Ne – euroremontui!

Ne – euroremontui!

Ilgametis trijų kūrėjų: interjero dizainerės ir puikiai jai pažįstamos šeimos – interjero fotografo bei teatro režisierės pagal profesiją – bendradarbiavimas davė įspūdingų vaisių. Pokario statybos name Vilniuje pavyko sukurti eklektiškai žavų interjerą. Kadangi estetiniai požiūriai nesiskyrė, o senos statybos būstas savaime padiktavo stilių, dizainerei teliko įsiklausyti į būsimųjų jo gyventojų poreikius ir duoti fantazijai valią.

Šeimininko, ilgus metus fotografavusio apie interjero dizainą rašantiems leidiniams ir iki soties prisižiūrėjusio įvairių butų bei namų, niekaip nebūtų tenkinęs minimalistinis variantas – abu su žmona be galo mėgsta senovinius daiktus ir tą ypatingą dvasią, kurią galima jausti tik būstuose su istorija.

Kompromisas – stiklinė pertvara

Daugiausia laiko užsakovai ir jų bičiulė dizainerė praleido sukdami galvą, kaip geriau naujam gyvenimui ir šių dienų poreikiams pritaikyti seną su tamsiu ilgu koridoriumi, kišenine virtuvėle ir bendru sanitariniu mazgu trijų kambarių butą. „Šeimininkų pageidavimai, aišku, tradiciškai „sutapo“, – juokėsi dizainerė Marina Monajenkova, prisimindama kūrybinių paieškų pradžią. – Šeimininkas pageidavo sujungti koridorių, svetainę ir valgomąjį į vieną erdvę, išgriaunant pertvarą, skiriančią koridorių nuo svetainės. Vietoj vonios jis būtų apsiribojęs dušu, o šeimininkė nieku gyvu nenorėjo atsisakyti pertvaros, virtuvė turėjo būti griežtai atskirta nuo kitų patalpų ir galiausiai – vonia būtina!“

 

Darbai prasidėjo… Po trečio audringų debatų turo pagaliau buvo išjudėta iš vietos ir priimtas visus tenkinantis kompromisas. Rezultatas – patogus (tai visuomet yra svarbiausia) butas su šviesiu koridoriumi-prieškambariu (kėlusią daugiausia diskusijų nelemtąją pertvarą vis dėlto pavyko išgriauti, pakeitus ją stikline), pakankamai didele ir jaukia svetaine, kurioje užteko vietos masyviems senoviniams valgomojo ir darbo stalams. Pastarojo labai norėjo šeimininkas. Šalia darbo stalo prisiglaudė nedidelė patogi mėlynu audiniu traukta sofutė.

Virtuvė iš kuklios „kertelės prie viryklės“ pavirto erdvia virtuve-valgomuoju. To pavyko pasiekti kelis kvadratinius metrus „pavogus“ iš miegamojo. O praplėtus buvusį sanitarinį mazgą, svečių-darbo kambario sąskaita įrengta dar ir atskira higienos patalpa su šeimininkės pageidaujama vonia ir spintele skalbimo mašinai.

 

Laikotarpį atspindintis stilius

Estetikos batalijų nebuvo, nes stilius, padiktuotas namo statybos laikotarpio, abu šeimininkus puikiausiai tenkino. Dizainerės pasiūlymas autentišką aplinką paįvairinti šiuolaikiškomis detalėmis, kad, susižavėjus senoviniais baldais, nebūtų per daug nukrypta į teatrališką scenografiją, šeimininkų priimtas be didelių svarstymų. „Užsakovų profesinė patirtis suteikė rojaus sąlygas kurti, – džiaugėsi dizainerė. – Jie nebijojo nieko, tik „euroremonto“.

 

„Tegyvuoja bet kokia spalva!“ – taip būtų galima išreikšti pagrindinę interjero koncepciją. „Spalva – puikus fonas knygoms, meno albumams, taip pat senoviniams baldams, kurių pritaikymas interjere buvo pirma ir svarbiausia užsakovų sąlyga“, – teigia dizainerė. Kaip kontrastas spalvotoms sienoms, kruopščiai nušveistos senosios medinės grindų lentos buvo nubalintos, iš „praeito gyvenimo“ paliktos durys, šeimininko favoritės. Šių elementų restauravimo jis negalėjo patikėti niekam kitam. Taip pat jo paties atnaujinti prožektoriai svetainėje tapo puikiausiais vintažiniais šviestuvais, nuotaikai pabrėžti įtaisyti klasikinio stiliaus gipsinėse rozetėse.

 

Kad bendroje erdvėje būtų suvienyti skirtingo stiliaus elementai, lubų karnizo apačioje visu svetainės perimetru išklijuota spalvoto tapeto juostelė su užrašais, pereinanti ir į koridoriaus zoną.

Teatrališki vintažinių elementų atspindžiai

Erdvės niekuomet nebūna per daug, o veidrodžiai ir stiklas ją dar labiau padidina, suteikdami įspūdingų atspindžių, kuria teatrališką nuotaiką.

 

Drabužių spinta koridoriuje pagaminta iš plokštės, dažytos tokia pat spalva kaip lubos ir sienos. Viena jos dalis išklijuota veidrodžiais. Ji netrukdo sutelkti dėmesį į pagrindinį funkcionalų erdvės akcentą – naująją stiklo pertvarą. Stiklinės lentynėlės su fotoaparatų kolekcija, įrengtos koridoriaus palubėje, pagyvina šią praeinamą patalpą. Virtuvėje, norint suteikti dekoratyvų foną senoviniam bufetui, visa siena aplink šį baldą yra veidrodinė. Intriguojantį kontrastą suteikia baltas modernus valgomojo stalas, virš jo įrengtas šviestuvas ir likę virtuvės baldai. Savotišku pereinamuoju elementu tampa tarpas tarp spintelių, išklijuotas vintažinėmis „metro“ stiliaus plytelėmis.

Higienos patalpoje plytelių fragmentai ir reljefiniai „kokliai“ lygių vonios plytelių fone išlaiko bendrą buto stilistiką ir tampa jos jungiamąja dalimi.

 

„Norėjosi įrengti jaukią buveinę mieliems ir maloniems žmonėms. Dvigubai maloniau kurti objektą, kurio šeimininkai jaučia spalvas, supranta autentiškų daiktų kuriamą nuotaiką, pagarbiai vertina dizainerio įdėtą triūsą“, – sakė būsto interjerą sukūrusi dizainerė.

Nuotraukos: Valdas Račyla.

Komentarai

  • Oho, tikrai įspūdinga. Matosi, kad ne eilinio žmogaus kurtas, viskas apgalvota. Čia pusės gyvenimo nepakaks, kad pavyktų pačiam iš vidutinio atlyginimo tiek susitaupyti bet paganyti akis tikrai yra į ką.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų