Atstumtieji

Atstumtieji

Kur kreipiasi tie, kuriems neskolina bankai, tačiau nenorintys imti ir greitųjų kreditų?

Pasirinkimas nemenkas: bendrovės, skolinančios pinigus be užstato ar už užstatą, įvairūs tarpininkai, kurie padeda norintiems pasiskolinti ir paskolinti susirasti vieniems kitus. Visus juos lengva susieškoti internete.

Žurnalas IQ atliko eksperimentą – kreipėsi į kelis internete pasiskelbusius skolintojus ir mėgino išsiaiškinti, ko reikėtų norint iš jų pasiskolinti 2–3 tūkst. litų. Paaiškėjo, kad gauti pinigų – ne taip paprasta, o skolintojai – ne tokie solidūs, kokie sakosi esą.

Pavyzdžiui, lombardas „Lombas“ skelbimuose internete ragina visą parą kreiptis tuos, kurie turi vertingą užstatą, bet neranda iš ko pasiskolinti pinigų. Elektroniniu paštu lombardo atstovai bendrauti nebuvo linkę. Pasiteiravus, kokiomis sąlygomis pusmečiui būtų galima pasiskolinti 3 tūkst. litų, atėjo trumpas atsakymas: „Koks užstatas?“ Pasiūlius naują 6 tūkst. litų kainuojantį fotoaparatą susirašinėjimas nutrūko.

Gramatikos klaidų pilnas tink­lalapis paskola23.lt žada suteikti kreditą užstačius automobilį arba paskolinti iki 2,3 tūkst. litų be jokio užstato. Svetainės vadovas Miroslavas Kološevskis teigė, kad 2 tūkst. litų pusmečiui paskolintų, jei asmuo gauna oficialias pajamas ir neturi pradelstų skolų. Mėnesio palūkanos svyruoja nuo 6 iki 10 proc. Konkretus jų dydis esą priklauso nuo paskolos termino ir kredito rizikos laipsnio. Paklausus, pagal ką nustatomas rizikos laipsnis ir kaip tuomet skaičiuojamos palūkanos, bandymas pasiskolinti vėl baigėsi nesėkmingai.

Kitas skelbimų portaluose besireklamuojantis tinklalapis – blikpasko­­­­­los.lt. Sprendžiant iš pavadinimo, norintis pasiskolinti asmuo atsakymą turėtų gauti greitai. Tačiau išsiuntus užklausą dėl paskolos atsakymo teko laukti šešias dienas. Jį rašęs anonimas neatsakė, kokios būtų paskolos sąlygos, bet suskubo teirautis, koks būtų užstatas.

Reikia pinigų – susimokėk

Norintys pasiskolinti ir norintys paskolinti vieni kitus gali rasti naudodamiesi tarpininkų paslaugomis. Vienas pavyzdžių – bendrovės „IT Business Group“ valdomas tinklalapis kreditubirza.lt. Jis pristatomas kaip interneto platforma, leidžianti fiziniams ir juridiniams asmenims pasiskolinti lėšų, o turintiems santaupų investuoti į kreditavimo verslą.

Tinklalapyje registruojami paskolų gavėjai ir kreditoriai. Gavėjai užpildo paraišką gauti paskolą, joje nurodo reikiamą sumą, palūkanas, kurias yra pasirengę mokėti, ir laikotarpį, kuriam reikalingi pinigai. Tokia paraiška patenka į duomenų bazę. Prie jos prisijungęs kreditorius nustato paieškos parametrus ir taip susiranda potencialių paskolos gavėjų bei pasiūlo ją imti.

Kreditorius ir paskolos gavėjas bendrauja tiesiogiai. „Galite be didelių formalumų pasiskolinti iki 2 mln. litų“, – žadama tinklalapyje kreditubirza.lt. Skelbiama, kad iš viso paskolų su šio tarpininko pagalba išduota daugiau nei 25 mln. litų. Taip pat nurodoma, jog svetainėje užsiregistravę 30 kreditorių. Gegužę skelbta, kad tarp jų yra ir kredito unijų.

Į kreditubirza.lt paraiškas gauti paskolą sumanę pildyti vartotojai nukreipiami ir iš daugelio kitų interneto svetainių, pavyzdžiui, paskolos-bustui.lt, paskolos-su-uzstatu.lt, bedarbiams-paskolos.lt. „IT Business Group“ valdo ir kitą tokio pobūdžio portalą kurskolintis.lt.

Tiesa, kreditubirza.lt paraišką užpildę ir ją matomą kreditoriams norintys padaryti paskolos gavėjai turi sumokėti 14,5 lito mokestį, o kreditoriai – 200 litų. Kurskolintis.lt minėti mokesčiai atitinkamai siekia 9,8 ir 200 litų. Tačiau registracija ir sumokėti pinigai negarantuoja, kad pavyks pasiskolinti ar paskolinti.

Registrų centrui „IT Business Group“ pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai bendrovė uždirbo beveik 90 tūkst. litų grynojo pelno. Su jos atstovais IQ susisiekti nepavyko.

Ragina tikrinti

Lietuvos bankas (LB) ragina skolintis ketinančius gyventojus patikrinti, ar paskolą siūlantis subjektas įtrauktas į LB interneto svetainėje skelbiamą vartojimo kreditų davėjų ir tarpininkų sąrašą, palyginti, kiek kainuos pasiskolinti iš skirtingų bendrovių, ir panašiai.

„Informacijos rinkimas ir tinkamas jos įvertinimas sumažins kliento riziką įkliūti į apgaulingas pinkles“, – sakė Jekaterina Govina, LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji juriskonsulė.

Ji patarė atsargiai vertinti siūlymus pasiskolinti iš leidimo neturinčių asmenų. Tokiu atveju vartotojui negarantuojama Vartojimo kredito įstatymo teikiama apsauga: galimybė per 14 dienų nuo sutarties sudarymo nutraukti ją be jokių padarinių, gauti išsamią informaciją apie sutartį, kreiptis į LB Priežiūros tarnybą su skundu ar prašymu išnagrinėti kilusį ginčą su kredito davėju.

„Vartojimo kredito įstatymas nustato maksimalią bendros vartojimo kredito kainos normą bei netesybų dydį ir taip apriboja kredito davėjų apetitą pelnui“, – pridūrė J. Govina. Maksimali bendros vartojimo kredito kainos norma siekia 200 proc., o netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Specialistė pabrėžė, kad į Vartojimo kredito įstatymo reguliavimo sritį nepatenka santykiai, kai pinigus skolinantis fizinis ar juridinis asmuo nėra vartojimo kredito davėjas. Tokie santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis.

Skolina minia

Užsienyje pastaraisiais metais populiarėja nauja skolinimo ir skolinimosi koncepcija, kurios angliškas pavadinimas „peer-to-peer“ arba „peer-to-business“. Lietuviškai šis būdas gali būti vadinamas socialiniu arba minios skolinimu.

Iš tokio skolinimo(si) proceso pašalinamas bankas ar kita kredito įstaiga. Internete veikiantys socialinio skolinimo tinklalapiai panaikino atotrūkį tarp tų, kuriems reikia pinigų, ir tų, kurie nori jų paskolinti. Iš norinčių kredituoti surenkami pinigai ir padalijami norintiems pasiskolinti.

Palūkanų normos žemesnės nei banke. Investuotojai grąžą gauna greičiau ir ji būna didesnė. Metinė palūkanų norma svyruoja nuo maždaug 6 iki 30 proc. Paskolos įprastai pradedamos grąžinti po metų.

Dvi didžiausios socialinio skolinimo bendrovės – „Lending Club“ ir „Prosper Marketplace“ – JAV per šešerius metus kartu paskolino apie 1,7 mlrd. dolerių (apie 4,4 mlrd. litų). BBC prieš kurį laiką skelbė, kad trys Jungtinės Karalystės bendrovės – „Zopa“, „Funding Circle“ ir „RateSetter“ – iki šiol suteikė maždaug 458 mln. svarų sterlingų (maždaug 1,9 mlrd. litų) paskolų ir žada, kad šis skaičius didės. Galima palyginti: šioje šalyje smulkiajam ir vidutiniam verslui bankai per mėnesį paskolina apie 3 mlrd. svarų sterlingų (apie 12,4 mlrd. litų).

Tai reiškia, kad socialinis skolinimas, palyginti su bankais, vis dar yra nykštukas ir gali turėti erdvės plėstis. Juolab kad šios įmonės pritraukusios žinomų finansų specialistų. Pavyzdžiui, „Lending Club“ valdyboje dirba buvęs „Morgan Stanley“ vadovas Johnas Mackas ir buvęs JAV iždo sekretorius Larry Summersas.

Nemenki trūkumai

Iš pirmo žvilgsnio socialinio sko­li­nimo(si) schema atrodo patrauk­liai. Tačiau ji turi ir plika akimi pastebimų trūkumų – šis sektorius kol kas menkai reguliuojamas, pasižymi didesne rizika, mažesne investuotų pinigų apsauga.
Didelės palūkanų normos yra vienas požymių, kad investuotojai smarkiai rizikuoja prarasti pinigus. Be to, toks skolinimo būdas labai sumažina tarpininko atsakomybę.

Pavyzdžiui, jeigu Jungtinėje Karalystėje veikianti socialinio skolinimo bendrovė negali vykdyti savo įsipareigojimų, žmonės negali tikėtis, kad valstybė kompensuos prarastus 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 350 tūkst. litų). Nors tokia tvarka galiotų, jei savo įsipareigojimų nevykdytų bankas ar kredito unija.

Tiesa, iš tokių bendrovių kapitalas negali pabėgti taip, kaip iš bankų – ribojama asmenų galimybė kada panorėjus atsiimti investuotas lėšas. Tačiau tai gali būti itin nepatogu vartotojui.

Komentarai

  • Na tikrai įdomu kur kreipiasi tie, kuriems bankas neduoda paskolų. Žinau, kad dar yra paskolos su užstatu įmanomos, bet čia jau reikėtų domėtis kiekvienam individualiai. Aš manau, tai gali būti gera išeitis kažkuriems.

  • Hello. I’m Jeff

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų