Rokas Masiulis

Rokas Masiulis. „Geresnis“ Masiulis

Rokas Masiulis. „Geresnis“ Masiulis

Susisiekimo ministras iki šiol riedėjo lygiu populiarumo greitkeliu, tačiau laikas pradėti laikyti abi rankas ant vairo

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi atėjo iš praeitos kadencijos Vyriausybės, tačiau šioje nėra vieninteliai prezidentės Dalios Grybauskaitės „kadrai“.

2010–2016 m. R. Masiulis dirbo ar šmėžavo prie strateginių energetikos projektų. Suskystintųjų dujų terminalo „Independence“ atvykimą jis stebėjo kaip šviežiai paskirtas energetikos ministras, tačiau kaip tik jo nuo 2010 m. vadovaujama „Klaipėdos nafta“ ir ėmėsi įgyvendinti šį projektą. Kaip ministras R. Masiulis džiaugėsi ir elektros jungties su Švedija užbaigimu.

Jam būnant susisiekimo ministru, kelias „Via Baltica“ nuo Kauno iki Marijampolės praplatintas iki keturių eismo juostų. Buvimas šalia sėkmingų projektų, ypač Energetikos ministerijoje, padėjo susikurti profesionalo reputaciją.

Nepartinis, pernelyg neišsišokantis, iki šiol išvengęs didelių skandalų, toną reikiamu metu prilaikantis R. Masiulis susirinko daug populiarumo taškų. „Vilmorus“ lapkričio mėnesio apklausos duomenimis, palankiai ministrą vertina 38,5 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 14,8 proc. Vertinant pagal nuomonių skirtumą, jis patenka tarp penkių populiariausių šalies politikų, yra antras tarp ministrų. Dėl visuomenės pasitikėjimo, atrodo, buvo kilę didybės manijos apraiškų – iš R. Masiulio aplinkos buvo išsprūdęs pareiškimas, kad jis tikrai nedalyvaus prezidento rinkimuose.

Vis dėlto maži politiniai skandalai ministrą lydėjo kone nuo pat pradžių. Ketinimas optimizuoti Lietuvos paštą ir atsisakyti pašto skyrių mažose gyvenvietėse sulaukė pasipriešinimo, vėliau bene pusmetį numatyta pertvarka dešimtyje rajonų vyko be ministro žinios.

Didesnė kritikos banga susisiekimo ministrą užgriuvo šį rudenį. Susisiekimo ministerijai perdavus Registrų centrą kilo abejonių, ar keičiant jo valdybą nebuvo pažeisti įstatymai.

Aštrių priekaištų R. Masiuliui pabėrė ir kelininkai. Šie jį kaltina neišmanymu, populizmu ir diktatoriška laikysena. 2018 m. atliktus auditą aptiktas kelininkų darbo brokas visuomenei pristatytas tarsi metų metus vykęs lėšų grobstymas. Kelininkai neliko skolingi. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas viešai atkreipė dėmesį į prastėjančią Lietuvos kelių būklę ir kaltino ministeriją dialogo ir prioritetų trūkumu.

Susisiekimo ministru dirbęs, o vėliau ir pačiam R. Masiuliui vadovavęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius gyrė jo darbą Energetikos ministerijoje, tačiau dabar teigė esąs nustebintas ministro retorikos.

„Per jo kadenciją kelininkų bendrovėse iš 9 tūkst. darbuotojų liko tik 6 tūkst. 2014 m. pelno mokesčio šios įmonės sumokėjo 141 mln., pernai – vos 9 mln. eurų. O nėra jokios krizės“, – teigė buvęs premjeras.

Atrodo, kad didieji iššūkiai ministro laukia antroje kadencijos pusėje. Jam teks tęsti „Rail Balticos“ ir „Via Balticos“ projektus, taip pat spręsti Vilniaus oro uosto ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros klausimus.

Visi šie projektai yra viešųjų ryšių minų laukas. Ministerija pasisako už maksimalią jūros uosto plėtrą. Neseniai diskusijų sukėlė ministro kompetencijos ribas peržengianti pozicija dėl sovietinio stiliaus Vilniaus oro uosto terminalo griovimo. „Rail Baltica“ pasiekė stadiją, kai nuo Kauno iki Panevėžio superkami gyventojų sklypai, bet tai, nesusitarus dėl kainos, gali paskatinti teisinius ginčus su jų savininkais.

Verdiktas

Rezultatai – 7
Profesionalumas – 7
Reputacija – 8
Populiarumas – 8
Vidurkis – 7,5

Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras 2006–2008 m.:
„Šiais metais nebus panaudoti kelių priežiūros ir plėtros programai skirti asignavimai. Tokių atvejų beveik neatsimenu.“

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų