-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak valstybės vadovės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai, reikia rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai.
„Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
„Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Inicijuojama pertvarka apims tris sritis – keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, bus įvesti nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.
Šiuo metu šalies profesinėse mokyklose mokosi tik 29 proc. mokinių, ES vidurkis siekia 50 procentų.
Inicijuojama pertvarka apims tris sritis – keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka.
Anot pranešimo, pastaraisiais metais norinčiųjų studijuoti profesinėse mokyklose daugėjo, tačiau mokslas čia yra archajiškas ir brangus. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, bet šių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Verslas teigia, kad profesinių mokyklų abiturientams trūksta kompetencijų, dažnai juos turi iš naujo apmokyti patys darbdaviai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 70 profesinių mokyklų ir 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso juose mokosi 46 tūkst. mokinių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
