Tyliai ir greitai

Keletą tūkstančių metų siekiančią pinigų evoliuciją kriptovaliutos sutraukė į mažiau nei dešimtmetį

Kriptovaliutų, kaip koncepcijos, užuomazgos prasidėjo mažiausiai prieš kelis dešimtmečius, visgi istoriškai reikšmingu tašku galėtume laikyti 2007-ųjų finansų krizę. Ji sukėlė nepasitikėjimą bankais ir paskatino ieškoti naujų sprendimų.

Atsakomybę už pinigų saugumą vartotojams padalijęs ir „blockchain“ technologiją pristatęs bitkoinų tinklas viešai paleistas 2009 m. sausį. Jo kūrėjas pasislėpė po Satoshi Nakamoto slapyvardžiu ir iki šiol neaišku, tai vienas žmogus ar asmenų grupė.

Plačiajai publikai bitkoinas bent keletą pirmųjų metų buvo mažai žinomas. Dolerio ribą pirmosios kriptovaliutos vertė pasiekė 2011 m. vasarį, praėjus dvejiems metams nuo paleidimo. Augant populiarumui, pasirodė ir kitų „blockchain“ technologija paremtų, tačiau savaip patobulintų kriptovaliutų. Jos netrukus buvo pavadintos alternatyviomis monetomis – altkoinais. Pirmuoju altkoinu laikomas 2011 m. balandį pasirodęs neimkoinas (namecoin). 2011 m. spalį pristatytas litkoinas (litecoin), didesnį atsiskaitymų anonimiškumą užtikrinantys dašas (dash) ir moneras (monero) paleisti 2014 m. pirmoje pusėje. Pastarųjų trijų kūrėjams apsimokėjo anksti įšokti į šį traukinį – šios monetos dabar patenka į didžiausios vertės valiutų dešimtuką, o bendra kiekvienos jų kapitalizacija viršija milijardą JAV dolerių.

Kriptovaliutų ir „blockchain“ technologijos paplitimas atvėrė kelią naujam sprendimui – pirminiam monetų pasiūlymui (ICO). Pirmuoju ICO laikomas 2013 m. liepą pradėtas platformos „Mastercoin“ (vėliau pervadinta į „Omni“) monetų platinimas, atnešęs 500 tūkst. JAV dolerių vertės vartotojų investicijų. Ši sėkmė buvo labiau vienpusė – nors kūrėjai surinko norimas lėšas, investuotojams parduoti masterkoinus tapo labai sunku, nes jais domėjosi mažai žmonių. Su panašia problema vėliau susidūrė vienas „Mastercoin“ platformos startuolių „Maidsafe“, gavęs beveik 50 proc. finansavimo būtent šia valiuta – teoriškai pinigai gulėjo sąskaitoje, tačiau po ICO kriptovaliutų vertė krito ir beveik nebuvo didelių galimybių juos išsigryninti.

Toks likimas entuziastų neatbaidė nuo investicijų į kitus ICO. Greičiau priešingai – šiais metais pasiektas gausiausio visų laikų ICO rekordas. Platformai „Filecoin“, leisiančiai vartotojams decentralizuotai laikyti failus, internautai patikėjo 257 mln. JAV dolerių.

Šiuo metu išleista daugiau apie 1,5 tūkst. įvairių kriptovaliutų. 33 jų vertė viršija milijardą JAV dolerių.

Reikšmingiausiu pastarųjų poros metų kirptovaliutų rinkos išsišokėliu tapo Kanados ruso Vitaliko Buterino sukurtas ir 2015 m. pristatytas eterio (Ethereum) tinklas. Svarbiausias šios platformos ir jos siūlomos technologijos pasiekimas – ji tapo itin populiariu pagrindu kurti decentralizuotas programėles ir paprasčiau kepti naujas kriptovaliutas. Jo ICO ne tik surinko 18 mln. JAV dolerių – čia naudojama valiuta eteris nuo šių metų pradžios paaugo daugiau nei 40 kartų ir didžiausių valiutų sąraše įkopė į antrą vietą.

Nors kriptovaliutos išpopuliarėjo dėl „blockchain“ technologijos, idėja atvira ir kitiems technologiniams sprendimams. IOTA, pasirodžiusi 2016 m. liepą, buvo pirmoji ne „blockchain“ pagrįsta valiuta. Jos pavadinimas yra nuoroda į daiktų interneto (Internet of Things) koncepciją. Vartotojo kompiuteris ar telefonas, prieš atlikdamas piniginį pervedimą, išsprendžia seriją matematinių veiksmų ir taip patvirtina kitų dviejų anoniminių vartotojų pervedimus. Tai iš esmės reiškia didesnį transakcijų greitį – skirtingai nei bitkoinų tinklo, didesnis vartotojų skaičius IOTA pajėgumą ne mažina, bet spartina.

Vienas išsamiausių kriptovaliutų portalų coinmarketcap.com šiuo metu reitinguoja daugiau apie 1,5 tūkst. įvairių kriptovaliutų. 178 iš jų bendra vertė viršija 100 mln. JAV dolerių. 33 vertė peržengia milijardą JAV dolerių.

Istorinės pamokos

Šiandien kyla nemažai abejonių dėl kriptovaliutų tvarumo ir vis dažniau girdimas žodis „burbulas“ – baiminamasi, kad besipučianti jų vertė vieną dieną subliūkš.

Tai nebūtų pirmas kartas – šioje srityje ir anksčiau buvo nusivylimų. Viena stambiausių aukų tapo ne kas kitas, o patys bitkoinai. 2013 m. pavasarį valiuta pradėjo sparčiai kilti. 20 JAV dolerių tų metų vasarį kainavusi kriptomoneta iki metų pabaigos užkopė iki beveik 1 tūkst. JAV dolerių ribos. Tačiau tuomet laukė skaudus krytis – 70 proc. visų pervedimų kontroliavusi virtualioji keitykla „Mt. Gox“ susidūrė su virtine problemų, patyrė stambią bitkoinų vagystę ir galiausiai buvo uždaryta. 850 tūkst. vartotojų bitkoinų buvo paskelbti dingusiais arba pavogtais. Tuo laiku jų vertė buvo 450 mln. JAV dolerių.

Tiesa, išgyvenęs sukrėtimą, bitkoinų kursas liko svyruoti ties triženkle riba – kiek daugiau nei 200 dolerių už vienetą ir nesmarkiai kilo. Vis dėlto jam grįžti iki buvusių aukštumų užtruko ketverius metus.

Skaitmeninės atakos pražudė ir turbūt paties ambicingiausio 2016 m. ICO projektą. DAO – sumanymas, turėjęs tapti pirmuoju decentralizuotu investicijų fondu – iki šiol yra vienas didžiausių kriptovaliutų nusivylimų. 2016 m. ICO metu pritraukta tuo laiku rekordinė 150 mln. dolerių suma. Vis dėlto DAO sistema nebuvo visiškai apsaugota – 2016 m. liepą pasinaudoję spraga, įsilaužėliai pavogė apie 50 mln. dolerių vertės DAO žetonų. Nors ši klaida ištaisyta ir po kurio laiko surastas sprendimas, kaip kompensuoti praradimus, tai sužlugdė pasitikėjimą. Iki 2016 m. pabaigos DAO iš prekybos išėmė dvi stambios valiutų keityklos ir jos likimas buvo nulemtas.

Nepakankami skaitmeninio saugumo sprendimai išlieka didele problema ir šiandien. 2016 m. valiutų keityklos „Bitfinex“ vartotojai prarado 72 mln. JAV dolerių. Šių metų vasarą vartotojai, laikę savo eterio monetas virtualioje piniginėje „Parity“, bendrai neteko apie 300 mln. JAV. Vienas naujausių atvejų – lapkričio 21 d. įvykusi kibernetinė ataka, per kurią buvo pagrobta apie 30 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutos teterio vienetų.