Karo magnatai

Karo magnatai

Pasaulinė prekyba ginklais klesti ir krypsta į pirkėjams palankią pusę.

Vos prieš keletą mėnesių kanadiečiai rimtai diskutavo, ar teisi liberalioji šalies administracija, neatsisakiusi 12 mlrd. JAV dolerių vertės šarvuotojo transporto tiekimo sutarties su Saudo Arabija. Vyriausybė nurodė, kad sutartį vykdys, bet pripažino kritikų nerimą ir sutiko priimti tam tikrą tarptautinės sutarties, kuri riboja prekybą ginklais su nepatikimomis valstybėmis, versiją.

Vėliau reikalas pakrypo į kitą pusę. Sutarties likimas nebeaiškus dėl Saudo Arabijos. Kanados užsienio reikalų ministrui tviteryje paraginus paleisti kelis politinius kalinius, Saudo Arabijos vyriausybė pareiškė stabdanti bet kokius naujus verslo sandorius su Kanada. Dabar kanadiečiams neaišku, ar karalystę sutartis dėl ginklų tebedomina. O Saudo Arabijai nutarus, kad nedomina, netrūks kitų šalių, kurios mielai jai pasiūlys šarvuotųjų automobilių. „Kovos mašinų jie gali gauti iš Turkijos, Pietų Korėjos arba Brazilijos“, – sakė tyrėjas Pieteris Wezemanas iš Stokholme įsikūrusios idėjų kalvės SIPRI.

Tuo metu JAV kongresas spaudžia administraciją įgyvendinti teisės aktą, kuris priverstų šalis čia ir dabar apsispręsti, ar ginklus pirks iš JAV, ar iš Rusijos, nors pasirinkti nebus lengva. Vis tik Pentagonas davė suprasti, kad didžiulė diplomatinė JAV galia nėra tokia toli siekianti. Gynybos pareigūnų teigimu, verčiau susitaikyti, kad bus šalių, kurios kažkiek laiko toliau pirks rusiškus ginklus, tikintis, kad tokio įpročio jos pamažu atsikratys.

Abu atvejai rodo, kokia nepastovi (o Vakarų akimis ‒ ir beveik nekontroliuojama) yra pasaulinė ginklų rinka. Auga bendra paklausa, daugėja pardavėjų, ir anksčiau sektoriuje dominavusios Vakarų šalys nebėra užtikrintos, kad galės diktuoti taisykles. Svarbiausia, kad pirkėjai atkakliau gina savo teisę paieškoti kitų variantų. Tokioms šalims kaip Indija, Saudo Arabija, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai „tai – „pirkėjų rinka“, ‒ tvirtino Lucie Béraud-Sudreau iš Tarptautinio strateginių tyrimų instituto, Londone įsikūrusios idėjų kalvės.

Kaip parduoti daugiau

Remiantis skaičiais, pasaulinėje tradicinių ginklų prekyboje iki šiol dominuoja JAV. Bet jas ima keistas nerimas, kaip seksis tą vaidmenį išlaikyti, todėl šalis šiemet prekyboje elgiasi agresyviau. Balandį paskelbtoje ir praėjusį mėnesį detaliau išdėstytoje politikoje JAV diplomatams nurodoma aktyviau rūpintis ginklų prekyba ir paspartinti reikiamas patvirtinimo procedūras.

Iš pirmo žvilgsnio keista matyti JAV nuogąstavimus. Yra keli ginklų rinkos vertinimo parametrai ir pagal visus juos šalis – pirmoje vietoje. SIPRI nagrinėjo tarp valstybių judančius ginklų kiekius, pasirinkusi penkerių metų laikotarpį iki gruodžio, taip pat duomenis palygino su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu (žr. grafiką).

Remiantis skaičiais, pasaulinėje tradicinių ginklų prekyboje iki šiol dominuoja JAV. Bet jas ima keistas nerimas, kaip seksis tą vaidmenį išlaikyti, todėl šalis šiemet prekyboje elgiasi agresyviau.

Palyginti tuodu laikotarpius, pasaulinė rinka išaugo 10 proc. Per pastarąjį penkerių metų laikotarpį JAV nuo augančio pyrago atsiriekė 34 proc., per ankstesnį jai teko 30 proc. Beveik 80 proc. ginklų pristato JAV ir penkios artimiausios varžovės (Rusija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Jungtinė Karalystė – mažėjančia tvarka).

Britai teigia pernai tarp ginklų eksportuotojų iškilę į trečią vietą pasaulyje, prekybos apimtis vertinant pagal vertę. Pasak vyriausybinės Gynybos ir saugumo organizacijos, JAV teko 53 proc. pasaulinių sandorių – „didžiausia visų laikų rinkos dalis“. Rusijai liko 16 proc., Jungtinei Karalystei – 12, t. y. dvigubai daugiau nei Prancūzijai.

Vašingtoną verčia nervintis naujų konkurentų, ypač Kinijos, atėjimas į rinką. Taip pat baugu dėl naujų produktų ir technologijų, kur JAV nebus lengva išlikti priešakyje. Abu iššūkius pabrėžė pernai Paryžiaus aviacijos parodoje pristatytas kinų karinis bepilotis orlaivis, labai panašus į analogiškus amerikiečių modelius, kuriais naikinami svarbūs priešų asmenys, pavyzdžiui, Pakistane. Kol kas JAV tokiais galingais bepiločiais orlaiviais dalijosi tik su artimomis sąjungininkėmis iš Europos. Priėmus naują politiką, klientų ratas išsiplės, todėl sumažės rizika, kad Kinija įsitvirtins rinkoje, kurios metinė vertė netrukus gali pasiekti 50 mlrd. JAV dolerių.

Ilgą laiką Kinija buvo geriau žinoma kaip ginklų pirkėja (daugiausia iš Rusijos), o ne pardavėja. Didelę dalį ginklų ji tiekia artimoms sąjungininkėms, pavyzdžiui, Pakistanui. Bet šalis smarkiai išplėtė ginklų gamybos ir prekybos pajėgumus, įskaitant laivų, taip pat ir povandeninių, statybą.

Tuo metu JAV ginklų eksporto politikoje stengtasi subtiliai subalansuoti siekį išnaudoti ekonomines ir geopolitines galimybes bei pastangas nepaskleisti technologijų, kurios gali destabilizuoti karo zonas arba būti nukreiptos prieš JAV.

Toks atsargumas gali kliudyti. Rugpjūtį ekspertų diskusijoje Vašingtone gynybos pramonės atstovas apgailestavo, kad, JAV ribojant technologijų platinimą, Prancūzijai atiteko sutartis su Indija dėl aviacinės radiolokacinės stoties. „Man patinka prancūzai, – kalbėjo atstovas, – bet JAV pramonė patinka labiau.“

Prancūzai ir amerikiečiai dėl technologijų susiremia ir kitur. Prancūzijai sunku daug ginklų iš jos nuperkančiam Egiptui parduoti daugiau kovos orlaivių „Rafale“, nes kartu tiekiamos sparnuotosios raketos „Scalp“ gaminamos taikant amerikiečių technologijas, kurias draudžiama platinti trečiosioms šalims. Prancūzija žada sukurti savo technologiją, bet Egiptui gali neužtekti kantrybės laukti. Įrangą Egipto vyriausybė taip pat mielai perka iš Rusijos, įskaitant orlaivius ir atakos sraigtasparnius.

Tokioms gynybos įrangos gamintojoms kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija eksportas dar svarbesnis siekiant palaikyti savo pramonę. Jungtinės Karalystės pranašumas karinės aviacijos srityje gali priklausyti nuo to, kiek pavyks parduoti Saudo Arabijai. O ambicingai Karališkojo karinio jūrų laivyno statybos programai pasitarnavo Australijos sprendimas naujas fregatas pirkti iš britų. Prancūzija nori sukurti naują raketą „oras-oras“, bet, kaip sakė gynybos ministrė Florence Parly, tik pavykus rasti pirkėjų užsienyje.

Tokia desperacija pakursto konkurenciją rinkoje. Prisideda visiškas Rusijos ir Kinijos abejingumas, kokios žmogaus teisių politikos laikosi jų klientai. Nepadeda ir tai, kad vis daugiau anksčiau ginklus ir žinias iš esmės tik pirkusių šalių pradeda prekiauti jais pačios, kaip antai Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Pietų Korėja.

Didelę gynybos pramonę turinti Japonija – visiška rinkos naujokė. Į rinką ji įžengė vyriausybei 2014 m. atšaukus ginklų eksporto ribojimą. Japonija varžosi su Kinija dėl klientų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, nors iš gana silpnos pozicijos.

Didelę gynybos pramonę turinti Japonija – visiška rinkos naujokė.

Kalbant apie Rusiją, SIPRI suskaičiavo, kad jos dalis pasaulinėje rinkoje šiek tiek susitraukė (2013–2017 m. iki maždaug 22 proc.). Tačiau ji siūlo laiko išbandytą techniką, o kai kuriems klientams ‒ ir su aukšto lygio žiniomis, ypač oro gynybos.

Amerikiečiams dėl to kyla dilema. Jie tikisi netrukus Indijai parduoti ginklų už 6 mlrd. JAV dolerių, bet nesidžiaugia Indijos apsisprendimu pirkti iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemas S-400, galinčias atremti potencialias Kinijos ar Pakistano atakas. Indonezija ir Vietnamas taip pat yra iš tų šalių, kurios neketina liautis pirkusios iš Rusijos.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas meldė Kongresą nesielgti su Rusijos klientais per griežtai, jei jie pažadės pamažu pirkti iš ten vis mažiau. Specializuotai naujienų tarnybai „Breaking Defense“ liepą nutekintame laiške vienam Kongreso nariui jis rašė: „Turime kartą per gyvenimą pasitaikančią progą sumažinti Rusijos dominavimą svarbiuose regionuose.“ Bet tai būtų įmanoma tik tada, jei JAV galėtų laisvai parduoti savo ginklus. Tokiu atveju klientai artimiausioje ateityje arsenaluose galės turėti ir amerikietiškų, ir rusiškų ginklų.

Iškalbinga, kad Indija neseniai priimta į Raketų technologijų kontrolės režimą (MTCR), kuris vienija šalis, žadančias nepadėti nepatikimoms valstybėms apsirūpinti balistinėmis raketomis. Dabar ir JAV, ir Rusija galės lengviau parduoti Indijai tolimojo nuotolio raketas. Abi ginklų prekybos milžinės kitais klausimais beveik niekada nesutaria, bet Indiją į klubą priėmė išskėstomis rankomis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų