėgsta klausytis muzikos arba laisvus vakarus leisti žiūrėdami įdomų filmą. O šioje gyvenamojoje zonoje nebuvo tinkamos vietos net televizoriui pakabinti, tad… teko ją sukurti.

Projektuodami bendrąją erdvę, architektai iš karto numatė galimybę valgomajam skirtą zoną ateityje prireikus lengvai paversti vaikų kambariu. Įmontavus duris tarp laisvai stovinčios atraminės kolonos ir lauko sienos bei įrengus stiklinę pertvarą tarp valgomojo zonos ir virtuvės, suformuojamas uždaras kambarys, o virtuvė nelieka be šviesos. Žinoma, tokiu atveju tektų atsisakyti valgomojo stalo ir jį pakeisti virtuvės pusbariu, tačiau vaikai turėtų tegu ir nedidelę, bet individualią erdvę.

Kaip architektai išsprendė problemas

Pirmiausia Gitanos ir Audriaus komandai teko perplanuoti bendrąją gyvenamąją erdvę (1) , kad ji taptų funkcionalesnė. Tam holo zonoje buvo suprojektuota pertvara, kuri padėjo suformuoti nedidelį, tačiau šviesų ir pakankamai erdvų prieškambarį. Iš vienos pusės ji tapo sienine spinta, iš kitos – niša skalbyklei (2).

Su šios pertvaros atsiradimu buvo galima padidinti ir vonios kamabarį. Perkėlus duris prie pačios vonios (3) , prisidėjo dalis buvusio prieškambario ploto ir susiformavo savotiškas koridorius-šliuzas (4) , vonią ir tualetą užstojantis nuo svetainės. „Jei bute į vieną erdvę sujungtos svetainės, prieškambario, koridoriaus zonos, viena didžiausių problemų tampa vonios ir tualeto patalpų izoliavimas nuo bendros erdvės, – sako Gitana. – Nelabai malonu, kai durys į higienos patalpą atsidaro iš svetainės, kurioje tuo metu yra žmonių. Dar blogiau, jei jas pravėrus matyti santechnikos įranga, pavyzdžiui, klozetas“.

Antras dalykas, kurį architektai išsprendė vienu mostu, tai „nefotogeniškosios“ inžinerinės dalies užmaskavimas. Ką jie padarė? Ogi nuleido lubas (5) ir suformuotame laipte paslėpė viską, ką tik reikėjo. Čia tilpo ir dujų vamzdžiai, virtuvės zonoje – dar ir gartraukio. Nuleistos lubos taip pat priglaudė šviestuvus, o vonios kambaryje – dujų katilo dūmtraukį. Dėl pastarojo dušo zonoje lubas teko nuleisti labai žemai ir tai buvo dar vienas iššūkis: kad žemos lubos nekurtų slegiančio įspūdžio, architektai suformavo savotišką šulinį, iš kurio sklinda šviesa ir kuriame rado vietą ventiliacinės grotelės.

Optinės apgaulės efektas

Virtuvės baldai paslėpė dujinį katilą (6). Nors jis, kaip ir daugybė kasdien reikalingų buities reikmenų, įkurdintas už matinio stiklo durų, vienintelis dalykas, išduodantis, kad tai nėra paprasta ūkinė spinta, – ventiliacinės grotelės baldo apačioje.

Beveik kambario viduryje įsisprendusi kolona dar padidėjo, mat ją architektai praplėtė ir pavertė ne tik kontrastingu akcentu – svetainės ašimi, čia sau buveinę įgijo garso ir vaizdo aparatūra. Televizorius, garso kolonėlės ir kita technika „sutūpė“ į jiems specialiai suformuotas nišas bei lentynas (7). Beje, vienai garso kolonėlei teko suformuoti nišą prieškambario spintoje. O visi elektros laidai buvo išvedžioti po grindimis, tad bendro vaizdo negadina.

Atgaiva akims ir ne tik

Miegamasis – tai ramaus poilsio vieta: natūralūs gamtos atspalviai, taisyklingos formos, jokių nereikalingų, dėmesį blaškančių architektūros detalių ar dekoro elementų.

Originalus spalvinis sienos sudalijimas atkartoja sieninės spintos durų estetinį sprendimą. Į lubas virš spintos integruoti šviestuvai apšviečia drabužinės vidų, o maži sieniniai bra prie lovos puikiai tinka knygų skaitymui – tai bendras poros pomėgis.

Vonios kambarys, o ne „sanmazgas“

Vonioje visuomet prisikaupia įvairiausių daiktų: kosmetikos, higienos priemonių, rankšluosčių, tad jiems visiems sutalpinti reikia patogaus ir didelio baldo. Šeimininkai norėjo didelio stalviršio ir talpių spintelių. Po ilgų ieškojimų buvo įgyvendintas toks sprendimas: prie galinės sienos sumontuotas baldas su praustuve, o virš jo pakabintos spintelės. Taip patalpa neatrodo ištęsta, ji „kvadratiškesnė“. Prie šio efekto prisideda ir veidrodinės kabamųjų spintelių durelės (beje, jos atidaromos keliant į viršų – tai sumažina traumų tikimybę), kurios sklandžiai pereina į veidrodį ant gretimos sienos. Viskas kartu – tai tikras vonios kambarys, o ne vien higienos reikalams skirta patalpėlė.

Spintų 
paslaptys

Stiklinės virtuvės spintos durys slepia dujų katilą. Prieškambario spinta taip pat turi savo nedidelę paslaptį: jos didelės veidrodinės durys, rodos, dengia itin erdvią drabužinę, tačiau iš tiesų spintos vidinis tūris kiek mažesnis, juk kitoje pusėje yra niša skalbyklei. Dėl šių veidrodinių slankiųjų durų ir lubose integruoto apšvietimo prieškambaris atrodo gerokai erdvesnis ir šviesesnis.

 

Naujakuriai irgi prisidėjo

Kad ir kiek daug minčių architektai ar dizaineriai įdeda į namo ar buto projektą ir jo įgyvendinimą, būste gyvena ne jie. Naujakuriai taip pat stengiasi prisidėti prie savo namų įrengimo.

Tad ir šio buto šeimininkai patys ieškojo, rinkosi ir įsigijo lovą, kai kuriuos baldus, šviestuvus, paveikslus, kitus dekoro elementus. Nors tam reikia laiko ir kantrybės, tokie įkurtuvių rūpesčiai labiau malonumas nei darbas. Ypač jei nereikia rūpintis sunkiąja – statybos-architektūros – dalimi. Tai padeda sutaupyti nervų bei laiko ir mėgautis trokštamu rezultatu.

Gitana ir Audrius sako, kad:

  • įsigyjant butą, ypač palyginti nebrangų ir dažniausiai nedidelį ekonominės klasės, pirkėjui neretai peršama mintis, kad būsto planas yra pats geriausias, labai patogus ir jam įrengti nereikia samdyti architekto ar dizainerio. Vadinasi, tai – galimybė sutaupyti. Tačiau tokia nuostata – viena didžiausių klaidų. Toks požiūris greičiausiai pasufleruos ir standartinį buto interjerą, ko vargu ar norisi;
  • o būtent mažuose butuose kyla daugiausia įrengimo sunkumų: trūksta erdvės, aukščio, langų, sienų, prie kurių būtų galima pastatyti baldus, nepatogiai išvedžiotos komunikacijos… Vientisos būsto erdvės neretai neleidžia lengvai ir patogiai išdėstyti funkcinių zonų, todėl išsisukti be specialistų pagalbos gali būti labai sunku;
  • ne mažiau svarbu, kad su architektų pagalba įrengto būsto vertė gerokai pakyla: patogesnis, racionaliau suplanuotas, estetiškai patrauklesnis butas rinkoje visada bus pranašesnis.

Galerija

Komentarai

  • Sveiki, tikrai puikus straipsnis, tačiau man iškilo ir keli klausimai. Kaip tik planuojame renovuoti vonios kambarį ir nežinome kokios gamybos baldus rinktis. Beje, nemažai klausimų kelia ir unitazai… Ilgai svarstėme tarp dviejų variantų, pastatomas ir pakabinamas. Tačiau kurį rinktis tikrai verta? Kiek girdėjau su pakabinamu gali kilti nemažai problemų dėl jo įrengimo. Ar tai tiesa? Apsižiūrėjau nemažai parduotuvių ir radau šią http://www.santechnikavoniai.lt/santechnine-keramika-wc-bide-praustuvai/unitazai.htm . Klozetų pasirinkimas čia tikrai didelis. Bet vėlgi, kaip dėl kokybės?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų