Budapešto jaunimo protestas prieš Vengrijos vyriausybės politiką kovo 15 dieną. Scanpix nuotr.

Rinkimai neliberalioje demokratijoje: ar jaunoji karta apgins savo ateitį?

Rinkimai neliberalioje demokratijoje: ar jaunoji karta apgins savo ateitį?

Nors daugelis jaunų vengrų nepritaria premjero Viktoro Orbano vykdomai politikai, jie greičiausiai nepakeis sekmadienį vykstančių Vengrijos rinkimų baigties.

„Aš balsuosiu už „Fidesz“, –išvakarėse sakė Katalyn, 22-ejų metų studentė, kilusi iš pasiturinčios Budapešto šeimos. – Taip, tai, ką daro „Fidesz“, nėra visiškai gerai, tačiau mums reikia stabilumo, kurį ji gali suteikti.“

Nuo 2010 m. šalį valdanti dešinioji partija, vedama ilgamečio ministro pirmininko V. Orbano, turėtų užsitikrinti dar ketverius metus valdžioje. Nuomonių apklausos rodė, kad pusė apsisprendusių rinkėjų palaiko vadinamąją neliberaliąją demokratiją kuriančią „Fidesz“ ir Krikščionių demokratų liaudies partijos koaliciją.

Tokia perspektyva tenkina ne visus. Tarptautinėje kompanijoje dirbantis ir paskutinius metus bakalauro studijose besimokantis Janosas teigia, kad dabartinė politinė situacija šalyje yra nepriimtina. Jis beda pirštu į antieuropietišką vyriausybės propagandą, nuolat transliuojamą jos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių, bei paplitusią korupciją, neleidžiančią įgyvendinti reikalingų reformų.

„Jei klaustumėte mano nuomonės, didžiausia problema yra televizijos naudojimas propagandos sklaidai. Mes, jaunoji karta, dažniausiai įmatome nuolatinę propagandą, kuria grįstas režimas. Tačiau senoji karta visiškai neprieina prie valstybės nekontroliuojamų informacijos šaltinių. Taip, deja, turime pusantro milijono žmonių, kurie tiki viskuo, ką jie sako”, – teigia Janosas.

„Reporteriai be sienų“ kaltina V. Orbaną nuo 2010-ųjų sistemingai periminėjant žiniasklaidos priemonių kontrolę. Vienos jų, kaip buvęs įtakingiausias šalies dienraštis „Nepszabadsag“, buvo uždarytos – pastarasis paskelbė nutraukiantis veiklą po to, kai aprašė vieno iš pagrindinių V. Orbano patikėtinių, Antalio Rogáno, paprastai vadinamo propagandos ministru, šeimos prabangią kelionę sraigtasparniu. Kitos žiniasklaidos priemonės buvo nupirktos V. Orbanui lojalaus verslininkų rato atstovų, dažnai jo pažįstamų nuo vaikystės.

Vyriausybės propagandą pastebi ir „Fidesz“ palaikančių jaunų žmonių dalis. „Jie išties genialiai kuria priešo įvaizdį“, – sako Katalyn, turėdama galvoje pagrindinę kuriamo pasakojimo liniją – imigrantų, esą skatinamų atvykti į Vengriją Vakarų finansuojamo organizacijų tinklo, keliamą grėsmę.

„Net praktiškai susidurdami su nefunkcionuojančia sveikatos apsaugos sistema, neaptarnaujančiomis ligoninėmis, matydami didžiulę skirtį tarp turtingųjų ir vargšų – taip, tai tikrai didžiulis skirtumas – pensininkai tiki, kad didžiausia problema Vengrijoje yra migrantai”, – tęsia studentė.

Paklausta, kodėl vis dėlto remia „Fidesz“ rinkimuose, mergina gūžteli pečiais: „Nes nematau alternatyvų.“

Susiskaldžiusios opozicijos priešakinėse eilėse – radikalią dešinę atstovaujanti partija „Jobbik“, apklausų agentūros „Median“ kovo mėnesio duomenimis, turinti 16 proc. apsisprendusių rinkėjų palaikymą. „Jobbik“, pranašumų įgijusi dėl prieš V. Orbaną atsisukusio jo paauglystės draugo ir buvusio įtakingo bendrapartiečio, oligarcho Lajoso Simicskos pagalbos, savo politinės pozicijos radikalumu lenkia net „Fidesz“. Tuo pačiu ji tampa neįmanomu pasirinkimu jaunimui, kuris, kaip rodo apklausos, nepaisant šalyje dominuojančio diskurso, dažniau yra liberalių ar nuosaikių dešiniųjų pažiūrų. „Jokiu būdu negaliu balsuoti už „Jobbik“ – jie rasistai”, – teigia Katalyn.

Dėl progresyvių pažiūrų rinkėjų balsų kovoja kairiosios opozicijos partijos, prieš pat rinkimus bandančios išvengti fiasko ir konsoliduoti jėgas. Chaotiškos pastangos tik mažina pasitikėjimą: „Jei būtų išrinkta kairioji opozicija, jie nežinotų, ką daryti. Dabar vienintelis tikslas yra laimėti prieš „Fidesz“, jie veliasi į susitarimus net su „Jobbik“. O ką jie darytų laimėję – pliektųsi dėl valdžios? Nėra jokio plano, jokios struktūros. „Fidesz“ bent jau gali išlaikyti stabilią padėtį”, – įsitikinusi Katalyn.

24-erių Matyasas, Budapešte studijuojantis tarptautinius santykius, laikosi kitokios nuomonės. „Esminis tikslas dabar – sumažinti „Fidesz“ atstovų skaičių parlamente. Netgi esama internetinio puslapio, kuriame galima pasitikrinti, kuris opozicijos kandidatas tavo apylinkėje yra stipriausias, ir taip suvienyti visus opozicijos balsus prieš „Fidesz“ viešpatiją.“

Dėl šios priežasties Matyasas ketina balsuoti už Vengrijos socialistų partiją, šiuo metu reitinguose antrą iš opozicijos partijų (12 proc. apsisprendusių rinkėjų palaikymas, kovo duomenimis). Be to, jis simpatizuoja pastarosios partijos sudarytos koalicijos kandidatui į premjerus, jaunosios kartos politikui Gergely Karacsony.

Budapešto jaunimo protestas prieš Vengrijos vyriausybės politiką kovo 15 dieną. Scanpix nuotr.

Janosas savo balsą taip pat skirs daugiausiai šansų jo apylinkėje laimėti turinčiam opozicijos kandidatui, kurį kelia Demokratinė koalicija. Tačiau politika besidomintis jaunuolis pripažįsta, kad vis dar nenusprendė, už ką balsuos nacionaliniame sąraše.

Naujosios progresyvios partijos, „Momentum“ ir „Együtt“ („Kartu“), jam atrodo patraukliai, tačiau vargiai pasieks reikalingą 5 proc. ribą tam, kad patektų į Nacionalinę asamblėją. „Greičiausiai balsuosiu už Demokratinę koaliciją, nes ji palaiko vieningą ir stiprią Europą“, – teigia Janosas.

V. Orbano išsikeltas tikslas kurti valstybę, grįstą ne liberaliosios demokratijos, o pirmiausiai nacionalinių interesų pagrindais, ir paskelbtas karas vakarietiškoms vertybėms kelia didžiausią nerimą jauniems žmonėms. Šalyje kasdien pilama propaganda, vyriausybės paskelbtas karas prieš nevyriausybines organizacijas ir pamažu įtvirtinama vienos tiesos norma nepatinka nė vienam kalbintam jaunam žmogui. Jei „Fidesz“ ir vėl pavyks užsitikrinti triuškinančią pergalę rinkimuose, situacija gali tapti nebevaldoma.

Matyasas stengiasi išlikti optimistiškas: „Žmonės aplink mane atrodo pavargę nuo neapykanta grįstos propagandos ir korupcijos. Tai turėtų paskatinti ateiti į rinkimus“, – sako jis.

Tačiau 44 proc. jaunų vengrų visiškai nesidomi politika, o 20 proc. sako veikiau nesidomintys. „Bent trečdalis, o gal ir daugiau, mano pažįstamų išsilavinusių jaunų žmonių apskritai neis balsuoti, – sako Katalyn. – Aš irgi neičiau, bet pažadėjau seneliams, jiems tai labai svarbu. Kiekvieną kartą paskambinę perklausia, ar žinau, už ką balsuoti, ir primena, kad tai mano pareiga.“

Jauni vengrai rizikuoja savo ateitį atiduoti spręsti tiems, kurie patys joje jau greitai nebegyvens.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų