Nematomas „Vilniaus prekybos“ savininkas

Nematomas „Vilniaus prekybos“ savininkas

Jis galėjo tapti visuomenės sveikatos specialistu. Tuomet apie Nerijų Numavičių būtų girdėjęs gal tik vienas kitas mokyklos direktorius, nesirūpinantis moksleivių sveikata. Tačiau visuomenės sveikatos specialisto diplomą turintis turtingiausias Lietuvos žmogus N. Numavičius niekada nedirbo pagal specialybę. O apie jį ar bent jo nuosavybę yra girdėjęs kone kiekvienas šalies gyventojas.

„Pinigus aš labai skaičiuoju. Kojines perku – ir tai žiūriu į jų kainą. – 2008 m. interviu „Lietuvos rytui“ sakė šiandienis milijardierius. – Esu labai taupus, bet nešykštus.“

Šiandien N. Numavičius – turtingiausias žmogus Lietuvoje. Žurnalo „IQ top“ vertinimu, jo turtas vertas 4,255 mlrd. litų

Nuo cukraus – prie prekybos

N. Numavičiui priklauso didžiausias Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“. Jis taip pat yra lankomiausio objekto Lietuvoje – Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ (taip pat Klaipėdos bei Šiaulių „Akropolių“) – didžiausias akcininkas. Tiesa, nuo šių metų N. Numavičius tapo dar mažiau matomas – „Vilniaus prekybos“ akcijų valdymą jis perkėlė į Nyderlandus, o „Akropolius“ valdo patikėtiniai Maltoje.

„Maximą“ valdanti „Vilniaus prekyba“ – didžiausias N. Numavičiaus turtas. Jam priklausanti dalis verta beveik 2 mlrd. litų. Per Estiją kontroliuojama „Maxima Group“, teikianti franšizės paslaugas, verslininko sąskaitą padidina dar 710 mln. litų (vertinant 2012 m. rezultatus). Bendrovėje „Leksita“, kuri aktyvia veikla neužsiima, sukaupta 1,8 mlrd. litų, iš jų kiek daugiau nei milijardas – N. Numavičiaus.

„Akropoliuose“ turima dalis įkainojama palyginti nedaug – 172 mln litų. Taip yra dėl to, kad daugiausia akcijų valdoma per patikėtinius, taigi tikrasis naudos gavėjas nėra žinomas.

Vis dėlto Šilalėje gimusiam, Panevėžio rajone daugiavaikėje šeimoje augusiam N. Numavičiui studijos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete buvo lemiamos. Mat būtent čia pradėtas kurti verslas, vėliau išaugęs į milijardinę apyvartą skaičiuojančią korporaciją.

Universitete susibūrė N. Numavičius, broliai Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai bei Ignas Staškevičius. Vėliau prie šios grupės prisijungė N. Numavičiaus broliai Julius ir Vladas, Marcinkevičių brolis Mindaugas, šio bendraklasis Mindaugas Bagdonavičius, taip pat Renatas Vaitkevičius. Susiformavo „Vilniaus prekybos“ grupę valdęs devintukas. 2007 m. prisijungus Dariui Nedzinskui, susibūrė porą metų gyvavęs „VP dešimtukas“.

1992 m. Vilniuje jaunieji verslininkai nusipirko pirmą alkoholinių gėrim­ų parduotuvę. Vėliau atidarė dar kelias krautuves. 1996 m. ėmė veikti pirma parduotuvė „Vilniaus prekyba“, o 1998-aisiais Vilniuje duris atvėrė pirma „Maxima“.

Tiesa, iš pradžių grupė nebuvo susikoncentravusi vien tik į mažmeninę prekybą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais atsirado galimybių privatizuoti valstybei priklausančias įmones. Būsimųjų prekybos magnatų rankose atsidūrė Vilniaus paukštyno, Birštono mineralinių vandenų, Vilniaus mėsos kombinato akcijos. Šias jie vėliau pardavė.

Didžiausią postūmį mažmeninės prekybos tinklo plėtrai davė sandoris su cuk­raus fabrikais. 1995 m. grupė nusipirko Pavenčių, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikų akcijų, o 1998-aisiais gerokai brangiau perleido jas Danijos kompanijai „Danisco Sugar“. Gauti pinigai investuoti į mažmeninės prekybos verslo plėtrą.

Įsisukęs į verslą N. Numavičius nutraukė studijas, bet neužmiršo jų ir 2001 m. pagaliau gavo visuomenės sveikatos bakalauro diplomą.

Nematomas, bet įtakingas

Nors yra pagrindinis „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių akcininkas, viešai N. Numavičius matomas mažiausiai. Taisyklės nelįsti į viešumą verslininkas laikėsi visą laiką. Jis taip pat nesiverždavo tapti savo valdomų įmonių oficialiu vadovu. Pareigas užimdavo kiti akcininkai, o N. Numavičius būdavo nebent valdybos narys.

Toks viešumo bei matomų postų vengimas nereiškia, kad verslininkas buvo atitolęs nuo verslo. Jis darė procesams įtaką pasinaudodamas savo, kaip akcininko, galiomis. Oficialiuose postuose N. Numavičiaus atstovu galima laikyti I. Staškevičių. Pastarasis kartu su R. Vaitkevičiumi, G. Marcinkevičiumi bei M. Bagdonavičiumi buvo smulkiausi akcininkai (dabar R. Vaitkevičius apskritai nebėra „Vilniaus prekybos“ akcininkas, o I. Staškevičius, G. Marcinkevičius ir M. Bagdonavičius turi po 1,97 proc. akcijų), tad be Numavičių arba Marcinkevičių šeimos palaiminimo svarbių sprendimų negalėjo priimti.

I. Staškevičius būdavo siunčiamas vadovauti, kai reikėdavo „gesinti gaisrus“. 2002 m. pabaigoje iš pareigų pasitraukus Ž. Marcinkevičiui, jis pradėjo vadovauti bendrovei „VP Market“ (dabartinė „Maxima LT“). Tuo metu reikėjo skubiai taisyti „VP Market“ įvaizdį, mat įmonė, pasinaudojusi spraga įstatymuose, susimažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) 76 mln. litų.

2008 m. vasarį I. Staškevičius tapo „NDX energijos“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi, kai iš bendrovės pasitraukė D. Nedzinskas ir Ž. Marcinkevičius. Tuo metu jau būta stiprių abejonių, ar „NDX energijos“ kartu su Vyriausybe įsteigta bend­rovė LEO LT statys naują atominę elektrinę. Galiausiai LEO LT panaikinta.

I. Staškevičius keliavo atremti kritikos į Latviją ir 2013 m. gruodį. Buvo praėję šiek tiek laiko po tragedijos, kai Rygoje sugriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės. Po nelaimės paaiškėjo, kad pastatas, kurį „Maxima“ nuomojosi, priklauso kitai N. Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei. Tačiau pats verslininkas viešai šio įvykio nekomentavo – iš pradžių tai nevykusiai darė tuometis tinklo „Maxima Latvija“ vadovas Gintaras Jasinskas, o vėliau krizės suvaldyti buvo pasiųstas I. Staškevičius.

Kova tarp brolių

Asmeninis gyvenimas N. Numavičiui nesiklostė taip sklandžiai, kaip verslo reikalai. 2008 m. jis išsiskyrė su žmona Lina Numavičiene, su kuria turi sūnų ir dukterį. Skyrybos nepaveikė verslo, nes pora buvo pasirašiusi vedybų sutartį. Joje numatyta, kaip skyrybų atveju dalijamas turtas, išlaikomi vaikai.

Tačiau šiemet L. Numavičienė pateikė prašymą atnaujinti skyrybų procesą, nes ankstesnis esą „neatitiko tikrosios jos valios“.

Nebuvo sklandžios ir verslo skyrybos. J. Numavičius norėjo pasitraukti iš „Vilniaus prekybos“ grupės, tad pasiūlė broliui išpirkti akcijas. Susitarta dėl sąlygų, bet po kurio laiko J. Numavičius pasijuto gavęs per mažai. 2013 m. vasarį jis kreipėsi į teismą prašydamas iš brolio priteisti beveik 30 mln. litų.

Verslo skyrybos vyko tarp 2009 m. gruodžio ir 2010 m. kovo. Būtent šiuo laikotarpiu keitėsi Kipro bendrovės „Equipark Limited“ akcininkai. 2009 m. lapkričio 30 d. N. Numavičius turėjo 36,9 proc. „Equipark“ akcijų, jo brolis Julius – 7,24 proc., o likusios priklausė kitiems vadinamojo „VP dešimtuko“ nariams. 2010 m. kovo 31 d. tarp akcininkų nebebuvo J. Numavičiaus, o N. Numavičiaus paketas padidėjo brolio turėtomis akcijomis. Kitų akcininkų nuosavybė nepasikeitė.

2010 m. tarp „Equipark“ akcininkų neliko naujausio „VP dešimtuko“ nario D. Nedzinsko. Jo turėtas akcijas perėmė kita Kip­ro bendrovė „Belfortune Investments Limited“, vėliau jas perleido Estijos įmonei „Klarus Finance“. Pastarosios didžiausią akcijų dalį dabar valdo N. Numavičius.

2011 m. pradžioje „Klarus Finance“ nupirko ir R. Vaitkevičiaus „Equipark“ akcijas.

A. Zuokas prašė pinigų

Prekybos tinklo „Maxima“ savininkai viešai kratydavosi sąsajų su politikais. Tačiau plečiantis verslui tokių ryšių neišvengta. Pavyzdžiui, kuriant bendrovę LEO LT verslininkai buvo artimai susiję su tuomečiu premjeru, socialdemokratu Gediminu Kirkilu.

O savo knygoje „Paskutinė kadencija“ prezidentas Valdas Adamkus rašo, kad jam paremti Vilniaus meras Artūras Zuokas yra prašęs N. Numavičiaus pinigų.

„2005 metų gruodžio 6 diena, Vilnius. Atvykau į Prezidentūrą prieš 8 ryto. Su manimi norėjo konfidencialiai susitikti „Vilniaus prekybos“ savininkas Nerijus Numavičius. Pakviečiau pokalbyje dalyvauti patarėjus Edminą Bagdoną ir Rytį Murašką. N. Numavičius labai jaudinosi, iš pradžių vis atsiprašinėjo, kad trukdo. Galiausiai pasiteiravo, kodėl atsakingi mano štabo darbuotojai tiesiogiai nesikreipia į „Vilniaus prekybą“ dėl paramos, o tai daro per tarpininką Artūrą Zuoką.

Apstulbęs kurį laiką nesupratau, apie ką kalbama. Paprašiau be užuolankų paaiškinti, ką jis turi galvoje. Pasirodo, A. Zuokas prašo iš „Vilniaus prekybos“ pinigų neva man paremti. N. Numavičius sakė suprantąs, kad per rinkimų kampaniją galėjau turėti išlaidų, kurias reikia padengti, ir jie galėtų padėti. Patikinau jį, kad man tikrai nereikia jokių pinigų, nieko neįgaliojau prašyti pagalbos iš „Vilniaus prekybos“ ir apgailestavau, kad jis nesikreipė į mane anksčiau, kai tik išgirdo tokį prašymą. Pastebėjau, kaip N. Numavičiui iškart atlėgo. Jis tepasakė, kad taip ir manęs“, – rašoma knygoje.

Jokio verslo golfo lauke

Bene didžiausia N. Numavičiaus aistra yra golfas. Tai vienintelė sritis, kuriai jis prisipažįsta negailįs pinigų, o golfo lauke vengia bet kokių kalbų apie verslą.

2007-aisiais važiuodamas žaisti verslininkas pateko į gana rimtą avariją – mašina nulėkė nuo kelio. N. Numavičius dėl stuburo traumos buvo priverstas mėnesį praleisti lovoje, daugiau nei pusę metų negalėjo žaisti mėgstamo žaidimo.

Atsigavęs po traumos milijardierius sugrįžo į golfo lauką. Praeitais metais jis išbandė ir kolegos I. Staškevičiaus aistrą – bėgimą. Vilniuje N. Numavičius įveikė „Nike aš bėgu“ 10 km distanciją.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų