„EKIE namas“ ir „Archispektras“ archyvo fotografijos

A+ įtaka architektūrai

A+ įtaka architektūrai

Taisyklės ir kiti apribojimai dažnai trukdo įgyvendinti veržlius kūrybinius sumanymus. Tiesa, tam tikrais atvejais kliūtys kaip tik paskatina ieškoti naujų galimybių. Kuris iš šių scenarijų, griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams, laukia individualių namų architektūros?

Nuo 2018 m. statomiems naujiems pastatams įsigaliojo A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai. Ši klasė – tai aštuntas laiptelis iš devynių, kuris parodo, kaip našiai pastatas vartoja energiją ir, atitinkamai, kiek veiksmingai jis tausoja gamtos išteklius.

Pagrindinis šių ES taikomų reikalavimų tikslas – kad visų netolimoje ateityje statysimų ir eksploatuosimų pastatų įtaka aplinkai būtų kuo mažesnė, o dėl jų šildymo ar kitų energijos poreikių į atmosferą išmetamas anglies dvideginio kiekis būtų mažesnis. Taip siekiama tausoti aplinką, kovoti su pasauliniu klimato atšilimu.

Labiau į detales nesigilinsime – „Namui ir aš“ įdomiausia panagrinėti, kokios įtakos šie reikalavimai gali turėti namo išvaizdai ir į kokius kompromisus gali tekti leistis būsimiesiems individualių namų statytojams.

Tarp dviejų kraštutinumų

„Net ir kelių šimtmečių barokinę bažnyčią galima paversti A+ klasės statiniu“, – pastebi „EKIE namas“ atstovas Žilvaras Čiplys, kuris apie dešimtmetį projektuoja ir stato energiškai naudingus namus. Anot jo, tai leidžia šiuolaikinių statybos ir kitų inžinerinių technologijų galimybės.

„EKIE namas“ ir „Archispektras“ archyvo fotografijos

Tiesa, toks pastatas atsidurtų pačioje energinio naudingumo ir kainos santykio skalės viršūnėje. Istorinį statinį paversti naudingu būtų itin brangu ir neracionalu. Minėtos skalės apačioje būtų neišvaizdus kubo formos pastatas. Pasak Ž. Čiplio, būtent tokia forma leidžia maksimaliai sumažinti išorinių sienų paviršių (atitvarų plotą) ir gauti geriausią šiluminės varžos rezultatą (grindų ir atitvarų santykį).

Aišku, realybėje dažniausiai pasirenkamas vidurio kelias tarp šių kraštutinumų. Jei pageidaujama nestandartinės išvaizdos namo, teks susitaikyti su didesnėmis išlaidomis šiuo metu reikalaujamai energinei klasei pasiekti.

Kai tikslas yra maksimaliai taupus namas už palankią kainą, jį lengviausia pasiekti pasirinkus paprastesnę formą ir didesnį aukštį. Pavyzdžiui, vietoje vienaukščio galima suprojektuoti tokio paties ploto dviejų aukštų namą.

Sklypas, namas ir jo vidus

Tačiau namo forma – ne vienintelis svarbus veiksnys. Ž. Čiplys išskiria dar bent kelis aspektus, kurie svarbūs namo energiniam naudingumui pasiekti ir gali lemti tam tikrus architektūrinius sprendimus.

Pirmiausia – sklypo charakteristikos ir būsimo namo padėtis jame. „Reikėtų vengti sklypų, į kuriuos įvažiavimas yra iš pietinės, pietvakarinės ar pietrytinės pusės. Vargu ar norėsite pro pagrindinius namo langus visuomet matyti įvažiavimą, o didžiąją jų dalį nukreipti ten, kur būna mažiau saulės, nėra racionalu“, – sako Ž. Čiplys.

Pasirinkus sklypą su įvažiavimu iš tinkamos pusės, būna paprasčiau į palankią pusę orientuoti pagrindinius namo langus. Kai gyvenamosios erdvės langai „žiūri“ pietų kryptimi, pro juos patenka daugiau šviesos ir šilumos. Vadinasi, namo vidų gali šildyti saulė – taip sumažinama šildymui reikalingos energijos.

Kuo didesni langai, tuo daugiau pro juos patenka šviesos ir tuo geriau saulė šildo patalpas. Kita vertus, karštais vasaros mėnesiais šis pranašumas gali virsti pragarišku trūkumu tikrąja šio žodžio prasme.

Tam, kad būtų galima panaudoti saulės energiją žiemą ir neperkaitinti pastato vasarą, Ž. Čiplio teigimu, langų plotas turėtų sudaryti iki 30 proc. viso grindų ploto, o šiaurinėje pusėje jų turėtų būti kuo mažiau.

Trečias aktualus dalykas – tai techninių patalpų išdėstymas name. Šio tipo patalpos turėtų būti šiaurinėje dalyje, kad papildomai izoliuotų gyvenamąsias erdves. Beje, jei numatytas uždaras garažas automobiliams, jį geriau prijungti kaip atskirą statinį, o ne integruoti į namą. Taip paprasčiau išspręsti visas su patalpų sandarumu ir ilginiais šilumos tilteliais susijusius niuansus.

Patogumas pirmiau

Architektas Simonas Klezys prieš keletą metų ryžosi eksperimentui ir nusprendė savo jėgomis pasistatyti A+ energinę klasę atitinkantį 120 m2 ploto namą. „Buvo įdomu pažiūrėti, su kokiais iššūkiais susidursiu statydamas tokį namą, kaip teks spręsti įvairius techninius niuansus, kokias pamokas bus galima išmokti ateičiai“, – pasakoja architektas.

Pirminis S. Klezio projektas per keletą statybos metų evoliucionavo. Pagrindinis dalykas, kuriuo įsitikino architektas – kruopštus energinių reikalavimų laikymasis neturėtų nusverti patogumo gyventi tokiame name.

„EKIE namas“ ir „Archispektras“ archyvo fotografijos,

„Siekiant maksimalaus energinio naudingumo, man būtų reikėję rinktis dviejų aukštų taisyklingesnės formos namą su žemesnėmis lubomis. Bet jame būtų tekę nuolatos laipioti laiptais, pagal savo poreikius suplanuoti vidaus erdves taip pat būtų buvę sudėtingiau“, – teigia S. Klezys.

Pasak architekto, svarbu ne tik suprojektuoti būsimų namo gyventojų poreikius atitinkantį namą, bet ir pasinaudoti aplinkos pranašumais. Jei priešais būsimą svetainę auga miškas ar atsiveria vaizdas į slėnį, būtų nedovanotina nesumontuoti didesnių langų, nors dėl to susidarysiančius šilumos nuostolius reikės kompensuoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, storinti šiltinamuosius grindų, sienų ir stogo sluoksnius.

Rekomenduoja darbų priežiūrą

Kalbėdamas apie svarbias architektūrines ir konstrukcines namo ypatybes energiniam naudingumui pasiekti, S. Klezys iš esmės įvardija tuos pačius dalykus kaip ir Ž. Čiplys: tai – sklypas ir namo padėtis jame, namo forma ir patalpų išdėstymas.

Pašnekovas dėmesį atkreipia į dar vieną dalyką – statybos darbų kokybę. Net ir pasirinkus aukščiausių parametrų medžiagas, netinkamas jų panaudojimas gali turėti didelės įtakos galutiniam rezultatui.

„Per pastaruosius kelerius metus darbų kokybės reikalavimai smarkiai išaugo, o norint pasiekti aukštą energinio naudingumo rodiklį vien gerų medžiagų neužtenka. Bet ne visi statybininkai tai supranta, todėl tokiais atvejais gali būti reikalingas išsamus projekto aprašymas ir techninė darbų priežiūra“, – sako S. Klezys.

Vizijos laisvė*

Kaune įsikūrusios studijos „Archispektras“ architektas Mantas Gipas sako, kad nė vieno projekto nepradeda nuo iš anksto apibrėžtos formos: „Tai prieštarautų architekto profesijos principams, todėl stengiamės savęs neįsprausti į naudingos formos rėmus. Bet kokio pastato forma pirmiausia turėtų atspindėti funkciją, urbanistiką, sklypo ypatybes – visa tai ir sudaro išbaigtą architektūrinę koncepciją.“

M. Gipo teigimu, jo atstovaujama studija dėl pasikeitusių reikalavimų nepajuto jokių didesnių kūrybinių suvaržymų ar apribojimų, veikiau priešingai – tobulėjančios technologijos ir augantys poreikiai skatina kurti architektūrą, kuri galėtų lenkti šių dienų tendencijas. Didžiausias kokybinis ir statybos kainos šuolis buvo juntamas prieš kelerius metus perėjus nuo B prie A klasės reikalavimų. Tuo metu A+ ir po kelerių metų įsigaliosiantys A++ klasės reikalavimai nebėra tokie ryškūs ir technologiškai sudėtingi.

„EKIE namas“ ir „Archispektras“ archyvo fotografijos

*Architektūrinės vizijos laisvė nėra absoliuti ir turi išimčių. Tai pažymi ir M. Gipas. „Racionalumo nereikėtų užmiršti – įmantri pastato forma dažnai reiškia dideles statybos sąnaudas, todėl kiekviena idėja turi būti gerai pasverta ir tvirtai susijusi su architektūrine koncepcija“, – sako architektas, siūlantis į energinį naudingumą pažvelgti plačiau.

Ką reiškia „pažvelgti plačiau“?

„Pastatų energinio naudingumo reikalavimų esmė yra maksimaliai sumažinti neatsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir energijos vartojimą apskritai. Bet tai lemia ne vien statomo naujo pastato forma ar medžiagų kokybė“, – pastebi M. Gibas.

„EKIE namas“ ir „Archispektras“ archyvo fotografijos

Anot architekto, nepakankamai įvertinama nevaržoma gyvenamųjų rajonų plėtra šalia didžiųjų miestų, kurią galima laikyti urbanistikos klaida. Kai vietoj gyvenimo mieste žmonės renkasi kasdienes 10–20 km keliones automobiliu, gaišta laiką spūstyse, eikvoja degalus, tai atsveria tą naudą, kurią turėtų suteikti energiškai naudingus pastatai.

Taigi tikėtina, kad didžiausią poveikį energiniam naudingumui gali turėti ne namo charakteristikos, o jo vieta ir susisiekimo patogumas, atsižvelgiant į kasdienę gyventojų rutiną.

Pasiruošti ateičiai

Projektuojant namą galima pasiruošti ir kelioms technologinėms inovacijoms, kurių aktualumas jau netolimoje ateityje išaugs.

Kaip vieną iš jų S. Klezys įvardija saulės baterijas. Nors jų gaminamos elektros energijos kaina nėra konkurencinga palyginti su gaunamos iš elektros tinklų, po 3–5 metų toliau sparčiai pingant saulės moduliams situacija turėtų pasikeisti. Tad tinkama stogo šlaito orientacija ir pasvirimo kampas leis ateityje kur kas paprasčiau įsirengti tokią elektrinę.

Dažnai mažesni ir kompaktiškesni namai įdomioje urbanistinėje aplinkoje pateikia geriausią architektūrinį rezultatą ir suteikia patogų ir kokybišką gyvenimą.

Su elektra susijusi ir Ž. Čiplio rekomendacija – jis siūlo iš karto pagalvoti apie galingesnį negu standartinį 10 kV įtampos elektros įvadą. Jo netolimoje ateityje prireiks įsirengus saulės elektrinę ar šeimai pradėjus eksploatuoti kelis elektromobilius.

Pagrindinė M. Gibo rekomendacija – atidžiai įvertinti savo poreikius ir kaip jie gali keistis ateityje. Dažniausiai geriau pasverti poreikiai reiškia mažesnes erdves. „Iš savo praktikos žinome, kad dažnai mažesni ir kompaktiškesni namai įdomioje urbanistinėje aplinkoje pateikia geriausią architektūrinį rezultatą ir suteikia patogų ir kokybišką gyvenimą“, – sako M. Gipas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų