(Reuters nuotr.)

Kai nugali baimė arba smalsumas

Kai nugali baimė arba smalsumas

Centriniai bankai ir įstatymų leidėjai neturi vienos nuomonės apie kriptovaliutas

Kriptovaliutos pasaulyje vertinamos prieštaringai, ir tai atspindi jų reguliavimas. Su nusikalstamumu bei pinigų plovimu siejami tokenai, vartotojams suteikiantys anonimiškumą, daliai vyriausybių nekelia pasitikėjimo, tad jie paskelbti už įstatymo ribų. Tačiau ne visos valstybės kriptovaliutų atžvilgiu nusiteikusios priešiškai.

Naujoji kinų siena

Rugsėjo viduryje Kinija sukėlė šoką kriptovaliutų rinkoje paskelbusi, kad nei pirminiai monetų pasiūlymai (ICO), nei prekyba skaitmeninėmis monetomis šalyje nebus galima.

Pasaulyje labiausiai žinoma kriptovaliuta bitkoinas Kinijoje buvo ypač populiari. Net 90 proc. visos bitkoinų apyvartos metų pradžioje sudarė sandoriai šioje valstybėje. Tačiau jau vasarį šalies centrinis bankas paskelbė, kad prekyba turi būti stabdoma, kol bus galima nustatyti visus bitkoinų savininkus. Po kurio laiko Kinija atkreipė dėmesį ir į kitas kriptovaliutas, platinamas per ICO, ir nuo rugsėjo pabaigos apskritai uždraudė visą prekybą.

Kinijos institucijos sprendimą argumentavo tuo, kad naudojantis kriptovaliutomis iš šalies nelegaliai išplaukia kapitalas, o ICO valdžia pavadino nelegaliu būdu pritraukti investicijų. Tikrosios priežastys, kodėl Kinija ėmėsi griežtų veiksmų prieš kriptovaliutas, lieka neaiški. Tačiau spėjama, kad kontrolę siekiančiam išlaikyti komunistiniam režimui decentralizuotos valiutos, kurios valstybė negali valdyti, idėja yra paprasčiausiai nepriimtina.

Ilgą laiką Rusija taip pat atrodė prisidėsianti prie Kinijos. Tačiau Maskva nustebino rinkas, savo požiūrį pakeitusi 180 laipsnių. Dar pernai Rusijoje netilo kalbos, kad už kriptovaliutų naudojimą turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė, o pačios kriptovaliutos laikytos blogiu. Tačiau šalies prezidentas Vladimiras Putinas šių metų birželį susitiko su rusų kilmės kanadiečiu Vitaliku Buterinu, antros pagal dydį kriptovaliutos eterio (ethereum) kūrėju.

Nuo tada Kremliaus požiūris kriptovaliutų atžvilgiu tapo palankesnis, o tuo metu, kai Pekinas paskelbė stabdantis visus ICO, Maskva pranešė planuojanti kriptovaliutas reguliuoti kaip vertybinius popierius. Tiesa, ne visi Rusijoje mano, kad kriptovaliutos yra gera idėja. Šalies centrinis bankas laikosi pozicijos, kad kriptovaliutos yra šiuolaikinės finansinės piramidės atmaina.

Užutėkis Alpėse

Bendrovės, kurios nenori rizikuoti dėl permainingų valdžios nuotaikų, prieglobstį rado Europos viduryje. Šveicarija, garsėjanti savitu požiūriu į bankininkystę bei pinigų plovimo prevenciją, kriptovaliutų atžvilgiu taip pat yra gerokai liberalesnė nei kitos šalys.

Šveicarija net įkūrė vadinamąjį kriptoslėnį, vyriausybės palaikomą asociaciją, kuri siekia Zugo mieste sukurti kriptovaliutų ir jas palaikančių „blockchain“ technologijų centrą.

Šveicarijoje sudarytos galimybės skelbti ICO, ir tai skatina pati vyriausybė. Šalis net įkūrė vadinamąjį kriptoslėnį, vyriausybės palaikomą asociaciją, kuri siekia Zugo mieste sukurti kriptovaliutų ir jas palaikančių „blockchain“ technologijų centrą. Tokia valstybės pozicija sudomino ne vieną bendrovę, nusprendusią pritraukti investicijų per ICO.

„Lietuvoje reguliacinė aplinka nebuvo aiški, todėl ICO skelbėme Šveicarijoje ir esame labai patenkinti – ten visa reguliacinė aplinka gražiai sutvarkyta“, – sakė lietuviško startuolio „Monetha“, kuris per ICO pritraukė daugiau nei 30 mln. eurų, vienas įkūrėjų Justas Pikelis.

Tačiau didelė laisvė atneša ir problemų. Gegužę per pasaulį nuvilnijo kibernetinė ataka „WannaCry“. Kenksminga programinė įranga, patekusi į kompiuterį, šį užrakindavo ir grasindavo, kad bus ištrinti visi duomenys, jeigu vartotojas nesumokės 300 JAV dolerių bitkoinais.

Nors vartotojai buvo raginami nemokėti už savo duomenis, bent dalis jų nusprendė, kad paprasčiau bus atsiskaityti su programišiais, nei netekti vertingos informacijos. Išpirka būdavo išgryninama per Šveicarijos Zugo mieste įsikūrusią kriptovaliutų keityklą „ShapeShift“. Vos pastebėta, kad šioje keitykloje gryninami neteisėtai įgyti bitkoinai, mokėjimai buvo sustabdyti.

Tačiau įvykis iškėlė klausimą, ar Šveicarija vėl gali tapti šalimi, kurioje plaunami neteisėtai įgyti pinigai?

Atsargi, bet ne priešiška

Lietuvos pozicijos kriptovaliutų atžvilgiu negalima vadinti liberalia, tačiau ji nėra ir radikaliai priešiška.

Lietuvos bankas, siekdamas užpildyti teisinį vakuumą, spalį paskelbė, kad finansų įstaigos neturėtų teikti paslaugų, susijusių su kriptovaliutomis arba skelbti ICO. Centrinis bankas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai per ICO leidžiamos kriptovaliutos suteikia balsavimo teisę arba garantuoja grąžą, turi būti vertinamos kaip vertybiniai popieriai. O tai reiškia, kad reikia atlikti prospektą, atskleisti informaciją apie įmonės finansinę būklę bei įvykdyti kitus reikalavimus.

Tačiau tais atvejais, kai ICO neturi panašumų į vertybinius popierius, Lietuvos bankas niekaip nereguliuoja kriptovaliutų leidybos. Centrinis bankas apsiriboja gyventojų švietimu ir įspėjimais, kad spekuliavimas kriptovaliutomis yra sunkiai prognozuojamas ir galima prarasti visus investuotus pinigus.

„Mes nenorime uždrausti virtualiųjų valiutų ir turbūt tai būtų sunku padaryti. Tačiau norintys investuoti turi suprasti visas su tuo susijusias rizikas“, – sakė Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis.

Priežasčių Lietuvoje uždrausti kriptovaliutas, matyt, nėra daug. Apie dideles sumas praradusius ar apgautus investuotojus bent šiuo metu negirdėti. Pinigų plovimo atvejų arba bandymų neteisėtai įgyti turto, kai naudojamos kriptovaliutos, taip pat neišaiškinta.

Tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pasitaikė atvejų, kai už parduotas kriptovaliutas nebuvo sumokėti mokesčiai. Trys Lietuvos gyventojai 2013–2015 m. gavo 380 tūkst. eurų už parduotus bitkoinus, nuo kurių nesumokėjo 32 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Lietuvos institucijų skeptiškas, tačiau ne per daug griežtas požiūris į kriptovaliutas atitinka dabartines tendencijas daugelyje valstybių. JAV ir Japonija skelbia atidžiau stebėsiančios kriptovaliutų sandorius ir ICO, tačiau griežtų sankcijų nesiima. O ES požiūrį apibūdina spalį Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi išsakyta pozicija, kad kriptovaliutos dar nėra vertos reguliuojančių institucijų dėmesio.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų