-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
– Išties, suvokdama, jog investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai investicijos į Europos ateitį, EK pasiūlyme dėl ES biudžeto 2021–2027 m. šiai sričiai numatė skirti net 100 mlrd. eurų. Be to, Komisija siekia per „InvestEU“ fondą papildomai pritraukti 200 mlrd. eurų privačių investicijų.
Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena vos 7 proc. pasaulio gyventojų, jos skiriama investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą dalis visame pasaulyje siekia 20 proc. ES tenka apie trečdalis aukštos kokybės mokslo publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos, inžinerijos ir mados srityse.
Tačiau supraskime, kad pasaulyje konkurencija mokslinių tyrimų ir technologijų srityje nuolat auga ir vis dar yra sričių, kur Europa atsilieka. Pavyzdžiui, ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai – tik 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 1,6 proc. Kinijoje, 2 proc. JAV, 2,6 proc. Japonijoje ar 3,3 proc. Pietų Korėjoje.
Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas, dėl to įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. ES yra 26 „vienaragiai startuoliai“ (pradedančiosios įmonės, kurių rinkos vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių), kai Kinijoje tokių įmonių yra 59, o JAV – 109.
Taip pat nepamirškime, kad turime žengti koja kojon su ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamais pokyčiais – robotika, dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ar savivaldžiais automobiliais.
Norėdami būti lyderiais pasaulyje turime didinti apsukas. Būtent to ir siekiame teikdami pasiūlymą dėl būsimojo ES biudžeto.
– Ką toks finansavimo moksliniams tyrimams didėjimas reiškia Kaunui ir Lietuvai?
– Lietuvos ekonomika vis dar yra orientuota į mažesnės pridėtinės vertės pramonę, o ne į pasaulines vertės grandines. Tokios grandinės pavyzdys galėtų būti išmanieji telefonai, kurių surinkimas sudaro vos dešimtadalį visos produkto vertės. Didžiausią vertę jam suteikia programinė įranga, vartotojui patogus ir patrauklus dizainas, rinkodara ir kiti novatoriški sprendimai. Norėdamos gauti tokius sprendimus, sėkmingiausios šios srities įmonės į procesą įtraukia verslą iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. Lietuva gana sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, tačiau į tuos sektorius, mažiau orientuotus į inovacijas.
„Norėdami būti lyderiais pasaulyje, turime didinti apsukas. Metas suvienyti jėgas ir siekti proveržio tiek 5G, tiek kitose „Pramonės 4.0“ srityse.“
Lietuvoje įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai bendradarbiauja vis dar nepakankamai. Visų pirma, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra mažai orientuota į verslo poreikius. Kai kurios inžinerinės pramonės įmonės yra pasirengusios diegti inovacijas, tačiau neranda, kas šalyje turėtų tinkamą mokslinę kompetenciją.
Be to, Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programos nėra pakankamai pritaikytos prie rinkos poreikių. Maža to, sėkmingiausi specialistai dažnu atveju karjeros siekia užsienyje. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje palyginti didelė dalis absolventų baigia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijas, informacinių ir ryšių technologijų specialistai sudaro mažesnę visų dirbančiųjų dalį nei ES vidurkis (2,1 proc., palyginti su 3,5 proc.). Todėl ypač inžinerinės pramonės įmonėms trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.
EK į šias problemas dėmesį atkreipė dar 2017 m. ir rekomendavo spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, o 2018 m. – efektyvinti mokslo ir pramonės bendradarbiavimą bei geriau koordinuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką.
Padėti įgyvendinti šias rekomendacijas Lietuvai gali įvairūs šaltiniai, įskaitant ir ES biudžetą. Komisijos pasiūlytas žymiai didėjantis finansavimas „Europos horizontui“ 2021–2027 m. gali tapti puikia galimybe.
– Diegiant modernius technologinius sprendimus yra gerinama prekių ir teikiamų paslaugų kokybė bei didinama jų gamyba ir našumas. Įgyvendinamos inovacijos įmonėms atveria naujas rinkas ir verslo modelius. Tai svarbu ne tik pačioms bendrovėms, bet ir gali sukurti sniego gniūžtės efektą – pritraukti naujų investicijų, stimuliuoti vietos verslą, paruošti dirvą naujiems startuoliams.
Tačiau kai kuriose strategiškai svarbiose srityse privačiojo sektoriaus atstovai negali įvykdyti pokyčių vieni, nes tam, kad būtų sukurtos situaciją keičiančios technologijos, reikia modernių mokslinių tyrimų.
Kaunas turi puikų verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdį – „Santakos“ slėnį, kuris integruoja stambiausių Kauno mokslo ir studijų institucijų bei verslo įmonių veiklas. Slėnyje siekiama sukurti sąlygas teikti kokybiškas tyrimų paslaugas novatoriškiems verslams, kurti naujas įmones bei pritraukti reikiamas investicijas, komercializuoti sukurtus produktus ar technologijas.
Jau šiandien matome daug pozityvių šio bendradarbiavimo rezultatų. Štai keli iš jų. Bendrovė „Rubedo sistemos“ „Santakos“ slėnyje išplėtojo novatorišką spindulinės terapijos sprendimą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Visame pasaulyje jau įdiegta per 800 šio sprendimo instaliacijų. Taip pat šiame slėnyje vystomas „ViLim Ball“ prototipas, kurio tikslas yra padėti žmonėms, sergantiems esensialiniu tremoru.
Tokių produktų vystymas ir sėkmingas pritaikymas rinkai reiškia, kad regione kuriamos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, atsiveria pasaulinės rinkos. Tai kuria sąlygas tolimesnei plėtrai, investicijų pritraukimui ir skatina spartesnį ekonomikos vystymąsi.
– Kokią naudą visuomenei, kaip tikimasi, atneš mokslinių tyrimų ES plėtra?
– Mokslas svarbus ne tik tokiose srityse kaip kosmosas, saugumas ar energetika, bet ir mūsų kasdienybėje. Mokslo pasiekimais galime pasinaudoti rūpindamiesi savo mityba, sveikata, švietimu ar netgi laisvalaikiu.
Manau, kad kiekvienam svarbu, iš kur ir koks maistas patenka ant mūsų stalo. Tačiau ar žinojote, kad kasmet ES išmetame 88 mln. tonų maisto – apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų? Augant pasaulio gyventojų skaičiui apsirūpinimas kokybišku maistu taps vis opesne problema. Numatoma, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd., todėl turime rasti būdą iš esmės pakeisti savo požiūrį į gamybą, vartojimą ir atliekų tvarkymą. Tai yra dar viena niša, kur verslas ir mokslas kartu galėtų padėti tai spręsti.
Jau dešimtmečius veikiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institutas tiria maisto ir jo sudedamųjų dalių kokybę bei saugą, plėtoja sveikatai palankaus maisto technologijas. Kodėl nepradėjus telkti pajėgumų ir Kaune ieškoti globalių maisto švaistymo problemų sprendimų?
– „Horizontas 2020“ yra bene didžiausia įgyvendinta ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa bei viena iš svarbių Europos sėkmės istorijų. Tarpinis vertinimas parodė, kad ši programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, spręsti didžiausius visuomenės uždavinius ir gerinti žmonių gyvenimą. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 000 projektų suteikta 31 mlrd. eurų viršijanti parama.
KTU yra lyderis, programai „Horizontas 2020“ pateikęs daugiausia sėkmingų paraiškų iš Lietuvos. Jų bendra vertė viršija 6 mln. eurų. Deja, bendras Lietuvos sėkmingų paraiškų skaičius sudaro vos 0,26 proc. visų ES sėkmingų paraiškų. Šie skaičiai parodo, kokia didelė Lietuvos mokslo neišnaudojama erdvė pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis.
Kitame ilgalaikiame 2021–2027 m. ES biudžete Komisija kuria naują programą „Europos horizontas“, kuri, tikimasi, padės sukurti dar daugiau naujų žinių ir technologijų. Taip bus didinama mokslinė kompetencija, kuri turės teigiamos įtakos augimui, investicijoms ir socialinei aplinkai. Viliamasi, kad kiekvienas pagal programą investuotas euras per 25 metus duos iki 11 eurų BVP grąžos. ES investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas tiesioginis poveikis investicijų etapu turėtų būti iki 100 tūkst. naujų darbo vietų, susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.
Lietuvos mokslas turėtų jau šiandien pradėti ruoštis sutikti ateinančias galimybes, kad 2027 m. nereikėtų ieškoti šuns, kurį būtų galima apkaltinti dėl sugraužtų namų darbų.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija jau nebe ateitis, o dabartis, į kurią privalu reaguoti. Kaip, jūsų požiūriu, Lietuvai sekasi atliepti jos atnešamus pokyčius?
– Pirmosios pramonės revoliucijos vykdavo maždaug kas šimtmetį, o šiandien jau kalbame apie ketvirtąją revoliuciją, kuri įvyko gerokai greičiau. Žodis „revoliucija“ skamba kiek gąsdinančiai. Jei kalbėtume banglentininkų terminais, vykstančius pokyčius galėtume pavadinti banga, kuri ateina su galinga jėga. Arba sugebėsi ją pagauti, su ja pakilti ir plaukti pirmyn greitai ir toli, arba ta banga praeis, tave palikdama užnugaryje, o visi kiti nuplauks.
Vienas iš „Pramonės 4.0“ pavyzdžių yra savivaldžiai automobiliai. Lietuvos mokslininkams ir inžinieriams, kurie dirba šioje srityje, yra svarbu tai, kad rugsėjo 28 d. Lietuva prisijungė prie eksperimentinio Europos 5G koridoriaus. Jo tikslas – sukurti palankias sąlygas testuoti keliuose savivaldes transporto priemones. Eksperimento metu bus aiškinamasi, kokie turi būti Europos standartai, kad būtų užtikrintas patikimas ir saugus savivaldis mobilumas.
Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų, inžinerijos ir kitų šakų specialistai turėtų suvienyti jėgas ir siekti proveržio tiek 5G, tiek kitose „Pramonės 4.0“ srityse.
– Kauno mokslo ir pramonės pagrindas yra gana tvirtas. Tai įrodo ne tik sėkmingi „Santakos“ slėnyje gimę projektai. Miestas ambicingai žengė steigdamas pirmąjį modernų mokslo muziejų Lietuvoje. Didžiausia pastarojo meto investicija Baltijos šalyse – „Rail Baltica“ – eis per Kauną. Ši europinės vėžės geležinkelio linija miestą sujungs su Helsinkiu, Talinu, Pernu, Ryga, Varšuva, taip pat Vilniumi ir Panevėžiu. Projekto vertė viršija net 5 mlrd. eurų, jį planuojama įgyvendinti iki 2026 m., keleivinių traukinių greitis sieks 240 km/val. Tai dar viena galimybė, kuriai Kaunas turi ruoštis jau šiandien.
Į 2022 m. Kauno miestas žengia su šiuolaikinės sostinės šūkiu, kai miestas taps Europos kultūros sostine. Tai neabejotinai pritrauks visos Europos dėmesį ir taps puikia proga megzti ryšius ne tik su kultūros, bet ir su verslo bei mokslo bendruomenėmis.
Miestas jau parodė, kad gali išugdyti Europos krepšinio grandus. Esu įsitikinęs, kad metas ir Kauno mokslininkams keltis nuo atsarginių suolelių ir išbėgti į aukščiausio europinio lygio areną.
