Valdiškų vaistinių virusas

Valdiškų vaistinių virusas

Aš – skiepų šalininkas. Ir man labai gaila, kad dar niekas nesukūrė vakcinos nuo valdžios sluoksniuose siaučiančio valdiškų verslų viruso. Viena sunkiausių jo komplikacijų – valdiškos vaistinės. Valdančioji dauguma buldozeriu stumia įstatymo projektą, pagal kurį ligoninės ir poliklinikos galės kurti vaistines. Šios vaistinės ne tik parūpins medikamentų ligoninių pacientams – jose vaistų galės nusipirkti bet kas.

Daug kas sako, kad daugiau vaistinių, didesnė konkurencija – puiku. Tačiau nėra puiku, kad šias vaistines valdys ligoninės ir poliklinikos, kurios dažniausiai priklauso valstybei ar savivaldybėms. Čia lyg mokyklos valgykla pradėtų tiekti maistą į namus ar teikti vestuvininkų maitinimo paslaugas. Nors nenustebčiau, kad kokiame nors rajone tai jau vyksta. Beje, visai neseniai paaiškėjo, kad net Vilniuje Lietuvos vaikų ir jaunimo centro maisto padalinys užsiėmė būtent tuo – banketų ir vestuvininkų maitinimo organizavimu.

Pirma valdiškų vaistinių blogybė kyla iš to, kad ligoninių ir poliklinikų valdomi pastatai yra valstybės (ar savivaldybių) nuosavybė, kuri ligoninėms ir poliklinikoms suteikta gydymo paslaugoms teikti. Paprastai tariant, mokesčių mokėtojų nuosavybė ligoninėms yra neatlygintinai paskolinta gydymui, o ne mažmeninei vaistų prekybai. Jei ta nuosavybė naudojama ne pagal tiesioginę paskirtį, tai yra tas pats, jei valdiškos ligoninės patalpos būtų naudojamos ne gydymui, o „Ikeos“ fabrikui, gaminančiam ligoninės lovas.

Aišku, ir dabar poliklinikų patalpose veikia privačių gėlių parduotuvių ar privačių vaistinių. Tačiau už šias patalpas vaistinės ir gėlių parduotuvės susimoka nuomą.

O viena valdiškų vaistinių „verslo plano“ vinių yra tai, kad joms nereikės mokėti už patalpas. Vadinasi, bus mažiau išlaidų. Nenustebčiau, jei valdiškų vaistinių sumanytojai nuspręstų, kad jose dirbančių vaistininkų atlyginimai bus mokami ne iš vaistinės, o iš ligoninės kasos. Aišku, kai nereikia mokėti nei už patalpas, nei atlyginimų darbuotojams, mažmeninės prekybos marža gali būti mažesnė. Bet ne dėl to, kad valdiškos vaistinės „nesiekia pelno“ (kaip giriasi jų šalininkai), o paprasčiausiai dėl to, kad valdiškų vaistinių sąnaudos bus subsidijuojamos iš ligoninės gydytojų atlyginimų fondo.

Antra valdiško verslo plano dalis susideda iš to, kad valdiškoms vaistinėms greičiausiai negalios privačioms vaistinėms taikomos taisyklės: monitoriai, privalomų medikamentų atsargos, tik vaistininko kvalifikaciją turintys vaistų pardavėjai ir t. t. Iš dabartinių signalų atrodo, kad ministerija bus linkusi valdiškoms vaistinėms taikyti šiltnamio sąlygas, t. y. privilegijas ir palankesnius reikalavimus nei privačioms.

Pagal valdžios planus vaistus valdiškose vaistinėse atpigins ne efektyvesnė veikla ar darbas „ne dėl pelno“, o medikamentų subsidijavimas gydymui skirtomis lėšomis ir žemesni kokybės standartai.

Trečia plano dalis yra ta, kad poliklinikos gydytojas, išrašęs pacientui vaistą, galės jį iš karto nusiųsti į valdišką vaistinę, ir taip esą bus patogiau. Bet atsiranda bent dvi problemos. Pirma, ne vienoje poliklinikoje jau veikia privati vaistinė. Jei gydytojas nori siųsti pacientą į kuo artimesnę, tam nereikia kurti valdiškų vaistinių.

Antra – ir daug įžūliau, – valdiškų vaistinių kūrėjai net neslepia, kad ligoninės ar poliklinikos rekomenduos ar net siųs pacientą būtent į valdišką vaistinę. Vadinasi, ligoninių ar poliklinikų gydytojai naudosis savo statusu, kad užtikrintų valdiškų vaistinių apyvartą.

Įsivaizduokite, jei paaiškėtų susitarimas, jog poliklinikos X gydytojai siunčia pacientus tik į privačią vaistinę Y. Kas būtų? Triukšmas, tyrimas, teismas. „Korupcija!“ – rėktų Sveikatos apsaugos ministerija. Valdiškų vaistinių atveju analogiška schema išdėliota įstatymo aiškinamajame rašte. Ir… nieko. Siūlau valdiškų vaistinių pavadinimą – „Dvigubi standartai“.

Politikai, piktnaudžiaudami valdžia ir naudodami mokesčių mokėtojų pinigus, ruošiasi šiurkščiai pažeisti ne vieną įstatymą, ignoruoti vos ne visų valstybės institucijų – nuo Konkurencijos tarybos iki STT – pastabas. Ir? Vėlgi – nieko. Kai turi daugumą Seime, įstatymų gali ir nesilaikyti.

Todėl valdiškos vaistinės yra daug rimčiau nei dar vienas Seimo Kultūros komiteto pirmininko ar sveikatos apsaugos ministro kaprizas.

Šis testas parodys, ar Lietuva yra teisinė valstybė, t. y. valstybė, kurioje ir valdžia privalo laikytis įstatymų. Kol kas šio testo rezultatai liūdni – įstatymas buldozeriu stumiamas per Seimą lyg pro tuščią vietą.

Valdiškos vaistinės sukurs precedentą, kad valdžia gali užsiimti bet kokiu verslu. Dabar veikiančios valdiškos įmonės iš esmės yra sovietmečio liekanos, t. y. įmonės, kurios užstrigo pereinamajame laikotarpyje į rinkos ekonomiką. Tačiau valdiškos vaistinės būtų naujas žingsnis. Jei XXI a. Lietuvoje galima įkurti valdiškas vaistines, tai kodėl negalima valdiškų bandelių parduotuvių?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų