-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į atvertą Vokietijos darbo rinką nuo gegužės 1-osios turėtų plūstelėti nemažai Rytų Europos šalių gyventojų.
Įspėjimai, kad nemokantys vokiečių kalbos beveik neturi galimybių įsidarbinti Vokietijoje, nė kiek negąsdina mūsų tautiečių. Dauguma jų kalba tik rusiškai arba šiek tiek angliškai, todėl pasitenkina darbais Vokietijoje jau prakutusių rusakalbių šeimose.
Nuo gegužės 1-osios Vokietijos darbo rinkoje nebeliks jokių ribojimų dirbti naujųjų ES narių piliečiams. Viena turtingiausių Bendrijos valstybių ir, žinoma, jos darbdavių mokami atlyginimai suvilios nemažą dalį lietuvių. Kai kurie jų už skalsesnio gyvenimo galimybę bus pasiryžę imtis bet kokių darbų.
Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Sasnauskienė patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis sulaukiama itin daug skambučių iš Lietuvos. Dažniausiai tautiečiai teiraujasi, kur galėtų apsistoti, kur jiems reikėtų ieškotis darbo ir kiek gali tikėtis uždirbti. Apie 90 proc. tokių interesantų prisipažįsta nemokantys vokiečių kalbos, o kalbantys rusiškai arba šiek tiek angliškai, tačiau užtikrina galintys dirbti bet kokį darbą.
Labiausiai lietuviai norėtų dirbti statybose, remontuoti automobilius ar imtis įvairių buities darbų turtingose vokiečių šeimose. Tačiau I.Sasnauskienė labai abejoja, ar nemokantys vokiškai turi galimybių susirasti gerai apmokamą darbą, juolab kad nedarbo lygis Vokietijoje yra gana nemažas.
Tiesa, rytų europiečiams pagalbos ranką gali ištiesti rusai, jau įsitvirtinę Vokietijos darbo rinkoje. Rusai ėmė kurti įdarbinimo agentūras, kurios padėtų surasti darbą vokiečių kalbos nemokantiems atvykėliams. Ir šiuo metu nemažai lietuvių darbą gauna turtingose rusų šeimose, kurios samdo rusiškai kalbančius mūsų tautiečius prižiūrėti vaikus ar atlikti įvairius buities darbus.
Vienas reikalavimų – mokėti kalbą
EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biuro Lietuvoje atstovai taip pat akcentavo, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų ieškant darbo Vokietijoje – gerai mokėti vokiečių kalbą. Tai ir yra pagrindinė kliūtis ieškantiems darbo lietuviams. Valstybinę kalbą mokėti reikalaujama ne tik dirbantiems aptarnavimo sferoje, bendraujantiems su klientais, bet ir norintiems įsidarbinti fabrikuose, statybose.
Specialistų iš Lietuvos įdarbinimu domisi ir Vokietijos darbdaviai, ir Vokietijos valstybinės užimtumo tarnyba, su kuria EURES biuras Lietuvoje bendradarbiauja jau nemažai metų (iki šiol vykdoma studentų įdarbinimo vasaros atostogų metu programa). Iš Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos gauti pasiūlymai daugiausia susiję su sezoniniu įdarbinimu, kvalifikuotų darbuotojų – medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių – paieška.
Tiesa, darbdaviai labiau linkę laisvas darbo vietas skelbti Europos darbo mobilumo portale www.eures.europa.eu, nei kreiptis į konkrečios šalies EURES biurus. Portalo nuorodoje sukonkretinus, jog ieškoma darbo Vokietijoje, vien per balandžio 26-ąją iki 14 val. buvo patalpinta 46 darbo pasiūlymai, per savaitę – daugiau nei 30 tūkst. darbo skelbimų.
Tačiau šiuos darbo pasiūlymus mato ne tik Lietuvos, bet ir dar 31 EURES tinklui priklausančios šalies gyventojai. Siūlomi darbai – nuo IT specialisto, inžinierių, iki kambarinės ar slaugės. Per dieną patalpintuose skelbimuose daugiausia yra siūlymų dirbti socialinės pagalbos ir slaugos sektoriuje. Darbdaviai reikalauja dokumentų, patvirtinančių įgytą kvalifikaciją, ir vokiečių kalbos žinių.
Siūlo vergovės sąlygas?
Lietuviai, nuo gegužės besiveržiantys dirbti į Vokietiją, rizikuoja pakliūti ir į nesąžiningų darbdavių spąstus. Internete gausu skelbimų, kuriuose siūlomos ilgos darbo valandos ir jokio atlygio už viršvalandžius.
Šiuo metu viešojoje erdvėje apstu skelbimų, kuriuose siūlomas darbas Vokietijoje. „Siūlomas darbas statybininkams. Reikalavimai: mokėti glaistyti, dažyti, klijuoti plyteles, mūryti ir pan. Darbo valandos – 9-10 per dieną, 5-6 dienas per savaitę. Atlyginimas – nuo 8-10 eurų už valandą“ – tai tik vienas iš pavyzdžių, kokiomis sąlygomis mūsų tautiečiams siūlomas darbas Vokietijoje.
Nesunku paskaičiuoti, kad lietuviams siūloma padirbėti po 45-60 valandų per savaitę, nors darbo laiko apskaitos tvarka Vokietijoje nėra tokia liberali kaip Jungtinėje Karalystėje.
Darbas – lyg loterija
Kaip nurodoma Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos išleistame informaciniame leidinyje „Leben und Arbeiten im Herzen Europas“, Vokietijoje piliečiai dirba įprastai ilgiau nei kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai – vidutiniškai 41,2 val. per savaitę.
Tačiau darbo sutartyse dažniausiai būna nurodoma 38-40 val., tai priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo.
Svarbiausi punktai, kurie turi būti nurodyti sutartyje, yra darbo užmokestis, darbo valandos, kuriam laikui pasirašoma sutartis, pagrindinės pareigos, bandomasis laikotarpis, pertraukos.
Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė I.Sasnauskienė neatmetė tikimybės, kad kai kurie darbdaviai gali pasinaudoti mūsų tautiečių patiklumu ir žinių spragomis. „Darbas yra loterija. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau. Viskas priklauso nuo darbdavio“, – apie darbo apmokėjimo sąlygas kalbėjo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad Vokietijos darbdaviai linkę laikytis teisės aktų reikalavimų, nors vietoj didesnio atlygio už viršvalandžius mieliau skiria laisvų dienų. Tačiau radusiems darbą šeimose gali tekti dirbti ir po 24 val. per parą nesitikint jokio papildomo uždarbio.
Daugėja nusikaltimų
Vokietijos spaudoje pasirodo vis daugiau straipsnių, kuriuose nagrinėjama „Rytų bloko“ įtaka vietos rinkai. Kol kas nesigirdi itin daug nuogąstavimų, kad „pigesni“ rytų europiečiai gali atimti darbą iš vokiečių. Kur kas labiau vietos gyventojai ir teisėsaugos pareigūnai sunerimę kai kuriuose regionuose didėjančiu nusikalstamumo lygiu, ypač padažnėjusiomis vagystėmis iš butų ir namų.
Vietos policija įsilaužimus į vokiečių būstus per balkonus priskiria rytų europiečių braižui, mat tokio tipo nusikaltimus Vokietijoje jau spėta pamiršti.
