Kas sieja „Calvin Klein“, musmires ir spalinukus?

Kas sieja „Calvin Klein“, musmires ir spalinukus?

Ką jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimę vaikai, dabartiniai gimnazistai, žino apie sovietmetį? IQ surengta apklausa parodė, kad tokiame egzamine tik nedaugelis gautų gerą pažymį. Rezultatas nuviliantis? Kaip pažiūrėsi.

Žurnalo IQ redakcija šešių gimnazijų moksleiviams išdalijo anketas su 20 klausimų apie sovietmetį. Apklausoje dalyvavo 156 gimnazistai iš Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Radviliškio ir dviejų Kauno mokyk­lų. Redakcijos sugalvoti klausimai turėjo atskleisti ne tik per pamokas įgytas istorijos žinias, bet ir bendrą suvokimą apie gyvenimą okupacijos metais. Prieš toliau skaitydami šį straipsnį, kuriame bus pateikta dalis teisingų atsakymų, pabandykite patys užpildyti teksto pabaigoje pateiktą anketą.

O kaip sekėsi moksleiviams? Į klausimą, ką reiškia santrumpa LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika – sovietmečiu oficialus okupantų primestas Lietuvos pavadinimas), teisingai atsakė 45 iš 156 gimnazistų. Neteisingas atsakymas – Lietuvos tarybų sąjungos respublika – buvo minimas netgi dažniau nei teisingas variantas. Kiti moksleivių spėjimai: tarybinė sovietinė, tautinė sovietinė ar Lietuvos tautų sovietinė respublika.

Geriausiai sekėsi atsakyti į klausimą, kaip sovietmečiu vadinta policija, – net 131 teisingas atsakymas. O kas yra draugovininkas (sovietinės milicijos talkininkas), buvo sunkiausiai įmenama mįslė. Vos 12 moksleivių žinojo teisingą atsakymą, kiti rašė, kad tai buvo „geras žmogus“, „kolaborantas“, „sugėrovas“.

Neblogai gimnazistai žinojo, jog sovietmečiu buvo sudaromi penkmečių planai (94 teisingi atsakymai). Iš Karlo Marxo, Fried­richo Engelso, Lenino ir Stalino portretų moksleiviams geriausiai sekėsi atpažinti du pastaruosius – už kiekvieną teisingą atsakymą skyrėme 0,25 balo ir iš viso surinkta 92,5. Spėdami mažiau pažįstamų barzdočių pavardes jie minėjo Joną Basanavičių, carą Nikolajų, Antaną Smetoną ir į šiuos visiškai nepanašų plikagalvį Nikitą Chruščiovą.

Daugiau nei pusė gimnazistų žinojo apie N. Chruščiovo aistrą kukurūzams (87 teisingi atsakymai), taip pat kad rudenį studentai ir moksleiviai buvo vežami į kolūkius nuimti derliaus (85). Vienas moksleivis į klausimą, kas N. Chruščiovui turėjo padėti išspręsti maisto stygiaus problemą, užrašė „musmirės“. Atsakymas neteisingas, bet labai tiksliai atspindi sovietinės valdžios požiūrį į žmones.

Kuriais atvejais, be jau minėto draugovininko, sekėsi sunkiau? Vos 14 moksleivių paaiškino, kad alytnamis yra greitai surenkamas individualus namas (populiarus atsakymas – aludė), o vos 16 sugebėjo atpažinti SSRS kokybės ženklą. Šis vadintas armijos emblema, SSRS herbu, automobilio logotipu ar tiesiog anstpaudu. Vienas net įžiūrėjo amerikiečių bendrovės „Chrysler“ ir SSRS herbo hibridą.

Vidutinis visų apklaustų moksleivių balas – 7,04 iš 20. Dešimtbale sistema tai būtų silpnas ketvertas.

Iššifruoti CK (Centro komitetas) reikšmę irgi nebuvo paprasta – tai pavyko maždaug vienam iš penkių (29 teisingi atsakymai). Buvo įvairių šūvių pro šalį. Vienas populiariausių – „Calvin Klein“, taip pat keletą kartų minėta caro kariuomenė. Įspūdingiausias bandymas – Visos Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu prie liaudies komisarų tarybos. Dabartiniai moksleiviai taip pat greičiausiai negirdėjo anekdotų apie Leonidą Brežnevą, garsėjusį aistra ordinams ir medaliams. Į klausimą, apie kokį Sovietų Sąjungos lyderį juokauta, kad jis turi visus įmanomus šalies apdovanojimus, išskyrus vieną – Motinos didvyrės ordiną, teisingai atsakė 33 mokiniai.

Atrodo, kad moksleiviai nelabai skiria spaliukus, pionierius ir komjaunuolius. Šūkis „Spaliukas – Lenino anūkas“ buvo girdėtas vos daugiau nei penktadaliui apklaustųjų, o kiti Didžiojo vado vaikaičiais vadino Staliną, Michailą Gorbačiovą, Justą Paleckį. Keletą kartų spaliukai įvardyti spalinukais. Šis žodis žinomas sovietmečio vaikams – dėl prastų buitinių sąlygų ir higienos buvo gana paplitusios parazitinės kirmėlės spalinės (dažnai vadintos spalinukėmis), kuriomis dažniausiai užsikrėsdavo vaikai.

Klausimas, kurie miestai anksčiau vadinti Kapsuku ir Sniečkumi, irgi nepasirodė lengvas. Už vieną teisingai paminėtą miestą skyrėme pusę taško, o iš viso moksleiviai surinko 50,5 balo. Marijampolės moksleiviai čia buvo pranašesni – visi 31 žinojo, kad sovietmečiu jų miestas buvo Kapsukas. Tačiau nė vienas iš jų neatsakė, kad Sniečkaus vardas buvo suteiktas Visaginui.

Vidutinis visų apklaustų moksleivių balas – 7,04 iš 20. Dešimtbale sistema tai būtų silpnas ketvertas. 26 moksleiviai surinko daugiau nei 10 balų, o geriausias asmeninis rezultatas pasiektas Vilniuje – 18,75. Sutarta, kad apklausa anoniminė ir net neminėsime mokyklų pavadinimų. Bet šį IQ numerį skaito ir joje dalyvavę moksleiviai, kurie galbūt pajuto varžybų azartą. Geriausiai pasirodė panevėžiečiai (vidurkis 9,68) ir viena Kauno gimnazija (9,33).Treti liko radviliškiečiai (6,44), toliau – marijampoliškiai (5,96), vilniečiai (5,9) ir antroji Kauno mokykla (5,32).

Prieš pateikdami moksleiviams, anketas patikrinome savo redakcijoje – egzaminą surengėme jaunesniems kolegoms, kurių visa vaikystė prabėgo jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Nebuvo lengva – jie vos priartėjo prie 10 taškų ribos ir greičiausiai tik todėl, kad vyresni bendradarbiai prie puodelio kavos vis prisimena sovietmečio absurdą, vargus ar anekdotus. Turbūt kiek­vienas tai norėtų ištrinti iš savo atminties.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų