-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Norint rasti geriausią būdą sumažinti į namų vidų sklindančių garsų stiprumą, pirmiausia būtina nustatyti problemos šaltinį – kodėl garso izoliacija prasta. Tai gali lemti pastato konstrukcijos, netinkamos statybinės medžiagos, prastas statybininkų darbas ar pačių gyventojų atlikti pakeitimai. Tarkime, renovuojant būstą buvo padaryta klaida montuojant elektros instaliaciją ar perdarant grindis. Dažniausiai išvardinti veiksniai veikia visi kartu.
Statant nuosavą namą, kokybiška garso izoliacija turėti rūpintis statybų vadovai, bet ne viską sprendžia jie. Pavyzdžiui, kiek investuoti į kokybiškas ir tinkamesnes medžiagas, yra savininko reikalas.
Statydami namus žmonės dažnai renkasi lengvesnius blokelius ar plytas. Jie patogūs naudoti, bet neužtikrina geros garso izoliacijos. Kokybiška garsą sulaikanti konstrukcija turi būti masyvi. Taisyklė paprasta: kuo didesnė masė, tuo geresnė garso izoliacija.
Pernelyg plonos projektuojamos ir namo pertvaros. Nors reikalavimai tai leidžia, 100 mm storio lengvas mūras negali užtikrinti net minimalios garso izoliacijos.
Projektuojant karkasinių konstrukcijų namo pertvaras, paprastai pasirenkamas ekonominis variantas, negalintis užtikrinti geros garso izoliacijos. Pigiausias variantas pasirenkamas ne tik iš taupumo, bet ir dėl nežinojimo. Ne visi žino esminius skirtumus tarp standartinės „KnaufWhite“ ir kitų specifinių gipskartonio plokščių, pavyzdžiui, „KnaufBlue“ ar „KnaufSilentboard“, o iš tiesų jų kokybiniai skirtumai gali lemti garso izoliacijos kokybę.
Renkantis ir montuojant konstrukcijas, būtina atsižvelgti į:
Prastą garso izoliaciją gali lemti ir netinkamas gipskartonio atitvaros konstrukcijų montavimas bei instaliacijos darbų atlikimas. Tarkime, montuojant naują elektros instaliaciją rekomenduojama vengti didelio kiekio instaliacinių taškų vienoje vietoje (jungtukų, kištukų, skirstymo dėžučių blokų). Be to, svarbu jungtukų ar kištukų neįtaisyti pertvarose ar toje pačioje skirtingų pertvaros pusių vietoje, nes taip suformuojama „skylė“.
Garsas sklinda ir kitais kanalais – per rozetes ar langus, tad nenuostabu, kad gyvenant daugiabutyje galima išgirsti net ne pačius artimiausius kaimynus. Taip atsitinka dėl įvairiausių plyšių sienų konstrukcijose, prastai sumontuotų ir sureguliuotų langų. Ieškant problemos šaltinio dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai.
Sprendimų galima rasti net ir tuomet, kai garso izoliacijos spragos pastebimos visiškai įrengus namus. Vis dėlto kiekvienu atveju jie skirtingi, tad svarbu parinkti tinkamiausias priemones, atsižvelgiant ir į triukšmo tipą.
Struktūrinį arba smūginį triukšmą sukelia bėgiojimas, šokinėjimas, baldų stumdymas. Jis eina tiesiai per konstrukcijas. Suvaldyti tokį triukšmą sudėtinga, o efektyviausias būdas – įrengti naujas grindis su smūginio garso izoliacija.
Antrasis triukšmo tipas – orinis, sklindantis per atitvaras. Kovojant su tokiu triukšmu, geriausia prie sienų ar lubų sumontuoti papildomas konstrukcijas. Gerai įrengtos, jos net keliolika decibelų gali pagerinti garso izoliaciją. Tiesa, mainais už tylą teks atiduoti keliolika centimetrų kambario erdvės.
„Knauf“ specialistai pastebi, kad nuo aplinkos triukšmo kenčia ne tik senų sovietinių daugiabučių, bet ir naujų namų gyventojai. Renkantis naujos statybos būstus, patariama atkreipti dėmesį į garso izoliacijos klasę. Lietuvoje galioja oficialus reikalavimas naujos statybos būstus klasifikuoti pagal garso izoliaciją. Minimali reikalaujama klasė – C. Ji turėtų užtikrinti normalią garso izoliaciją.
Dalis statytojų sąmoningai pasirenka aukštesnius reikalavimus ir siekia aukščiausios A klasės, kuri turi užtikrinti komfortą. Suprantama, tai lemia ir būsto kainą.
Geriausias būdas sužinoti apie garso izoliacijos trūkumus renkantis butą senesniame name – paklausinėti senbuvių. Įsigijus tokį butą tenka susitaikyti su esama padėtimi arba investuoti papildomai. Tinkamomis priemonėmis specialistai garsą sumažina visada, tačiau rezultatai ne visuomet atitinka gyventojų lūkesčius. Ir tai suprantama – kiekvienas į garsą reaguojame skirtingai.
