Kontaktai

Jie sprendžia arba kaip socialiniai tinklai vykdo teisingumą

Socialiniai tinklai cenzūruoja, ką sako ir mato žmonės, ir nuėjo daug toliau, nei atrodo naudotojams

Socialinio tinklo „Facebook“ vadovai kas antrą antradienį renkasi aptarti naujausių problemų, kylančių dėl neapykantos kurstymo, dezinformacijos bei kito platformoje skelbiamo trikdančio turinio, ir sprendžia, ką pašalinti, o ką palikti. „YouTube“ tokius susirinkimus San Brune rengia kiekvieną penktadienį, o šį darbą asmeniškai prižiūri bendrovės vadovė Susan Wojcicki. Menlo Parke žemesnių grandžių vadovai administruoja „Facebook“ turinio standartų forumą.

Į forumą dažnai užsuka apie bendrovę rašantys žurnalistai. Forumo darbo grupės teikia rekomendacijas, pavyzdžiui, ką daryti su nuotrauka, kaip Bangladeše mušamos induistės, galinčia kurstyti realų smurtą (pašalinti), vaizdo įrašu, kaip policija brutaliai malšina rasines riaušes (palikti), arba maždaug 20 metų senumo Donaldo Trumpo nuotrauka, neva vilkint Kukluksklano nario kostiumą (palikti, bet riboti platinimą ir informuoti žmones, kad tai netiesa). Susirinkimuose priimami sprendimai galiausiai patenka į instrukcijas, kurių laikosi tūkstančiai turinio tikrintojų iš viso pasaulio.

Bendrovių veiksmai moderuojant turinį teikia vilčių. Abiem joms šie sprendimai – nebe šalutinė, o kertinė veikla. Abiejų vadovai gerai apgalvoja, ką daryti, kad platformos būtų mažiau toksiškos, bet nenukentėtų žodžio laisvė. Tačiau tokie jų veiksmai taip pat kelia nerimą, nes socialiniai tinklai gali virsti pasaulinės auditorijos „tiesos ministerijomis“. Dar nėra buvę, kad tiek nedaug įmonių galėtų kontroliuoti, ką milijardams žmonių galima sakyti ir matyti.

Politikai vis dėmesingiau stebi platformose pateikiamą turinį ir domisi, kuo vadovaujamasi jį vertinant. Rugsėjo 5-ąją viena iš aukščiausių „Facebook“ vadovių Sheryl Sandberg ir „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey liudijo Senato žvalgybos komitete dėl bene garsiausių šias įmones sukompromitavusių įvykių, kai Rusijos operatyvininkai išnaudojo jų platformas, siekdami paveikti 2016-ųjų prezidento rinkimus. Vėliau J. Dorsey laukė aštrūs Atstovų rūmų komiteto klausimai apie turinio moderavimą. (Pirminei „Google“ įmonei „Alphabet“, kuri valdo ir „YouTube“, pirmuosiuose svarstymuose atstovavo tuščia kėdė, įmonei atsisakius atsiųsti vieną iš įkūrėjų Larry Page’ą.)

Politikai vis dėmesingiau stebi platformose pateikiamą turinį ir domisi, kuo vadovaujamasi jį vertinant.

Pastaruoju metu „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir kitos panašios platformos sulaukia vis įdėmesnio žvilgsnio. Visos trys buvo raginamos neįsileisti konspiracijos teorijas skleidžiančio Alexo Joneso iš „Infowars“, ir galiausiai paklausė. Technologijų platformos taip pat kaltinamos, kad yra šališkos konservatorių nenaudai, nes užgniaužia tam tikras naujienas. Garsiausiai jas (per „Twitter“) pliekia prezidentas D. Trumpas, grasinantis reguliavimu. Iškart po svarstymų JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas nurodė ketinantis su valstijų prokurorais aptarti „augantį susirūpinimą“, kad platformos kenkia konkurencijai ir slopina laisvus idėjų mainus.

Saugoma rūšis

Toks įvykių posūkis rodo, kad nyksta ilgalaikė speciali socialinių tinklų teisinė apsauga. Jungtinėse Valstijose internetinės bendrovės teisiškai neatsako už jų platformose paskelbtą turinį. Siekiant apsaugoti nuo teisinių pasekmių, 1996 m. Nepadoraus elektroninio turinio įstatymo 230 skirsnyje tokios bendrovės apibrėžiamos kaip tarpininkės, o ne leidėjos.

Tai buvo logiška, kai internetiniame sektoriuje veikė neseniai veiklą pradėjusios pažeidžiamos startuolės. Prieš dešimtmetį turinį moderuoti buvo paprasta. „Facebook“ turėjo tik 100 mln. naudotojų, o bendruomenės standartai išsiteko dviejuose puslapiuose. Šiandien „Facebook“ vartotojų skaičius siekia 2,2 mlrd. per mėnesį, o „YouTube“ – 1,9 mlrd., skaičiuojant prisijungusiuosius. Platformos tapo pagrindine žmonių bendravimo ir įvairiausios saviraiškos erdve – nuo pagarbių diskusijų ir turinio apie kates iki konspiracijos teorijų ir neapykantos kurstymo.

Iš pradžių socialiniai tinklai neprisitaikė prie savo augimo ir galios nešamų problemų masto ir sudėtingumo, teigdami, kad nenori būti „tiesos arbitrai“. Bet pastaraisiais metais „Facebook“, „YouTube“ ir „Twitter“ ne kartą užklupo žinia, kad jų platformomis piktnaudžiauja ir manipuliuoja troliai, neapykantos grupės, konspiracijos teorijų mėgėjai, dezinformatoriai, poveikio rinkimams komandos ir propagandininkai. Žurnalistai ir žmogaus teisių ekspertai nustatė, kad „Facebook“ platformoje skleidžiama dezinformacija Mianmare kursto smurtą prieš islamą išpažįstančius rohinjus. Po Parklando (Florida) mokykloje įvykusių masinių šaudynių, „YouTube“ ieškant su įvykiu susijusių vaizdo įrašų buvo galima rasti konspiracinio turinio, neva tai pramanas, sukurtas „aukas vaidinančių aktorių“.

Dėl to „Facebook“ ir „YouTube“ platformų priežiūrai pradėjo skirti gerokai daugiau ir žmogiškųjų, ir technologinių išteklių. Baigiantis metams svetainės „saugą ir saugumą“ prižiūrinčių „Facebook“ darbuotojų ir laisvai samdomų žmonių skaičius bus išaugęs dvigubai ir pasieks 20 tūkst., iš kurių pusė bus turinio tikrintojai. „YouTube“ dirbs 10 tūkst. vienaip ar kitaip turinį moderuojančių žmonių. Kiekvieną mėnesį abiejų platformų tikrintojai iš jų pašalina milijonus įrašų. Jie remiasi storomis instrukcijomis: antai „paieškos kokybę“ užtikrinantiems „Google“ vertintojams skirtos gairės užima 164 puslapius.

Nors dauguma moderatorių yra iš trečiųjų šalių įmonių, bendrovių finansai jau pajuto augantį jų skaičių. Iš dalies dėl liepą paskelbtų nuviliančių „Facebook“ ketvirčio rezultatų, kurie bendrovės rinkos kapitalizacijai kainavo per 100 mlrd. JAV dolerių, kaltos didesnės moderavimo sąnaudos. Bendrovei vadovaujantis Markas Zuckerbergas sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje turinio moderavimo problemai spręsti reikės dirbtinio intelekto (DI). Per pirmus tris 2018 m. mėnesius „Facebook“ ėmėsi įvairių veiksmų dėl 7,8 mln. turinio vienetų, įskaitant turinį su atviru smurtu, neapykantos kurstymu arba teroristine propaganda. Palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, tai dukart daugiau (žr. grafiką) – labiausiai dėl to, kad patobulėjo automatinis nustatymas. Bet turinį reikia moderuoti išmintingai, o algoritmo nuovoka apsiriboja užprogramuotais principais.

„Facebook“ būstinėje Menlo Parke vadovai instinktyviai nenori kurti naujų turinį ribojančių taisyklių, motyvuodami žodžio laisve. Leidžiami įvairiausi bjaurūs, rasistiniai komentarai, nes jų formuluotės nėra akivaizdžiai nutaikytos į rasę, religiją ar kitą saugomą grupę. Arba tai anekdotai.

Dėl pramanytų naujienų kyla kitų klausimų. „Nešaliname turinio tik dėl to, kad tai – pramanas“, – sakė „Facebook“ produktų politikos ir kovos su terorizmu vadovė Monika Bickert. Pasak jos, išoriniams faktų tikrintojams pažymėjus pramanytą naujieną ją galima ne šalinti, o „nureitinguoti“, kad pasiektų mažiau žmonių, ir šalia rodyti realią informaciją. Karštuose taškuose, kur dezinformacija kursto žiaurumus (pavyzdžiui, Mianmare ar Šri Lankoje), įrašai gali būti pašalinti.

„YouTube“ naudoja panašią moderavimo sistemą kaip „Facebook“. Yra paskelbtos gairės, kas priimtina, ir parengtos išsamios instrukcijos turinio tikrintojams. Turinį stebintys žmonės greitai sprendžia, ką daryti su (daugiausia automatinių sistemų) pažymėtu turiniu. „Twitter“ netikroms paskyroms ir daliai nepriimtino turinio ieškoti taip pat naudoja DI, bet ši platforma labiau priklauso nuo naudotojų pranešimų apie priekabiavimą ir patyčias.

Pradėję kontroliuoti save socialiniai tinklai keisis. Anksčiau jie apsiribojo tik tuo, kas būtina (turėjo minimaliai darbuotojų), ir toliau save mato tokioje šviesoje. Bet jau greitai apie 25 tūkst. darbuotojų turinčiame „Facebook“ moderatorių gali dirbti daugiau nei inžinierių. „Facebook“ ar „Google“ turbūt užteks pinigų klestėti, net ir patiriant tokias papildomas sąnaudas. Finansiškai silpnesniam „Twitter“ bus sunkiau.

Siekiant parduoti vis daugiau skelbimų, „Facebook“ algoritmai teikia pirmenybę „įtraukiančiam“ turiniui, kuris dažnai būna iš blogųjų.

Galima ir rimtesnė permaina. Pasak kritikų, dėl masiškai plintančios dezinformacijos, neapykantos ir užgaulaus turinio kaltas bendrovių verslo modelis – reklama. Antai siekiant parduoti vis daugiau skelbimų, „Facebook“ algoritmai teikia pirmenybę „įtraukiančiam“ turiniui, kuris dažnai būna ne itin mielas. „YouTube“ naudotojus vilioja siūlydama vis įdomesnius vaizdo įrašus, kurie taip pat gali būti vis ekstremalesni. Kitaip tariant, ieškant realaus sprendimo, kaip moderuoti turinį, didiesiems socialiniams tinklams gali tekti atsisveikinti su verslo modeliu, kuris jiems atnešė tokią sėkmę.