Sodai grįžta į gamtą

Nuo XX a. pradžios Čelsyje vykstanti gėlių paroda vilioja ne tik kraštovaizdžio dizaino specialistus, bet ir sodininkus mėgėjus. Kiekvieną pavasarį čia galima susipažinti su pagrindinėmis tendencijomis, į kurias verta atkreipti dėmesį tvarkant namų aplinką.

Naujovės laukia ne kasmet

Didžioji Britanija garsėja išpuoselėtais sodais, todėl nenuostabu, kad viena didžiausių aplinkos dizaino parodų vyksta būtent čia. Antrą kartą Čelsyje apsilankiusi aplinkos dizainerė, „Efectum Garden Design“ įkūrėja Monika Sliesoraitytė juokauja, kad iš ten parsivežtų nuotraukų galerija perpildyta, o įspūdžiai vis dar neatslūgsta.

Monikos Sliesoraitytės fotografija

Aplinkos dizainerę pirmiausia sužavėjo tai, kad Čelsyje pristatomi sodai pasakoja istorijas, sprendimai turi prasmę ir kiekviena detalė yra gerai apgalvota. Lankytojai gali pabendrauti su dizaineriais, kurie pristato savo darbų koncepcijas.

Vis dėlto tiems, kurie tikisi kasmet pamatyti radikaliai pasikeitusias aplinkos dizaino tendencijas, gali tekti nusivilti. Pasak M. Sliesoraitytės, jos nesikeičia kasmet, ryškesnių pokyčių galima tikėtis kas 2–3 metus. „Kaip ir pernai, taip ir šiemet, labai madinga surūdijusį metalą imituojanti „Cor-Ten“ plieno apdaila. Dabar ji vyrauja ir architektūroje, ir interjere, ir, žinoma, sode.

Aplinkai nekenksmingos medžiagos

Kita tendencija – vis labiau linkstama prie gamtai draugiškų idėjų, siekiama naudoti kuo mažiau kenksmingų žaliavų ar net perdirbtas medžiagas“, – sako M. Sliesoraitytė.

Tvariosios idėjos atsiskleidžia skatinant atsisakyti aplinką teršiančių medžiagų, pavyzdžiui, plastikinės plėvelės, kuri dažna tvarkant namų aplinką. „Stengiamasi sodą įrengti ilgaamžį, naudoti perdirbtas antrines žaliavas, kurti skulptūras iš perdirbto stiklo, plastiko“, – žavisi M. Sliesoraitytė. Perdirbtą plastiką siūloma imti ir apvadams, skiriantiems veją nuo gėlynų.

Monikos Sliesoraitytės fotografija

Be jau anksčiau minėto „Cor-Ten“ plieno, tvirtas pozicijas užima varis – iš jo gaminami ne tik vazonai, bet ir kiti puošybos elementai. Dizainerė pastebėjo, kad nevengiama ir natūraliai pasenusio vario. Iš jo daromi apvadai, suoliukai ar net supamieji krėslai.

Daugiau gamtos

Želdintojai dažniausiai vadovaujasi tokia taisykle: sodas turėtų būti artimas jį supančiai aplinkai, tuomet bus ilgaamžiškesnis. Būtent dėl to pastaraisiais metais vis dažniau atsigręžiama į gamtą, o vyraujančias augalų madas M. Sliesoraitytė vadina laukinėmis.

„Anksčiau buvo populiarūs kuo įmantresni augalai, dabar stengiamasi būti kuo arčiau gamtos. Jei gyvename šalia miško, tai ir augmeniją stengiamės sodinti panašią į natūralią. Populiarūs paprasčiausi klevai, liepos, lubinai. Pas mus jie yra invaziniai, žydi pievose, o Čelsyje kiekvienais metais dominuoja. Dažnai pastebimos rugiagėlės, aguonos, net paprasčiausios svėrės, kurios Lietuvoje yra piktžolės, tačiau ten – grožis“, – požiūrių skirtingumą pabrėžia „Efectum Garden Design“ įkūrėja.

Monikos Sliesoraitytės fotografija

Spalvų instituto „Pantone“ diktuojamos madingiausios metų spalvos persikėlė ir į sodus. Kaip pastebėjo M. Sliesoraitytė, Čelsyje daugelyje sodų dominavo purpurinė.

Ji akcentavo, kad parodoje pristatyti sodų projektai išsiskiria ir želdinimo būdu – augalai sodinami labai tankiai, o lietuviai vis dar labiau mėgsta išdėlioti po vieną sodinuką. Pasak dizainerės, būtent tankis padeda gauti įspūdingą vaizdą net pasirinkus du visiškai paprastus augalus.

Kastiniai tvenkiniai nemadingi

Nors Lietuvoje šalia namų lauko virtuvę įsirengia nedažnas šeimininkas, šiai tendencijai parodoje šiemet skirta nemažai dėmesio. M. Sliesoraitytė pasakoja, kad ten eksponuotose virtuvėse buvo visko – nuo lauko kriauklės iki kepsninės ar krosnies picoms, susietų su gamta. Vienas iš tokių pavyzdžių – projektas „Urban Flow“. Jį rengiant imti visi populiariausi elementai: varis, „Cor-Ten“ plienas, akmuo ir medis.

Monikos Sliesoraitytės fotografija

Čelsio gėlių parodoje pristatomus parodomuosius sodus M. Sliesoraitytė lygina su tam tikru šou, nes naudojama daug įvairių konstrukcijų, skulptūrų, fontanų, veidrodžiais tekančio vandens ir kitų įrenginių. Vienas iš dizainerę sužavėjusių projektų – japonų sodas, kuriame vanduo bėgo stiklo sferomis. Pastebima, kad vanduo įgavo kitą prasmę: dauguma elementų natūralistiniai arba priešingai – statomi įmantrūs fontanai. Mūsų akiai įprastų kastinių vandens telkinių reta.

Nors kai kurios idėjos gana inovatyvios, Čelsio gėlių parodoje pristatyti sodai nesunkiai įsivaizduojami ir Lietuvoje, tačiau ne visada geri namų aplinkai. „Kai kurie projektai labiau tinka viešosioms erdvėms, parkams, skverams, mokyklų aplinkai, labiau pritaikoma miestui, nes jiems reikia didesnio finansavimo. Be abejo, visada galima paimti kokį nors dizainerio pasirinktą augalų derinį ir jį pritaikyti čia, pas mus“, – sakė M. Sliesoraitytė ir priduria, kad beveik visos idėjos, kurias matė lankydamasi parodoje, yra nesunkiai įgyvendinamos, tačiau kartais jų atsisakoma dėl aukštos kainos. Tiesa, dizainerė pastebi, kad jaunesni žmonės jau įvertino aplinkos dizaino svarbą ir atviri siūlomoms naujoms idėjoms.