Kontaktai

Turi pasą? Pasiimk eurų!

„Kodėl tiesiog neišdalijus visiems pinigų?“ – toks sprendimas mažinti skurdą pastaruoju metu įgyja vis daugiau pagrindimo ir susidomėjimo

Daugiausia mokesčių atseikėjantys gyventojai nebūtinai gauna daugiausia viešųjų gėrybių, o dažnai net atvirkščiai – patys susimoka už privačias švietimo ir medicinos paslaugas, nesinaudoja dotuojamu viešuoju transportu, negauna lengvatų ir pašalpų. Tad gal lygybės būtų daugiau visiems mokant vienodas išmokas, arba, kitais žodžiais, įvedant universalias bazines pajamas?

Fiksuotą ir vienodą sumą gautų kiekvienas šalies gyventojas, nepriklausomai nuo turto, amžiaus, užimtumo ar kitų aplinkybių. Tokia išmoka turėtų užtikrinti būtiniausius pragyvenimo poreikius. Bazinių pajamų eksperimentą vykdančioje Suomijoje, kurioje vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekia 3300 eurų per mėnesį, išmoka yra 560 eurų.

Lietuvoje tai daugeliui būtų patraukli suma, vos 100 eurų mažesnė už vidutinį atlyginimą po mokesčių.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pernai apskaičiavo, kad mūsų šalis galėtų sau leisti išdalyti po 200 eurų kiekvienam gyventojui. Šis sprendimas leistų sumažinti socialinės apsaugos biurokratiją, kuri nemenką dalį lėšų sunaudoja pašalpoms administruoti. Toks bazinių pajamų eksperimentas per mėnesį kainuotų 560 mln., per metus – 6,7 mlrd. eurų. Politikai rimtai N. Mačiulio idėjos nesvarstė.

Dabartinė socialinės rūpybos sistema leidžia pritaikyti išmokas konkrečiam asmeniui, o bazinės pajamos užtikrintų, kad tą pačią sumą gaus ir vargšas, ir turtuolis. Bazinių pajamų oponentai teigė, kad, vertinant finansines šalies išgales, išmokos galėtų siekti ne daugiau kaip 100 eurų, tad iš esmės didelių problemų neišspręstų.

Vienoje turtingiausių pasaulio valstybių – Šveicarijoje – 2016 m. gyventojų inicijuotame referendume 77 proc. piliečių balsavo prieš bazinių pajamų koncepciją. Projekte siūlytos sumos – 2210 eurų vienam suaugusiajam ir 550 eurų už kiekvieną vaiką.

Vienas šių eksperimentų tikslų yra išsiaiškinti, kaip pakistų žmonių motyvacija, kai jie gautų ramų gyvenimą užtikrinančias išmokas.

Bazines pajamas palaiko dalis pasaulio ekonomistų, tačiau nacionaliniu mastu šios sistemos išbandyti dar nesiryžo nė viena šalis. Suomių eksperimente dalyvauja 2 tūkst. žmonių, ES remiamame bandyme Utrechte (Nyderlandai), Helsinkyje (Suomija) ir Besose (Ispanija) pinigai bus išdalyti 3 tūkst. šeimų.

Vienas šių eksperimentų tikslų yra išsiaiškinti, kaip pakistų žmonių motyvacija, kai jie gautų ramų gyvenimą užtikrinančias išmokas. Ši idėja gali būti itin reikšminga ateityje, nes robotams naikinant darbo vietas baiminamasi didelio nedarbo. Tad skeptiškai sutikta bazinių pajamų idėja vieną gražią dieną gali būti įgyvendinama ir Lietuvoje.