Žvaigždučių karai (Scanpix nuotr.)

Pasaulio bamba: Kinijai ir draugų, ir priešų įsigyti nėra sunku

Pasaulio bamba: Kinijai ir draugų, ir priešų įsigyti nėra sunku

Lyg panda, vienas Kinijos simbolių, ši šalis atrodo lėta ir gana draugiška, tačiau perprasti kinų užsienio politiką nėra paprasta. IQ pažvelgė į Kinijos santykius su jai svarbiausiomis valstybėmis ir regionais.

ES: pasiduoda po vieną

Daugiausia ES kritikos Kinija, plačiai besinaudojanti europiečių atvirumu, sulaukia dėl neva demonstruojamo nenoro atverti savo rinką ir leisti be jokių suvaržymų steigti filialus ES įmonėms. Dėl šios priežasties 2013 m. lapkritį pradėtos derybos su Kinija dėl dvišalio investicijų susitarimo, kuriuo siekiama panaikinti apribojimus investuoti šioje šalyje ir taip atverti naujų verslo galimybių. Vis dėlto ES lyderiai vis garsiau kalba apie poreikį daugiau dėmesio skirti saugumui strateginėse srityse, pavyzdžiui, ryšių sektoriuje. Tai po didinamuoju stiklu pastumia tokias bendroves kaip kinų telekomunikacijų milžinė „Huawei“.

Tačiau Kinija rankų nenuleidžia ir toliau didina įtaką. Ieškodama JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai „Amerika pirmiausia“ prieštaraujančių valstybių, vis daugiau jų sutelkia aplink save. Italijai pasirašius supratimo memorandumą dėl Italijos prisijungimo prie maždaug 878 mlrd. eurų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, ji tapo pirmąja tai padariusia iš Didžiojo septyneto šalių.

Šiuo metu ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė, jos apsukos per dieną siekia 1 mlrd. eurų. 2017 m. ES eksportas į Kiniją siekė 199 mlrd. eurų, importas – 375 mlrd. eurų.

Šalti santykiai: JAV skelbia Kinijai prekybos karus (Scanpix nuotr.)

JAV: du pešasi, trečias laimi

Priekaištaudama dėl Kinijos rinkos uždarumo, tarptautinių taisyklių nesilaikymo, verslo subsidijavimo, reikalavimo užsienio bendrovėms technologijomis dalytis su vietiniais ir jiems perduoti intelektinės nuosavybės teises, 2018 m. JAV prezidento administracija įvedė muitus į šalį patenkančioms kiniškoms prekėms. Kinija į tai reagavo atsakomaisiais tarifais ir apkaltino JAV protekcionizmu. Ekonomistai skaičiuoja, kad tai neigiamai paveikė finansų rinkas, sutrikdė tiekimo grandines. Tikimasi, jog daugiausia iš to išloš ES ir susižers apie 70 mlrd. JAV dolerių vertės papildomos prekybos.

Apžvalgininkai perspėja, kad jei ir pavyktų susitarti ir nutraukti prekybos karą, žala ekonomikai jau padaryta. Valstybių santykiai išsikvėpę, stokojama pasitikėjimo. Kita vertus, nereikėtų stebėtis. Kinija jau kurį laiką grasina sutrikdyti JAV dominavimą pasaulyje. Amerika irgi nesėdi rankų sudėjusi – JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas prognozuoja, kad į karinį konfliktą su Kinija amerikiečiai įsitrauks per ateinantį dešimtmetį.

Taivanas – nesantaikos židinys (Pixabay nuotr.)

Ramusis vandenynas: ankšta jūra

Siekdama plėsti savo įtaką, o kartu ir apsisaugoti, Kinija gręžiasi į jūrą. Tačiau su didžiausiu pasipriešinimu ji susiduria būtent artimiausioje kaimynystėje. Nuo Šaltojo karo laikų JAV išlaikė karines bazes Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Be to, Vašingtonas remia Taivano, kurį Pekinas tebelaiko savo teritorija, savarankiškumą. Kinija išlaiko partnerystę su Šiaurės Korėja ir bando plėsti įtaką pietryčių kryptimi – į Pietų Kinijos jūrą. Čia jos interesai kertasi su teritorinių pretenzijų turinčiais Brunėjumi, Filipinais, Indonezija, Malaizija, Taivanu ir Vietnamu. Kinijai sparčiai militarizuojant ginčijamą zoną, JAV pasisako už laivybos laisvės išsaugojimą, todėl čia ateityje gali plykstelėti konflikto židinys.

Nors Kinijos galimybės neutralizuoti JAV įtaką išlieka gana menkos, auganti jos karinė galia didina įtampą. Dėl to jau kurį laiką svyruoja ilgalaikis Japonijos įsipareigojimas neplėtoti puolamųjų pajėgumų, o Vietnamo ir JAV santykiai tampa vis šiltesni. Kita vertus, Kinija nemažai nuveikė, mėgindama į savo pusę patraukti Filipinus – buvusią amerikiečių koloniją ir esamus sąjungininkus.

Amžinos varžovės (Scanpix nuotr.)

Indija: suvaržyti konkurentai

Apie 2024 m. Indija pasivys ir pralenks Kiniją gyventojų skaičiumi. Pranokti kinus daugelyje kitų sričių bus sunkiau, tačiau Indijos ekonomika auga panašiu greičiu, be to, stiprėja ir jos karinė galia. Todėl Pekinui, kuris anksčiau yra kariavęs su Deliu dėl ginčijamų vietovių Himalajų kalnuose, svarbu užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu indai netrukdytų jo planams.

Kinija investuoja į seno Indijos priešininko Pakistano infrastruktūrą – šią šalį laiko „Vienos juostos, vieno kelio“ ir „Jūrų Šilko kelio“ projektų jungtimi ir mažiausiai iki 2059 m. užsitikrino naujo giliavandenio Gvadaro uosto kontrolę.

Branduolinį ginklą turintis Pakistanas pasiduoda Kinijos įtakai, nes taip tikisi atsverti Indijos galią. Ilgalaikis pakistaniečių konfliktas su indais padalytame Kašmyre, neseniai vėl pažėręs žiežirbų, Pekinui išeina į naudą.

Kinija aktyviai veikia ir pietiniame sparne. Šri Lankoje kinai investavo į Hambantotos uosto statybas, o 2017 m. jį perėmė, pasinaudoję Kolombo finansiniais sunkumais. Taip Pekinas įgijo dar vieną strategiškai svarbų atramos punktą netoli pagrindinių prekybos kelių.

Mažasis partneris (Scanpix nuotr.)

Rusija: lėlių teatras

Šaltojo karo metais Kinija buvo taip susipykusi su Sovietų Sąjunga, kad net suartėjo su JAV. Nuo to laiko gerokai pasikeitė didžiųjų valstybių galios pusiausvyra. Tapusi ekonomine supervalstybe, Kinija jau dabar gynybai išleidžia maždaug keturis kartus daugiau už Rusiją.

Paradoksaliai atrodo stiprėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė. Maskvos karinės avantiūros Ukrainoje baigėsi Vakarų šalių sankcijomis ir pastūmėjo į Pekino glėbį. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Kinija gali pasiūlyti tai, ko jam reikia – abejingumą žmogaus teisių klausimais ir naudingų visuomenės kontrolės patarimų. Maža to, Pekinas neretai užleidžia Maskvai priekinę kėdę tarptautinėje politikoje – tai leidžia V. Putinui pelnyti prarastos imperijos nepamiršusių valdinių simpatijų.

Tačiau ilguoju laikotarpiu, stiprėjant vienos krypties ekonominiams ryšiams, Rusija rizikuoja prarasti veiksmų laisvę ir tapti Kinijos marionete. Kad taip nenutiktų, anksčiau ar vėliau teks keisti poziciją ir ieškoti suartėjimo su Vakarais. V. Putino režimui tai kol kas nelabai rūpi.

Kenijai nuo Kinijos: ir bėgiai, ir traukinys už kinų pinigus (Scanpix nuotr.)

Afrika: galingas sugrįžimas

Dar XV a. pradžioje didžiulis Kinijos laivynas lankėsi prie rytinių Afrikos krantų ir prekiavo su vietiniais. Praėjus 600 metų – ištisai Europos kolonizatorių epochai – Kinija grįžta į Užsachario Afriką ir ketina joje pasilikti ilgam. Tai liudija 2017 m. Džibutyje oficialiai atidaryta pirmoji kinų karinio laivyno užjūrio bazė. Tačiau dar ryškiau tai parodo faktas, kad Kinija metų metus Afrikoje investuoja dešimtis milijardų dolerių, kurių didelė dalis skiriama žemyno infrastruktūros plėtrai. Kinija vis dar nėra pagrindinė investuotoja, tačiau sparčiai vejasi JAV ir didžiąsias ES šalis.

Kritikai teigia, kad Pekino investicijos ir parama sustiprina autoritarinius režimus, prasčiau sutariančius su Vakarų šalimis, taip pat skatina korupciją. Tačiau esama ir kito požiūrio, kad, bendrai paėmus, kinų investicijos Afrikai yra naudingos, nes užpildo Vakarų paliktas spragas ir prisideda prie bendros plėtros.

Pagalba Venesuelai – šįkart medicininė. (Scanpix nuotr.)

Lotynų Amerika: jokių skrupulų

2018 m. Panama, pasekusi kaimynių Salvadoro ir Dominikos Respublikos pavyzdžiu, nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu ir išreiškė palaikymą „vienos Kinijos“ politikai. Lotynų Amerikos regione, ilgą laiką laikytame svarbiausiu Taivano rėmėju, vis daugiau įtakos įgyja Kinija.

Nuo 2005 m. Kinijos plėtros bankas ir Kinijos eksporto-importo bankas suteikė daugiau kaip 141 mlrd. JAV dolerių paskolų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybėms bei jų valdomoms įmonėms. Kone pusę visų investicijų Kinija skyrė Venesuelai (67,2 mlrd. JAV dolerių). Ši pažadėjo milijoną barelių naftos per dieną, o 2017 m. nustebino pasaulį ir naftos kainas paskelbė juaniais.

Pekinas regioną apibūdina kaip „gyvą ir daug žadantį“, siunčia bendradarbiavimo ir įgalinimo žinutes. Ilguoju laikotarpiu jis nori įtvirtinti susitarimus su valstybėmis, kuriose yra daug gamtos išteklių ir kurių vartojimas auga. Pastarosios siekia pritraukti technologinių žinių, įmonių ir, žinoma, pinigų. Kinija turi pranašumą prieš ilgą laiką po savo sparneliu Lotynų Amerikos valstybes laikiusias JAV – jų nesieja istorinė praeitis, nežeidžia prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika „Amerika pirmiausia“.

Komentarai

  • Tai yra nuostabiausias dalykas, kokį aš kada nors patyriau gyvenime, mano vardas yra chayan sharma, aš niekada negalvojau, kad vėl šypsosi, mano vyras vieneriems metams paliko mane su dviem vaikais, visos pastangos sugrąžinti jį nepavyko ir aš buvau beviltiškas Parvežti jį namo maniau, kad daugiau jo nematysiu, kol „Facebook“ nepateko į moterį, vadinamą Milleriu, kuri papasakojo apie burtininkų ratą, vadinamą Dr.Wealthy, ji man davė savo el. pašto adresą ir mobiliojo telefono numerį ir aš susisiekiau jis ir patikino mane, kad per 48 valandas mano vyras grįš pas mane, jaučiuosi laimingas jau tada, kai turėjau tai iš jo. Per mažiau nei 48 valandas mano vyras grįžo pradėdamas maldauti atleidimo sakydamas, kad tai velnių darbas, taigi aš vis dar stebiuosi iki šiol apie šį stebuklą, nes tai yra per daug realu, kad būtų tikras, aš žinau, kad tiek daug moterų susiduria su ta pačia mano problema, bet šiandien jums sakau, kad yra jos sprendimas. visiems, kuriems čia reikia jo pagalbos tai el. pašto adresas; (wealthylovespell@gmail.com) arba „Whatsapp jam“ telefonu +2348105150446

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų