Morkų kava

Kavos variacijos

Kavos variacijos

Artėjantis rudens gėrybių sezonas Viktoriją Vitkauskaitę skatina lietuviškuose laukuose ir daržuose dairytis kavos alternatyvų. Taip pat – palopyti botanikos žinių spragas.

Tylus cinizmo balsas sako: jei nori iškart užmušti auditorijos susidomėjimą valgiu ar gėrimu, pradėk nuo žodžių „labai sveika“. Galbūt todėl dauguma gilių, perlinių kruopų, morkų, miežių, rugių ar migdolų kavos aprašymų skamba nelabai patraukliai. Tokia kava neturi kofeino, gerina virškinimą, šalina toksinus ir pasižymi dar aibe geriausių savybių. Bet duokite mums ir užuominų apie skonį! Juolab kad populiarumu šie gėrimai kol kas gali skųstis. Nors juos pagaminti neatrodo nei ypač sudėtinga, nei brangu, rasti restoranų ar kavinių, kur galėtum paragauti neįprastos kavos, yra iššūkis. Netgi teiraujantis lietuvių kulinarijos paveldui priskiriamo gilių gėrimo.

Kadaise tokių alternatyvų žmonės sugalvojo genami nepritekliaus. Dabar, kai vis brangstančios kavos pupelės, laimė, vis dar nėra prabangos prekė, paragauti kitokių variantų gena smalsumas. Galbūt į mėgstamų sąrašą morkų ar cikorijų kava pateks dėl įdomaus savo skonio?

Bene žinomiausia ir populiariausia Lietuvoje (nors populiarumas čia – labai sąlyginė sąvoka) yra virta iš gilių, cikorijų arba miežių. Pastarosios gaminimo namuose galimybę atmetu iš karto. Anksčiau ragauta miežių arbata nesužavėjo. O ir įsigyti kokius 200 g šių grūdų kavai gali užtrukti.

Variantas iš gilių atrodo paprastesnis ir patrauklesnis. Bent jau iki tol, kol atidžiau pastudijuoju internetines šio gėrimo ruošimo instrukcijas. Nieko sudėtinga, bet nieko ir greita. Prisirinkus prinokusių gilių jas reikia išlukštenti ir nuo branduolių pašalinti luobelę. Tada džiovinti orkaitėje žemoje temperatūroje, kol paruduos. Kai kurie receptininkai siūlo prieš tai šiuos ąžuolo vaisius išvirti piene, sumalti ir tik tada džiovinti – taip esą pašalinamas kartumas. Baigiant džiovinti būtina bent kelioms minutėms padidinti temperatūrą ir paskrudinti. Galiausiai, jei prieš tai nevirėte piene ir nesmulkinote, rekomenduojama giles sumalti rankiniu malūnėliu arba sugrūsti grūstuve.

Geriau gamtos dėsnius žinantys šeimos nariai atšaldo mano užsidegimą: gilės subręs, kai šis žurnalas su kavos receptais jau bus pasirodęs. Be to, keliuose tinklalapiuose aptinku perspėjimų, kad introdukuotų raudonųjų ąžuolų gilės tam reikalui netinka. Gaila. Ieškoti aplink Vilnių šių medžių atrodytų dar visai smagu, bet būtinybė aiškintis, kurie iš jų introdukuoti raudonieji, kelia kur kas mažiau entuziazmo.

Svarstau apie cikorijų kavą, dėl savo pigumo šio gėrimo mėgėjus ji gelbėjo ne per vieną ekonomikos krizę ar karą. Sužinau, kad ji verdama iš sudžiovintos ir apskrudintos trūkažolės šaknies. Tik kas ta trūkažolė? Įsivaizduoju ką nors panašaus į trauklapį, kol „Google“ vaizdų paieška atveria akis. Smulkiais mėlynais žiedais pievose žydintį augalą vasarą teko matyti daugybę kartų. Palopyti savo reputaciją galiu tik faktu, kad į mano klausimą, koks tai augalas, iš aplinkinių nė vienas neatsakė. Jei tai būčiau žinojusi anksčiau, maišelis trūkažolių šaknų jau gulėtų namuose. Juolab kad ir gėrimas, kurio teko ragauti „Vero Cafe“, pasirodė tikrai gardus. Bet kol kas lieka tenkintis tariamąja nuosaka.

Galiausiai kavos alternatyvų paieškos baigiasi ten, kur prasidėjo, – prie morkų pintinės. Tiesą sakant, šių daržovių gėrimo perspektyva atrodo tokia abejotina, kad pagailiu jam viso kilogramo, – užteks ir pusės.

Nuvalytas morkas stambiai sutarkuoju, išskleidžiu skardoje ant kepimo popieriaus ir keturioms valandoms pašaunu į vos vos pūškuojančią orkaitę. Retkarčiais, kai prisimenu, pamaišau. Ryškiai oranžinės drožlės pamažu tamsėja, traukiasi ir pradeda panėšėti į padžiūvusius medetkų žiedlapius. Lankstydamasi prie orkaitės mąstau, kad toks gaminimo procesas galėtų būti visai malonus vėsią rudens dieną, bet jis visai nežavi rugpjūčio popietę, kai pro langą veržiasi 33 laipsnių karštis. Po maždaug keturių valandų padidinu temperatūrą ir kelias minutes palieku daržoves apskrusti. Atvėsusias pasveriu: iš pusės kilogramo išėjo apie 50 gramų džiovintų morkų (gal reikėtų sakyti – kavamorkių?).

Į puodą įpilu du puodelius vandens. Kai užverda, suberiu maždaug 5 arbatinius šaukštelius kavai paruoštų morkų. Po 3 minučių nukeliu nuo ugnies ir dar palieku 5–6 minutes pastovėti. Itin tamsios spalvos skystis iš tiesų kiek primena kavą. Skonis – labai švelnus, neturi jokių kartumo priemaišų. Ilgai pamąsčius galima rasti užuominų į tirpios kavos skonį. Nors sąžiningiausia vis dėlto pripažinti, kad šis gėrimas atrodo neturintis nieko bendra nei su tikra kava, nei su morkomis.

Pusšimčio gramų džiovintų morkų neišmečiau. Gal pravers vakarais, kai norisi ko nors karšto ir panašaus į kavą, bet leidžiančio užmigti. Tačiau kavinėse ragautas gilių ir cikorijų gėrimas paliko geresnį įspūdį. Gal dėl to, kad juos virė profesionalai.

 
Kavinių tinklo „Vero Cafe“ cikorijų kava

Šio tinklo kavinėse cikorijų kavos vis pasiteiraudavo klientai. Todėl į meniu, be tradicinių rūšių kavos bei jos kokteilių, buvo nuspręsta įtraukti ir gėrimą iš Lietuvoje augančio augalo. Kavos technologijos vadovė Indrė Dukauskaitė sako, kad tokia alternatyva puikiai tinka žmonėms, negalintiems vartoti kavos dėl kofeino poveikio. Beje, lengvą riešutų poskonį turinti cikorijų kava gana saldi, todėl ją galima drąsiai gerti be cukraus. „Vero Cafe“ naudoja tirpų cikorijų koncentratą, bet jei namie plikysite netirpią kavą, gėrimą perkoškite. Tuomet jį galite pagardinti šiltu pienu su priedais.

SUDEDAMOSIOS DALYS:
Šaukštelis tirpaus cikorijų koncentrato (jį „Vero Cafe“ perka iš lietuvių gamintojų),
puodelis pieno,
šlakelis baltojo šokolado sirupo (nebūtinai).

PARUOŠIMAS: į puodelį įberiame šaukštelį koncentrato. Pakaitiname pieną, suplakame, užpilame cikorijas ir išmaišome. Gardiname sirupu, kas mėgsta – cinamonu.

 

Restoranų „Forto dvaras“ gilių kava

Bene populiariausia gilių kava yra sostinės Pilies gatvėje veikiančiame tinklo „Forto dvaras“ restorane, čia jos paragauti nori ne tik vietiniai, bet ir dažnai užklystantys turistai. Šiam gėrimui paruošti restoranas iš „Naujosios Rūtos“ perka jau paruoštas – sudžiovintas ir sumaltas – giles. „Forto dvare“ gilių kava verdama su vandeniu. Tačiau vyriausiasis restoranų tinklo virėjas Ramūnas Giraitis gaminantiems ją namie siūlo pabandyti vietoj vandens naudoti pieną. Dar viena šios kavos versija – virti ją lygiomis dalimis puode sumaišius vandenį ir grietinėlę.

SUDEDAMOSIOS DALYS:

šaukštas (ne šaukštelis!) maltos gilių kavos;
vanduo;
riebi grietinėlė;
cukrus (nebūtinai).

PARUOŠIMAS: į verdantį vandenį įberiame gilių kavos ir verdame 2–3 minutes. Nukaitę įpilame į puodelį ir šliūkštelėjame grietinėlės. Saldiname cukrumi arba medumi.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų