Pauliaus Peleckio/„Fotobanko“ fotografijos

Lietuvių dizainerių sukurta kėdė atveria laisvę muistytis

Lietuvių dizainerių sukurta kėdė atveria laisvę muistytis

Frazę „Sėdėk ramiai ir nesimuistyk“ vaikystėje tikriausiai teko girdėti visiems. Jos įkvėptas dizaineris Aurimas Lažinskas kartu su kolegomis Vainiumi Markeliu, Saulium Šeštavicku ir Vilium Kiškiu sukūrė kėdę „Muista“. Šis baldas ne tik koreguoja laikyseną, bet ir leidžia nevaržomai judėti tiems, kam sunku nusėdėti vietoje. Vis dėlto kūrybinis procesas nebuvo lengvas – ieškojimų ir klaidų etapas truko maždaug trejus metus.

Pastaruoju metu pasaulyje susirūpinta dėl sėdėjimo žalos. Netaisyklinga sėdėsena netgi vadinama naujuoju rūkymu. Sėdime kasdien ir daug: dirbame, skaitome, valgome, žiūrime filmus. A. Lažinskas pasakoja, kad idėja sukurti tokią kėdę kilo perskaičius gąsdinantį straipsnį apie tai, kaip nejudrus sėdėjimas trumpina gyvenimą. Jis prisipažįsta, kad pats yra vienas iš tų žmonių, kurie juda net sėdėdami, pavyzdžiui, trepsi kojomis. „Man patiko mintis, kad kėdė suvaldo tavo nervingus judesius“, – apie idėją sukurti tokį baldą kalba kūrėjas A. Lažinskas.

Pauliaus Peleckio/„Fotobanko“ fotografijos

Nuo žodžio muistytis kilo ir kėdės pavadinimas „Muista“. A. Lažinskas sako, kad jam norisi reabilituoti šį žodį, nes šiandien jis vis dar turi gana neigiamą reikšmę. Pavadinimą nesunkiai įsimena ir tie, kurie nesupranta lietuviškai. Pavyzdžiui, parodoje Suomijoje visi galvojo, kad tai – vietinis prekių ženklas, nes suomiškai panašiai skamba žodis, kuris ragina prisiminti, o kėdė, ant kurios galima suptis, taip pat sukelia mielus prisiminimus, nes asocijuojasi su mediniu supamuoju arkliuku.

Rinkdami pavadinimą kūrėjai turėjo ir kitų variantų, pavyzdžiui, „Fusu“ arba „Kedulė“, tačiau „Muista“ prigijo lengviausiai.

Klaidų ir suklupimų keliu

Gimusią kėdės idėją kūrėjai aptarė ir su specialistais. Pirmuosius prototipus jie pristatė kineziterapeutams ir ergoterapeutams. Planuose – ir medicininis tyrimas, kuris įrodytų pirkėjams, kad įsigytas baldas bus naudingas sveikatai.

Abu kūrėjai sutartinai tvirtina, kad siekdami tikslo nemažai klydo ir bandė iš naujo, nes nėra profesionalūs dizaineriai. A. Lažinskas iki tol maketavo knygas, V. Markelis turi pakuočių inžinieriaus išsilavinimą. Beje, pastarieji gebėjimai pravertė ir kuriant kėdę – jai skirta speciali pakuotė.

Linos Fisheye fotografija

Pirmoji kėdė „Muista“ iš raukšlėtojo kartono buvo sukurta prieš trejus metus. Išbandę šią medžiagą kūrėjai suprato, kad tai – kiek per siaura sritis. Be to, kartonas tarnauja gana trumpai. V. Markelis patikina, kad įprastai kartoninis baldas, kuris yra tinkamai prižiūrimas, gali tarnauti maždaug penkerius metus, bet iš žmonių vis tiek dažnai sulaukdavo klausimo: kas bus, jeigu jį išneš į kiemą? „Aš jiems atsakydavau: o kas bus, jeigu tu neši medinę lovą į lauką?“ – juokauja vyras. Pasak jo, medis žmonėms vis dar atrodo gerokai patikimesnė medžiaga.

Kūrėjai pasakoja, kad apie metus aiškinosi, kaip padaryti kėdutę iš kartono. Po ilgų bandymų jie suvokė, kad ši medžiaga nėra tinkama. Vieno iš pirmųjų „Muistos“ variantų sėdynė buvo pripildyta grikių lukštų. Tai buvo ekologiškas, bet nelabai praktiškas variantas: užpildą dažnai reikėjo keisti, o ir sėdėti nebuvo itin patogu. Būtent dėl to kūrėjai nusprendė gaminti sėdynę iš poliuretano. Ji labiau patinka ir tiems žmonėms, kurie išbando kėdę. Vis dėlto ateityje dizaineriai svarsto ieškoti ir ekologiškesnių medžiagų.

Visoms kėdėms „Muista“ suteikiama trejų metų garantija, tačiau per pusę metų, kiek jos gaminamos, negauta nė vieno skundo. Kol kėdė nėra gaminama itin dideliais kiekiais, dalį darbų atlieka patys kūrėjai. Jų dirbtuvėse gaminiai šlifuojami, aliejuojami ir surenkami.

Drąsiai svajoti

Kūrėjų galvose vis dar kirba idėja, kad vertėtų paieškoti ir kitokių medžiagų kėdutės gamybai. „Norėtųsi naudoti kokią nors tvarią medžiagą. Įdomūs biokompozitai, kanapių, linų, dilgėlių pluoštai – yra visokių variantų“, – išduoda A. Lažinskas. Pasak jo, medis yra puiki medžiaga, tačiau norėtųsi pasirinkti tokią, kuri būtų gaunama nuėmus vienų metų derlių ir atspindėtų tvariąsias idėjas.

Sausį Kiolne vykusioje IMM parodoje kūrėjai jau pristatė ne tik įprasto dydžio kėdę „Muista“, bet ir naują, aukštesnę, tinkančią prie reguliuojamo aukščio stalų. „Mano sūnus labai mėgsta sėdėti ant didžiosios kėdės. Neseniai tarėmės, kad reikia darbastalio, todėl jis sako: „Daryk man aukštą.“ Vaikai iš karto pamato šios kėdės prasmę. Bet man patinka, kad tai pastebi ir vyresni žmonės“, – pasakoja A. Lažinskas. Dizaineris prisimena, kad parodose jų su kolega stendą aplankę vyresnio amžiaus žmonės entuziastingi baldus išbandė, pasisupo. „Daug vyresnių žmonių turi problemų dėl nugaros, todėl jiems tai kaip mankštelė, jiems patogu“, – šypsosi A. Lažinskas.

Linos Fisheye fotografija

Tiesa, vyras pripažįsta, kad išgirsta įvairių reakcijų. Yra ir tokių žmonių, kurie įsitikinę, kad kėdė turi būti tradicinė, pavyzdžiui, su atlošu. A. Lažinskas juokiasi, kad jų kūrinys tikriausiai nesužavės ir programuotojų: „Jie mėgsta biuro kėdes, į kurias įkrentama.“

Kėdės kūrėjų planuose – ne tik naujų medžiagų paieškos, bet ir kiti objektai. Pasak A. Lažinsko, kai daug dėmesio skiri tik vienam objektui, po truputį didžiulis entuziazmas mažėja. V. Markelis šypsodamasis prasitaria turį ir dar vieną svajonę – jog kada nors „Vitros“ dizaino muziejus eksponuos jų „Muistą“. Atkaklumo kuriant kėdę vyrams nepritrūko. Galbūt jo nepritrūks ir siekdami šios svajonės?

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų