-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
2015 metais skelbta, kad CMG norėtų investuoti į tarptautinio uostų terminalų operatoriaus „Terminal Investment Limited“ valdomą vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“. Šiuo metu, BNS žiniomis, kinai derasi dėl kitos konteinerių krovos bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) įsigijimo.
Būsimas išorinis uostas, tikėtina, būtų skirtas krauti konteinerius, tad projektu domisi ir KKT, jau išnaudojęs beveik visas plėtros galimybes pietinėje uosto dalyje. Įmonės vadovai teigia laukiantys konkretumo dėl išorės uosto statybų, tačiau neatmeta, jog reikėtų ieškoti partnerio, galinčio užtikrinti ne tik finansinį užnugarį, bet ir pakankamus krovinių srautus.
Uostas ieško tinkamo teisinio pagrindo
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad per šiuos metus norima išsiaiškinti teisinį pagrindą, leisiantį privačiam kapitalui dalyvauti išorinio uosto projekte.
„Šiuo metu rengiamas bendrasis planas numato naujai formuojamas teritorijas tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje. Per šiuos metus norėtume paskelbti teisinių paslaugų konkursą, kad teisininkai atsakytų, koks yra geriausias išorinio uosto plėtros partnerystės su strateginiu investuotoju teisinis pagrindas. Mano nuomone, reikėtų nagrinėti įvairius variantus, bet būtų labai svarbu, kad vystant projektą prisidėtų ir įsipareigotų būsimas uosto operatorius. Tai būtų abipusis finansinis prisidėjimas“, – BNS sakė A.Vaitkus.
Anot jo, išorinio uosto statyba domisi ne tik CMG, bet ir Lietuvos kompanijos.
„Susidomėjimą šiuo projektu jaučiame ne tik iš Kinijos „China Merchants Group“, tačiau ir iš Lietuvos kompanijų, kurių dėl konfidencialumo nenorėčiau įvardinti. Svarbiausias reikalavimas privačiam investuotojui būtų tai, kad nebūtų padidinta konkurencija jau šiuo metu uoste kraunamų krovinių kategorijose“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Klaipėdos uostas pernai pasiekė rekordinę krovą – daugiau kaip 40 mln. tonų, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais. A.Vaitkus yra minėjęs, kad iki 2020 metų uoste planuojama krauti beveik 50 mln. tonų – tai bus artima riba maksimaliam uosto potencialui.
Klaipėdos konteinerių terminalas laukia konkretumo
Galimybe dalyvauti projekte domisi viena didžiausių Klaipėdos uosto konteinerių krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas, esanti pietinėje uosto dalyje. Įmonę valdančios Klaipėdos terminalo grupės pagrindinis akcininkas Zigmas Petrauskas BNS teigė, kad norint dalyvauti projekte, reikia sulaukti konkretesnių sąlygų.
„Mūsų strategijoje yra tokie planai, jau dešimtmetį tikimės, kad giliavandenis uostas išsirutulios iš teorijos į praktinius žingsnius. Matome ten didžiulę perspektyvą. Iš kitos pusės, kai bus aiškesni terminai ir sąlygos, tada svarstysime. Noras yra didžiulis, bet reikia konkretesnių sąlygų. Pirmiausia, mano įsitikinimu, reikia sutvarkyti teisinį reguliavimą. Lietuvai toks uostas reikalingas, o mes kaip viena iš didžiausių konteinerių krovos kompanijų, be abejo, norėsime dalyvauti šiame versle ir toliau“, – BNS sakė Z. Petrauskas.
Anot jo, Klaipėdos konteinerių terminalui nusprendus dalyvauti projekte, būtų ieškoma partnerio.
„Manau, kad mūsų vienų dalyvavimas gali būti sudėtingas. Vertinant, kad tokio objekto kaina Lietuvos masteliais yra ženkli, natūralu, kad užsitikrinant grąžą, reikėtų turėti pakankamai solidų partnerį, kuris padėtų generuoti reikalingą kiekį konteinerių. Jokios abejonės, kad ieškotume partnerių“, – kalbėjo verslininkas.
Vis dėlto jis nepatvirtino, kad viena potencialiausių partnerių – Kinijos CMG.
„Šiandien negaliu komentuoti, nes su niekuo nesame konkrečiai kalbėję, nes nežinome dar visų sąlygų. Kai matysime laikus, sąlygas, tada žiūrėtume, kokios apimties partnerio reikia. Neatmestinas joks variantas“, – sakė Z. Petrauskas.
BNS žiniomis, ieškodama galimybių dalyvauti išorinio uosto statybos projekte, Kinijos CMG derasi dėl Klaipėdos konteinerių terminalo įsigijimo. Pasak šaltinių, derybos vyksta aktyviai, tačiau Z. Petrauskas šios informacijos nepatvirtino, teigdamas, kad pasiūlymų turi daug, bet artimiausiu metu parduoti akcijų jis esą neketina.
„Mes visiems sakome, kad esame lietuviška kompanija ir norime tokia likti. Tų gandų visada visokių vaikšto, pasiūlymų ar norinčių investuoti ir pinigų turinčių fondų pasaulyje šiai dienai yra labai daug, bet mes kol kas neturime tokio plano ir tikrai manau, kad artimiausią dešimtmetį apie tai nesvarstysime. Turime pakankamai ilgalaikę plėtros strategiją, lėšų uždirbame pakankamai, šiandien bankai pasiryžę finansuoti didelius projektus, jie į mūsų sektorių žiūri labai palankiai, tad pinigų poreikio nėra. Bet rimto partnerio, su kuriuo eitume į tokį didelį projektą, mes ieškosime“, – BNS sakė Z. Petrauskas, valdantis 90,8 proc. Klaipėdos terminalo grupės akcijų.
Grupė valdo Klaipėdos konteinerių terminalą, Vakarų terminalą, Malkų įlankos terminalą ir bendrovę „Stadium“.
Išorinis uostas – palankesnė vieta plėtrai
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika BNS sako, kad įmonė šiuo metu pietinėje uosto dalyje turi ribotas galimybes plėstis, tad išorinis uostas bendrovei yra strategiškai svarbus.
„Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir ribotus išteklius pietinėje uosto dalyje, kur mes dabar dirbame, mums išorinis uostas ir jo perspektyvos yra įdomios. Bet viskas atsiremia į laiką ir krovos tempus. Žiūrint strategiškai, mums tai yra įdomus projektas ir mes jame dalyvautume, kad galėtume plėtoti savo veiklą vietoje, kuri būtų palankesnė konteinerių krovai, žiūrint į laivų augimo tendencijas“, – BNS sakė V. Šileika.
Anot jo, dalyvavimas išorinio uosto plėtros projekte reikalautų partnerio, galinčio užtikrinti krovinių srautus, tačiau bent jau kol kas CMG deklaruoti planuojami konteinerių srautai nėra pakankami.
„Šiandien dienai realiai gal tik patys kinai žino tikslius skaičius, bet kol kas tie skaičiai, kurie viešai paskelbti kinų, juos mūsų konteinerių terminalas ir kitas terminalas („Klaipėdos Smeltė“ – BNS) galėtų perkrauti be didelių investicijų. Skaičiai turėtų būti pakankamai žymūs, norint turėti išorinio uosto idėją“, – kalbėjo V.Šileika.
KKT konkurentai į išorinį uostą nesižvalgo
Kita Klaipėdos uoste konteinerius kraunanti bendrovė, vienos didžiausių pasaulyje konteinerinių krovinių gabenimo kompanijų MSC valdoma „Klaipėdos Smeltė“ nepuoselėja planų plėstis išoriniame uoste. Centrinėje uosto dalyje veikiančios įmonės vadovas Rimantas Juška sako, kad pirmiausiai derėtų visiškai išnaudoti esamą uosto potencialą ir tik vėliau svarstyti apie investicijas į išorinį uostą.
„Mes su savo akcininkais MSC esame kalbėję ir jie šiandien jokio intereso išoriniame uoste nemato ir sako, kad tie pajėgumai, kurie yra „Klaipėdos Smeltėje“, jie šiandien yra nepanaudoti. Iš principo reikėtų kalbėti, ar šiandieninis tikslas yra iškart pradėti statyti išorinį uostą ir ar jis yra ekonomiškai pateisinamas“, – BNS sakė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Rimantas Juška.
Anot jo, siekiant padidinti Klaipėdos uosto krovos rodiklius, pirmiausiai reikėtų išgilinti uosto akvatoriją bei ištiesinti uosto vartus, kad didieji krovininiai laivai galėtų į Klaipėdą įplaukti net blogomis oro sąlygomis.
„Šiandien plaukiant per uostą matome, kad ne prie visų uosto krovos kompanijų krantinių stovi laivai. Uostas dar viduje turi didžiulį potencialą ir jei išgilinsime iki 17 metrų, ištiesinsime įplaukos kanalą, šiuo atveju uosto potencialas galėtų išaugti dvigubai nuo šiandien kraunamų 40 mln. tonų“, – tęsė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas.
Jis taip pat suabejojo, ar pastačius išorinį uostą, į jį pavyktų pritraukti pakankamai krovinių.
„Šiandien poreikio įdėti tokius pinigus ir sakyti, kad tiek krovinių prisirinksim, net prie drąsiausių svajonių negalėčiau to patvirtinti. Jeigu būtų pasirašytas susitarimas su „China Merchants Group“ ar kita Kinijos kapitalo kompanija, tai Kinijos pusė turėtų įsipareigoti į Klaipėdos uostą atvesti visiškai naujus krovinius. (…) Turi būti patikėjimas ne tik gražiais pažadais, kad tas projektas prie Minsko (plėtojamas pramoninis parkas „Didysis akmuo“ – BNS) yra būtent ta dalis, kuri gali užversti Klaipėdos uostą kroviniais“, – kalbėjo R.Juška.
96 proc. „Klaipėdos Smeltės“ akcijų valdanti „Terminal Investment“ yra antros pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) padalinys.
Uostas ir miestas derina planus
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris gegužę dalyvavo Pekine vykusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“, interviu BNS teigė, kad Lietuva Kinijai gali pasiūlyti kokybišką transporto ir logistikos grandinę, išnaudojant tiek geležinkelių transportą, tiek Klaipėdos jūrų uostą.
Klaipėdos uostas yra parengęs bendrąjį planą ir strateginio pasekmių vertinimo ataskaitą, kur numatyta uosto plėtra, įrengiant išorinį uostą. Tuo metu uostamiesčio valdžia vis dar rengia miesto bendrąjį planą. Abi šalys bando suderinti, kad planai, kuriuos rengia bendrovė „Sweco Lietuva“, būtų parengti vienu metu.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra teigęs, kad rengiant uosto bendrąjį planą buvo padarytos klaidos, keliančios grėsmę uosto plėtrai ir miesto ateičiai. Be Klaipėdos miesto savivaldybės, pastabų parengtam uosto bendrojo plano koncepcinių alternatyvų vertinimui yra pateikusios ir Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Kultūros paveldo departamentas, Neringos savivaldybė, uosto krovos bendrovės ir Melnragės bendruomenė.
R.Masiulis kovą teigė, kad didžiausia problema, stabdanti uosto plėtrą, yra nesuderinami uosto ir miesto interesai.
2009 metais Vyriausybė išorinio giliavandenio uosto projektą įtraukė į 10-ies strategiškai svarbių projektų, kuriems reikia pritraukti privataus kapitalo, sąrašą.
Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros specialistų anksčiau atliktoje Klaipėdos uosto plėtros iki 2015 metų galimybių studijoje naują giliavandenį uostą siūloma statyti Klaipėdoje, ties Melnrage. Tam reikėtų atviroje jūroje supilti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio dirbtinę salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais būtų sujungta su dabar veikiančiu uostu. Tačiau šis siūlymas sulaukė gyventojų ir aplinkosaugininkų prieštaravimų.
Preliminariai skaičiuota, kad naujas giliavandenis uostas dirbtinėje saloje galėtų kainuoti apie 700 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
