Lauros Popkytės-Fukumoto fotografija

Beržų apsupty – sklypas sukurtas gamtos, bet pritaikytas žmogui

Beržų apsupty – sklypas sukurtas gamtos, bet pritaikytas žmogui

Šį Klaipėdoje esantį sklypą pradėjo kurti gamta. Kraštovaizdžio architektei Laurai Popkytei-Fukumoto tereikėjo sumaniai prie jos prisitaikyti ir penkerius metus palaukti, kad sklypas įgautų planuose numatytą vaizdą.

Iš pradžių šiame sklype buvo tik beržynas ir šlaitas. Vėliau atsirado namas, šlaitą padalinęs į dvi dalis ir pasufleravęs jį panaudoti kraštovaizdžio projekte. „Rudenį beržynas nusidažo aukso spalva. Lengvas medžių lajų lingavimas skleidžia malonią lapų šnarėjimo muziką… Tiesiog tai, kas tobula, yra gamtoje“, – kalba L. Popkytė-Fukumoto.

Lauros Popkytės-Fukumoto fotografija

Sklypo viduryje, priešais šlaitą, architektai šeimininkams suprojektavo lauko terasą, suteikiančią privatumo ir leidžiančią mėgautis nuostabiu fonu. Kraštovaizdžio projekto autorė sako, kad tai įkvėpė mintį šlaitą „priartinti“ prie gamtos. Ji nusprendė šlaitą užsodinti žvilgančiaisiais kauleniais (Cotaneaster lucidus), kurie suteikia pakilumo, o rudenį savo spalvomis papildo beržų foną.

L. Popkytė-Fukumoto skaičiuoja, kad vienam šlaitui buvo panaudota 450 žvilgančiojo kaulenio sodinukų, kurie per kelerius metus suformavo tankų krūmyną. „Žinoma, kol kauleniai nesuaugo vienas su kitu, ravėjimas buvo vienas iš pagrindinių darbų. Dabar krūmyno priežiūrą sudaro sezoninis tręšimas, formavimas kelis kartus per metus palaikant 60–70 cm aukštį ir ravėjimas, kuris dabar yra minimalus“, – tokio želdinimo privalumus vardija kraštovaizdžio architektė.

Lauros Popkytės-Fukumoto fotografija

Tarp žvilgančiųjų kaulenių ir terasos, prie lauko akmenų, kūrėja nusprendė pasodinti gulsčiųjų kadagių, siūlinių žiemenių ir rožiniais žiedais žydinčių ylialapių flioksų. Visi šie augalai auga ir sklypo priekyje tarp didesnių lauko riedulių kompozicijos.

Aplinkotvarkos specialistė sako, kad šio sklypo projektas buvo kuriamas kartu su namą projektavusių architektų komanda. Pagal jų sumanymą čia turėjo būti atvaizduotas Lietuvos pajūris – Klaipėdoje esančios Olando kepurės fragmentas. Buvo numatyta, kad iš dominuojančios akmenų kompozicijos išeis siaura varpinių augalų juosta, kuri susilies su tolumoje žydinčia pieva. Tačiau, kaip sako L. Popkytė-Fukumoto, pieva nepasiteisino ir po kelerių metų pakeista veja.

Lauros Popkytės-Fukumoto fotografija

Kraštovaizdžio architektė atkreipia dėmesį, kad sklypo priekinė dalis pagrindiniu akcentu tampa pavasarį, kai rožiniais ir melsvais žiedais sužydi ylialapiai flioksai, šliaužiančiosios vaisginos virsta tamsiai mėlyna jūra, o linguojančios smilgos perteikia pajūrio dvelksmą. Gulsčių augalų foną paįvairina visžaliai kukmedžiai.

Aptardama kelerius metus formuotą sklypą, L. Popkytė-Fukumoto sako, kad ten vyraujantys beržai teikia ramybę ir yra gražus fonas visais metų laikais. „Gamta surėdo, o žmogus prie jos prisitaiko“, – šypsosi ji ir už projekto įgyvendinimą dėkoja užsakovei, tikėjusiai specialistų žiniomis ir idėjomis. Be viso to būtų buvę sunku buvę ką nors įgyvendinti „kitaip“.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų