-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Viceprezidentų kandidatūros JAV lyderio rinkimų kampanijoje yra vienas svarbiausių sprendimų. Renkantis partnerius rinkimų kovos įkarštyje paprastai atsižvelgiama į tai, kiek „antrasis numeris“ gali padėti pritraukti rinkėjų, taip pat ar galimas viceprezidentas bus tinkamas kolega Baltuosiuose rūmuose. Atrodo, kad Donaldui Trumpui svarbiausias pirmasis uždavinys, o Hillary Clinton vienu šūviu ketina nušauti du zuikius. Respublikonų partijos atstovas D. Trumpas viceprezidentu panoro matyti Indianos valstijos gubernatorių Mike’ą Pence’ą, o demokratė H. Clinton – Virdžinijos valstijos senatorių Timą Kaine’ą (nuotr.).
D. Trumpas ir Indianos gubernatorius M. Pence’as nebuvo draugai. Priešingai, pastarasis ne kartą viešai kritikavo D. Trumpo užmojus, pavyzdžiui, siekį uždrausti musulmonams atvykti į šalį. Pirminiuose rinkimuose jis palaikė Tedą Cruzą. Tik liepos pradžioje įvyko vienas pirmųjų jų susitikimų, ir po to M. Pence’as jokios kritikos D. Trumpui nebeišsakė. Teigiama, kad dar išvakarėse prieš skelbdamas savo pasirinkimą kandidatas į šalies vadovus nebuvo apsisprendęs. Viceprezidentas veikiausiai pasirinktas iš išskaičiavimo, o ne dėl abipusės simpatijos.
M. Pence’o galimybės ribotos – devyni iš dešimties JAV piliečių apie jį neturi susidarę jokios nuomonės.
M. Pence’as turi tai, ko D. Trumpui trūksta, – jis patikimas, ramiai ir tvirtai dėsto mintis, yra krikščioniškosios dešinės politikas, galintis pritraukti panašiomis vertybėmis besivadovaujančių konservatorių rinkėjų, kurie iki šiol nepalaikė D. Trumpo. Tačiau M. Pence’o galimybės ribotos – devyni iš dešimties JAV piliečių apie jį neturi susidarę jokios nuomonės. D. Trumpo sprendimas laikomas rizikingu dar ir todėl, kad M. Pence’o pažiūros itin konservatyvios, pavyzdžiui, būdamas gubernatoriumi jis pasirašė LGBT bendruomenę diskriminuojančius ir abortus apsunkinančius valstijos įstatymus.
Analitikai laikosi nuomonės, kad D. Trumpas pasirinko M. Pence’ą siekdamas padidinti susiskaldžiusios Respublikonų partijos vienybę ir jos lyderių paramą. Tačiau dėl praeityje stipriai išsiskyrusių požiūrių abejotina, ar abu šie politikai nuosekliai laikysis bendros pozicijos.
Dabartinis Virdžinijos atstovas JAV Senate T. Kaine’as anksčiau buvo šios valstijos gubernatorius. H. Clinton aiškina T. Kaine’ą pasirinkusi atsižvelgdama į politiko patirtį. Teigiama, kad jis yra gal tik vienas iš dvidešimties žmonių JAV istorijoje, ėjęs mero, gubernatoriaus bei senatoriaus pareigas ir niekada nėra pralaimėjęs rinkimų.
H. Clinton nebegali įsivelti į skandalus, kurie menkintų pasitikėjimą ja, todėl renkasi patyrusį, į prieštaringą informaciją mokantį reaguoti, visuomenei gerai žinomą kandidatą. Tačiau imta abejoti, ar liberalių, bet nepakankamai progresyvių pažiūrų politikas ne per daug nuobodus rinkėjams. Pats T. Kaine’as pripažįsta esantis labai nuspėjamas. Iš jo nelaukiama didelio proveržio rinkimuose, bet nesitikima ir nereikalingo sąmyšio vykstant kampanijai. Kita vertus, rinkdamasi T. Kaine’ą, H. Clinton sustiprina savo kaip prognozuojamos, patikimos kandidatės įvaizdį ir taip pabrėžia, kad skiriasi nuo D. Trumpo. „T. Kaine’as yra viskas, kuo nėra D. Trumpas ir M. Pence’as“, – teigė kandidatė į prezidento postą.
Respublikonai bando įteigti, kad T. Kaine’as yra tos pačios korumpuotos politinės sistemos dalis. Tačiau kol kas iš visų jį galinčių kompromituoti istorijų ištraukta tik tai, kad per aštuonerius metus, kai vadovavo Virdžinijos valstijai, jis gavo 160 tūkst. JAV dolerių vertės dovanų. Vis dėlto tai, regis, niekam nepadarė didelio įspūdžio – dauguma šių dovanų pasirodė esančios kompensacijos už darbo keliones, o ir kitos kruopščiai užfiksuotos ir nepanašios į kyšius.
H. Clinton jau tiki savo pergale ir mąsto apie darbą Baltuosiuose rūmuose. Todėl T. Kaine’as pasirinktas ne tik rinkimų kampanijos taktikai sustiprinti, bet ir būsimiems ketveriems metams, kai reikės patikimo ir darbštaus sąjungininko.
