Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi

Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi

Net ir pradinės asmeninių finansų tvarkymo žinios atsiperka tiesiogine šių žodžių prasme

Lietuvos gyventojai, paklausti apie infliacijos poveikį kaupiamosioms lėšoms, paskolų sąlygų palyginimą, ne tik abejoja, bet ir klysta. 2016 m. Lietuvos banko užsakymu atlikta analizė rodo, kad teisingai į minėtus klausimus atsako kas antras namų ūkis, o į visus – tik kas penktas.

Lietuvoje sutaupyti iki 150 eurų per mėnesį pavyksta kas antram namų ūkiui. Kas trečias žmogus, praradęs pagrindinį pajamų šaltinį, galėtų išsilaikyti mėnesį. Keturi iš penkių namų ūkių sako planuojantys pajamas ir išlaidas, o pristigę pinigų mažina išlaidas ir tik po to kreipiasi paskolos į giminaičius ar draugus. Daugiau planuoti linkę didmiesčių gyventojai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas atskleidė, kad Lietuvos penkiolikmečiai pagal finansinį raštingumą yra vieni paskutinių iš dalyvavusių šalių. Ekonomikos pagrindų ir finansų valdymo mokytis jie pradeda tik 9 ar 10 klasėje ir tai gana fragmentiškai, tarsi iki tol jiems supratimo ir žinių apie finansus visai nereikėtų.

Šeimose šių žinių įgyti taip pat gana sunku: suaugusiųjų finansinis raštingumas irgi atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12 proc. Paradoksalu, bet diskutuoti ekonomikos ir finansų temomis lietuviai vengia labiau nei apie narkotikus, religiją ir politiką.

Apie ekonomiką ir finansus lietuviai vengia kalbėti labiau nei apie narkotikus, religiją ir politiką.

Finansinis raštingumas ne tik padeda planuoti išlaidas, bet ir iš tiesų gali leisti sutaupyti. „Ekonomikos išmanymo ir finansinio raštingumo lygis susijęs su tuo, ar gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo, lendame į sunkiai pakeliamas skolas, ar atvirkščiai – turime ilgalaikius tikslus ir planą, įvertiname galimybes ir investuojame į gebėjimus, leisiančius uždirbti daugiau, taip pat gebame kritiškai vertinti politikų pažadus“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Tam pritarė ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė: „Supratimo apie asmeninio biudžeto neturintį žmogų galima sulyginti su sveikata besiskundžiančiu asmeniu, kuris nežino savo sveikatos būklės. Tik sužinojęs, ar jo biudžetas „sveikas“, jis gali aiškiai planuoti savo finansinius žingsnius.“

J. Cvilikienė įvardijo du klasikinius pavyzdžius, galinčius padėti sutaupyti: per savaitę atsisakius vieno puodelio kavos išsinešti pavyktų sutaupyti 100 eurų per metus, o rūpinantis savo kredito istorija ir neuždelsus skolos, galima pretenduoti į pigesnį skolinimąsi ar valstybės remiamą paskolą studentui.

Ekonomistai skaičiuoja, kad 1000 eurų gaunantis žmogus mėnesio pabaigoje turėtų atidėti į rezervą bent 100 eurų artimesniems (atostogos, būsto atnaujinimas) ar tolimesniems tikslams (pradinė būsto įmoka, pensijos fondai ir pan.). Lietuvoje ši taupymo norma labai nedidelė ir 2015 m. siekė vos 1,85 proc. (Latvijoje – 2,19 proc., Estijoje – 8,77 proc., Šveicarijoje – 23,2 proc.).

Efektyvesnis taupymas leistų kokybiškiau valdyti savo finansus ir išvengti nereikalingos įtampos. „Svarbu išmokti pirmąją ekonomikos pamoką – yra ne tik norai, bet ir galimybės“, – patarė M. Vyšniauskaitė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų