Laisvai samdomi darbuotojai ateityje gali susidurti su aukšta skurdo rizika

Darbo sutarčių neturintys darbuotojai mėgaujasi laisve, bet yra persekiojami nesaugumo jausmo

Laisvai samdomi darbuotojai – sparčiausiai augantis darbo rinkos segmentas, kuris ateityje tik plėsis. Lietuvoje šią grupę sudaro 11,1 proc. darbo jėgos – apie 140 tūkst. žmonių. Daugiau nei pusė jų yra 25–49 m. amžiaus.

Prie savarankiškai dirbančių amatininkų ir prekybininkų armijos prisijungia vis daugiau kūrybinių, informacinių technologijų, finansų profesijų atstovų. Jie transformuoja darbo rinką: nuolat keičia darbus, dirba nuotoliniu būdu, pajamas susirenka iš daugiau nei kelių užsakovų ar įgyvendinamų projektų, negali pakęsti fiksuoto darbo laiko ar sėdėjimo biure. Manoma, kad netolimoje ateityje tradicinį darbą įmonėse vis dažniau keis vadinamieji trumpi projektai (angl. gig) arba laisvai samdoma darbo jėga konkrečioms užduotims atlikti.

Mūšiai dėl Darbo kodekso parodė, kad politikai linkę ginti į tradicinius darbo santykius įjunkusias mases, o laisvai samdomų darbuotojų prielankumui išlaikyti palieka tam tikras mokesčių lengvatas.

Europos Komisija, reaguodama į trumpų projektų ekonomikos (angl. gig economy) augimą, šiemet pateikė rekomendacijas šalims narėms suteikti didesnę socialinę apsaugą savarankiškai dirbantiems asmenims. Visgi minėti sprendimai yra priimami lėtai, tokiems asmenims politikai neatstovauja, jie prastai organizuoti.

Jokių prievolių

Pagrindinis savarankiškų darbuotojų poreikis yra mažesnis valdžios kišimasis ir paprastesni biurokratiniai procesai. Tad klausimas ‒ ne ką valstybė turėtų padaryti, bet ko nedaryti. Finansų srityje savarankiškai dirbantis Justinas Žakevičius teigė, kad svarbu suprasti, jog laisvai samdomas darbuotojas ne tik atlieka užduotis, bet ir pats ieško užsakymų, veda apskaitą. Todėl ypač naudinga būtų, jei paprastėtų išlaidų registravimas, pajamų deklaravimo ir mokesčių mokėjimo procesas. „Bet kokios papildomos prievolės, numatytos savarankiškai dirbančiajam, reikalauja papildomo laiko, kuris galėtų būti skirtas darbui, klientų paieškai ir kitai vertę kuriančiai veiklai“, – sakė pašnekovas.

Laisvai samdomi darbuotojai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, negauna dalies socialinių garantijų, pavyzdžiui, teisės į nedarbo draudimo išmokas, jie rizikuoja nepakankamai kaupti senatvei arba išvis neįgyti būtinojo stažo senatvės pensijai. „Tai sukuria nesaugumo jausmą, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. – Taigi, turėtų būti svarstoma apie papildomas socialines garantijas, bet tuo pačiu mokesčių našta turėtų būti tolygiau paskirstyta tarp dirbančiųjų savarankiškai ir pagal darbo sutartis.“

„Suprantu, kad mokesčių mes sumokame mažiau nei pagal įprastą darbo sutartį dirbantis žmogus, tačiau reikėtų suvienodinti tiek įmokas, tiek tam tikrą socialinę grąžą, – mano Ieva Giedraitytė, savarankišką darbą derinanti su darbo sutartimi. – Laisvai samdoma veikla yra tai, iš ko ateityje galbūt norėčiau gyventi, tad norėtųsi aiškios sistemos, kuri apimtų ir socialines garantijas.“

Sulaukę senatvės, dalis laisvai samdomų darbuotojų gali susidurti su aukšta skurdo rizika.

„Sulaukę senatvės, dalis laisvai samdomų darbuotojų gali susidurti su aukšta skurdo rizika, – teigė L. Galdikienė. – Tai yra grėsmė ir viešiesiems finansams, tad spaudimas politikams pasirūpinti šiais asmenims gali būti ypač didelis.“