P. Židonio nuotr.

Vilniaus skola: nereikšminga smulkmena ar Graikijos likimo pranašas?

Vilniaus skola: nereikšminga smulkmena ar Graikijos likimo pranašas?

(Š. Mažeikos/BFL nuotr.)

Vilniaus savivaldybės skolos šių metų pradžioje siekė 896,2 mln. litų.

Vilniaus skolai artėjant prie milijardo litų, savivaldybė giriasi 2012 metų biudžete numačiusi beveik 30 proc. daugiau lėšų skoloms dengti nei pernai. Nepaisant to, akivaizdu, kad dėl to Vilniaus skola nesumažės – išleisti skolintų lėšų planuojama daugiau, nei grąžinti skolų. Tačiau analitikai miesto finansinę padėtį ir galimas pasekmes vertina skirtingai.

Vilniaus savivaldybės skolos šių metų pradžioje siekė 896,2 mln. litų. „Didžiausi įsiskolinimai yra už lengvatinį keleivių vežimą. Iki 2006 metų transporto lengvatos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, nuo 2006 metų – iš savivaldybės iždo, nors viešojo transporto nuolaidas įstatymuose nustato Seimas“, – teigiama IQ.lt savivaldybės atsiųstame atsakyme.

Valdininkai pažymi, kad Vilniaus biudžetas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame transporto lengvatoms tenka skirti ypač daug lėšų, nes mieste yra daug universitetų ir kolegijų, kurių studentai naudojasi viešuoju transportu. Be to, čia įsikūrusios pagrindinės gydymo įstaigos, visos valstybinės institucijos.

(Scanpix nuotr.)

A. Zuokas piktinasi, kad dėl Vyriausybės ir Seimo priimtų sprendimų Vilniui lieka tik 40 proc. mieste surenkamo GPM.

„Jeigu 2006 metais viešojo transporto lengvatoms reikėjo 40,7 mln. litų, 2011 metais Vilniaus biudžete turėjome rasti net 84,6 mln. litų“, – skaičiuoja savivaldybė.

Praėjusiais metais „Vilniaus autobusai“ keliems bankams pardavė susikaupusią 43 mln. litų skolą – tiek savivaldybė buvo skolinga bendrovei.

Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios augo miesto skolos – nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Skaičiuojama, kad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, Vilnius 60 proc. mieste surenkamo GPM atiduoda kitoms savivaldybėms. Miesto biudžete lieka 40 proc. surenkamo mokesčio, nors beveik visuose šalies miestuose esą lieka visa surenkama GPM suma.

Kiek anksčiau šį mėnesį dėl mieste nesurenkamo GPM Vilniaus savivaldybė padavė Vyriausybę į teismą. Meras Artūras Zuokas tuo metu teigė, kad būtent Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste surenkamo GPM.

„Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus mažiau (t.y. 18,2 mln. litų), Klaipėda – 23 kartus mažiau (21,6 mln. litų). Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. daugiau pajamų ir to būtų pakakę tinkamai finansuoti būtinas sritis“, – sakė Vilniaus meras.

Pastaruoju metu savivaldybė teigia dažniausiai besiskolinanti investiciniams projektams, įgyvendinamiems už Europos Sąjungos (ES) paramą, ir skoloms refinansuoti.

Sostinės valdininkai pabrėžia šiemet toliau vykdantys taupymo planą, siekiantys pritraukti investicijų ir surinkti daugiau GPM. „Be to, 2012 metų biudžete numatyta  169,3 mln. litų skoloms dengti, tuo tarpu praeitų metų biudžete tam buvo skirta  29,8 proc. mažiau – 118,7 mln. litų“, – pabrėžiama savivaldybės komentare.

Tiesa, miesto skolos dėl to nesumažės. Savivaldybės administracija prieš kelias dienas paskelbė konkursą gauti 130 mln. litų paskolų. Pasiskolinti šią sumą septyneriems metams savivaldybė planuoja per penkis etapus. Iš viso šių metų biudžete savivaldybė numato išleisti beveik 190 mln. litų skolintų lėšų.

Privilegijuoto Vilniaus laukia graikų likimas?

„Jei pasižiūrėtume, kokie yra savivaldybių skolų limitai, tai matytume, kad Vilnius yra privilegijuotoje vietoje. Jo skolos limitas (40 proc. – IQ), palyginti su surenkamomis pajamomis yra didžiausias iš visų miestų“, – sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

(Š. Mažeikos/BFL nuotr.)

Ž. Maurico teigimu, politikams patogu vadovautis principu: „Po manęs – nors ir tvanas“.

Anot jo, politine prasme, savivaldybei naudinga skolintis maksimaliai tiek, kiek leidžia limitas. Mat naudojantis skolintais pinigais galima apmokėti įvairius projektus ir įsiteikti miestiečiams.

„Ką tai duos ateityje? Natūralu: jeigu dabar investicinių projektų daugiau, tai ateityje jų bus mažiau“, – dėstė Ž. Mauricas. Jis svarstė, kad ilgainiui Vilnius nebegalės didinti savo skolos ir privalės įvykdyti senus įsipareigojimus. Todėl ateityje mieste esą gali susidaryti situacija, kai didelę dalį vykdomų investicinių projektų teks stabdyti dėl lėšų trūkumo.

„Neatmesčiau galimybės, kad per artimiausius 10 metų viena ar kita savivaldybė jau bandys ne tai kad bankrutuoti, bet atsikratyti bent dalies naštos, perkelti dalį toks skolos Vyriausybei, ar pan.“, – nuogąstavo Ž. Mauricas.

Jis citavo buvusį Europos centrinio banko vadovą Jeaną Claude’ą Trichet, kuris yra pasakęs, kad demokratiškai išrinkta valdžia sprendimus dėl skolos mažinimo sugeba priimti tik ypatingai ekstremaliomis sąlygomis.

„Kai mato, kad yra galimybė didinti skolą, nėra jokių paskatų ją mažinti. Gyventojams tai galbūt būtų dar tik diržų veržimasis per pilvą, bet miesto vadovams tai būtų diržų veržimasis per kaklą, nes mažėtų jų populiarumas“, – dėstė analitikas. Būtent todėl, jo teigimu, politikams geriausia vadovautis principu: „Po manęs – nors ir tvanas“.

„Tikėtis, kad skola sumažės yra ganėtinai naivu. Ji gali arba išlikti tokio pat dydžio, arba didėti. Jeigu ekonominė situacija labai pablogės, gali būti toks atvejis, kaip su Graikija, kai pamatys, kad  skola yra per didelė, kad jai grąžinti skiriama per daug lėšų. Tada bus ieškoma tam tikrų sprendimų“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Svarbiausia – visa valstybės skola

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis svarstė, kad sostinės gyventojai kol kas nejaučia tiesioginio savivaldybės sukauptų skolų poveikio. Priešingai – kol kas jie esą gali mėgautis tuo, kad savivaldybė išleidžia daugiau, negu gauna pajamų, nes tai daro ateities sąskaita.

„Tai pateisinama tol, kol tos išlaidos efektyviai, produktyviai nukreipiamos į investicijas, į infrastruktūros kūrimą, kas leidžia pritraukti investuotojų, sukurti darbo vietų ir vėliau savivaldybei sukaupti daugiau pajamų“, – dėstė N. Mačiulis.

Tačiau, jis pabrėžė, kad jei lėšos sunaudojamos, bet nesukuriama jokia ilgalaikė pridėtinė vertė, ateityje tai gali nemaloniai atsirūgti. Galimybės didinti išlaidas ateityje bus ribotos, nes vis didesnę jų dalį reikės skirti skolos aptarnavimui, o reikalinga infrastruktūra nebus sukurta.

N. Mačiulis tikino, kad Vilniaus savivaldybės minimas argumentas dėl neproporcingai mažai gaunamų lėšų iš GPM yra teisingas. Bet svarstė, kad Vilniaus savivaldybė, kaip ir kiekviena savivaldybė Lietuvoje, kaip ir visas valstybinis sektorius greičiausiai turi neefektyvių ir neskaidrių išlaidų.

(T.Piliponio nuotr.)

N. Mačiulis abejojo, ar verta vieno miesto skolą analizuoti atskirai nuo visos valstybės skolos.

Vis dėlto analitikas abejojo, ar verta analizuoti vieno miesto skolą atskirai nuo visos valstybės skolos: „Visa valstybės skola – apie 40 mlrd. litų. Tai kiek čia išeina procentų? 2,5 proc. visos valstybės skolos. Žiūrint į tai, kad Vilniuje sukuriama daugiau negu pusė visos Lietuvos sukuriamos pridėtinės vertės, tai neatrodo labai daug“.

N. Mačiulis taip pat tikino, kad situacija, kai Vilniaus savivaldybė nesugebėtų aptarnauti savo skolos, greičiausiai neįmanoma. Mat skolai pasiekus netvarų lygį, būtų imamasi priemonių nacionaliniu lygmeniu.

„Aišku, blogai, kai savivaldybė nuolat didina skolas, išlaidas paskirsto ne pagal savo galimybes. Bet iš principo turbūt aktualiausias klausimas, kokia yra bendra valstybės skola. Ne taip jau svarbu, ar ji susidaro savivaldybių, ar valstybės lygmenyje, ar tai yra socialinio draudimo fondo deficitas ir skola“, – kalbėjo ekonomistas.

Rygos skola – didesnė, Talino – mažesnė

Rygos savivaldybės skola 2011 metų pabaigoje sudarė 460,1 mln. latų (daugiau nei 2,271 mln. litų).  Skola kiek viršijo biudžeto pajamas, kurios praėjusių metų pabaigoje siekė 549,6 mln. latų (2,713 mln. litų).

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios augo Rygos skola – poreikis plėsti miesto infrastruktūrą, ypatingai transporto ir būsto srityse. Įsipareigojimai, susiję su Pietinio tinklo statybomis, sudaro 60 proc. visų įsipareigojimų“, – sakė R. Remessas. Kitą didelę įsipareigojimų dalį, anot jo, sudaro savivaldybės garantijos socialinio būsto statyboms mieste.

Neapmokėtų įsipareigojimų ar sukauptų skolų paslaugų teikėjams ar įmonėms Ryga, priešingai nei Vilnius, neturi.

Sunkmečiu, R. Remesso teigimu, nominalusis Rygos skolos dydis išliko stabilus. Tai lėmė Vyriausybės, kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Sąjunga, įvesti apribojimai, kurie nuo 2009 metų savivaldybėms leido skolintis tik ES projektų kofinansavimui. „Šis apribojimas išliks bent iki 2012 metų pabaigos“, – sakė R. Remessas.

Fiskalinė ir biudžeto politika lėmė, kad 2004-2008 ir 2010 metais Rygos biudžetas buvo perteklinis. Sukauptas perteklius per ateinančius kelerius metus esą padeda grąžinti skolas. Tačiau taip greitai, kaip norėtųsi, skolų esą neleidžia grąžinti įstatymai – skolai negalima skirti daugiau nei 20 proc. biudžeto pajamų. 2011 metais skolų apmokėjimai neviršijo 12 proc. Rygos pajamų.

Talino iždo valdytojas Silveris Tammas sakė, kad miesto biudžeto formavimas yra paremtas strategija „Talinas 2030“. Miesto skolų našta sudaro kiek daugiau nei 222 mln. eurų (apie 766,5 mln. litų). Tai yra 55,1 proc. veiklos pajamų.

Daugiausia pajamų – 60–62 proc. – Talino biudžetas gauna iš mokesčių. Nemokestinės pajamos sudaro 38–40 proc. Didžioji jų dalis – dotacijos iš valstybės biudžeto.

Kaip teigiama 2012-2015 metų Talino biudžeto strategijoje, 2012 metais panaikinus pardavimų mokestį, vietos mokesčiai sudarys tik 1,4–1,5 proc. miesto pajamų. „Esant tokiai pajamų struktūrai, aišku, kad bet kokie centrinės valdžios priimami sprendimai turi įtakos miesto pajamoms“, – teigiama strategijoje.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų