-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ant euro zonos centrinio banko vadovo pečių gula didelė našta. Rūpintis piniginiu ir finansiniu vieno iš didžiausių pasaulio ūkių stabilumu – tik viena Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pareigų. Kadangi Europa neturi bendros fiskalinės institucijos, ECB taip pat veikia kaip valiutos bloką prilaikantis ramstis. Kritiniais momentais pats pinigų sąjungos išgyvenimas, regis, priklauso nuo to, ką sakys ir darys pirmininkas. Tokios didelės atsakomybės neturi nei JAV, nei Japonijos, nei Jungtinės Karalystės centrinių bankų vadovai.
Su dideliais reikalavimais gaunama ir didelė įtaka. Netikintiems tereikia prisiminti 2012 m. liepą. Graikams taikomos palūkanų normos pūtėsi ir investuotojai pradėjo galvoti, kad euro zona subyrės. Bet pažadėjęs „imtis visų reikiamų priemonių“ eurui išgelbėti, ECB vadovas Mario Draghi nuramino rinkas. Tas įsipareigojimas ir dabar, po šešerių metų, padeda kontroliuoti Italijos valstybinių obligacijų pajamingumą, nors nuogąstaujama dėl naujosios šalies vyriausybės ekonominės politikos.
M. Draghi dirbs iki 2019 m. spalio, bet grumtynės, kam atiteks jo vieta, jau prasidėjo. Įpėdinis bus pasirinktas po ilgų 19 euro zonos narių derybų. Palyginti su tuo, pernykštis procesas, kai amerikiečiai Federalinio rezervo sistemos vadovu pasirinko Jerome’ą Powellą, atrodo vieni niekai.
ECB pirmininko postas nuo politinių manevrų neatsiejamas nuo pat banko įsteigimo prieš 20 metų. Bankas įpareigojimus paveldėjo iš Vokietijos Bundesbanko – palaikyti kainų stabilumą ir nepriklausomybę. Bet vokiečiai vis tiek abejojo, ar pietiečiai tikrai stengsis palaikyti mažą infliaciją, ir reikalavo, kad pirmininku taptų olandas Wimas Duisenbergas, jų laikomas gimininga siela. Prancūzai banko vadovo poste norėjo matyti tautietį. Padėtis užglaistyta pažadėjus, kad įpusėjęs kadenciją W. Duisenbergas atsistatydins ir užleis vietą prancūzui Jeanui-Claude’ui Trichet, M. Draghi pirmtakui.
Derybas dėl naujo pirmininko apsunkina tai, kad ant kortos pastatytos ir kitos svarbios pareigos. Kitąmet atsilaisvins vietos prie Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos vairo. O ir banke bus kitų vakansijų. Liepos pabaigoje bankas pradėjo ieškoti pamainos Priežiūros valdybos pirmininkei, prancūzei Danièle Nouy. Gegužę darbą banko vykdomojoje valdyboje baigs belgas Peteris Praetas.
Valstybėms narėms reikia apsispręsti, kokių vaidmenų nori ir kur nusileisti, kad juos gautų. ECB atveju laikoma, kad būtina palaikyti šiauriečių ir pietiečių pusiausvyrą. Antai manoma, kad kovo mėnesį vicepirmininku pasirinkus ispaną Luisą de Guindosą, kelias į pirmininkus atsivėrė šiauriečiui.
Kadangi šiose pareigose dar nedirbo žmogus iš didžiausio ir daugiausia gyventojų turinčio euro zonos ūkio, dauguma stebėtojų sutinka, kad atėjo Vokietijos eilė. Akivaizdus kandidatas būtų Bundesbanko vadovas Jensas Weidmannas. Birželį apklaususi ekonomistus, naujienų agentūra „Bloomberg“ nustatė, kad šis pasirinkimas labiausiai tikėtinas.
Vis tik negalima sakyti, kad pareigos jau kišenėje. J. Weidmannas teigia, kad ECB vaidmuo turi būti minimalus, ir dažnai būdavo nepritariančiųjų mažumoje, priimant rimtus sprendimus dėl politikos. 2013 m. Vokietijos konstituciniame teisme J. Weidmannas davė parodymus, prieštaraudamas obligacijų pirkimo planui, pavertusiam kūnu M. Draghi pažadą gelbėti eurą. Yra manančių, kad pastaruoju metu jis sušvelnino kritiką bankui, galbūt norėdamas aukščiausių pareigų. Kad ir kaip būtų, jis neturėtų sulaukti daug paramos iš Pietų Europos. Susijusiems asmenims taip pat įdomu, ar nebus jis per daug prisirišęs prie tradicijų, kad kritiniu atveju sugalvotų originalių sprendimų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel turbūt galėtų pasirūpinti, kad jis gautų paaukštinimą. Bet kitų šalių vadovai mainais reikalautų rimtų nuolaidų. O po sunkaus pastarojo dešimtmečio kanclerei gali neatrodyti, kad vokietis prie banko vairo leis daug išlošti. Teutoniškas entuziazmas užtikrinti kainų stabilumą ir fiskalinę drausmę nesulaukė populiarumo krizės paliestose šalyse. Gali būti saugiau paremti kandidatą iš kitos Šiaurės Europos šalies, pritariančios Vokietijos pažiūroms, bet mažiau supriešinančios.
Suomijos centrinio banko vadovas Erkki Liikanenas yra saikingai karingas ir Frankfurte laikomas konstruktyviu politinių diskusijų dalyviu. Nors liepą jis atsistatydino iš pareigų Suomijos banke ir jam jau 67-eri, bankininkas neva sakė, kad pagalvos apie pareigas ECB. Prie kandidatų galėtų prisijungti ir jo įpėdinis Olli Rehnas, taip pat ‒ Nyderlandų centrinio banko vadovas Klassas Knotas. Airijos centriniam bankui vadovaujantį Philipą Lane’ą, turintį įspūdingų akademinių pasiekimų, daugelis laiko rimčiausiu pretendentu į P. Praeto vietą.
Dėl viražų užkulisiniuose susitarimuose „didžiosios derybos“ tarp Vokietijos ir Prancūzijos, kuriose tariamasi ir dėl kitų aukščiausių ES postų, dar gali baigtis tuo, kad ECB galva vėl taps prancūzas. Manoma, kad Prancūzijos centrinio banko vadovą François Villeroy de Galhau sieja geri santykiai su šalies prezidentu Emmanueliu Macronu. Kitas galimas kandidatas – Benoît Coeuré, jau dirbantis ECB valdyboje. Nepaisant palankaus vertinimo, jo šansai priklausytų nuo teisininkų, ar jie ras, kaip apeiti taisykles, kurios, regis, draudžia kartoti kadencijas.
Dėl viražų užkulisiniuose susitarimuose „didžiosios derybos“ tarp Vokietijos ir Prancūzijos, kuriose tariamasi ir dėl kitų aukščiausių ES postų, dar gali baigtis tuo, kad ECB galva vėl taps prancūzas.
Negalima atmesti staigmenos. Italas M. Draghi paskirtas, kai iš varžybų iškrito vokietis Axelis Weberis. Jį pasirinko nepaisant to, kad viceprezidentas buvo kitas pietietis Vítoras Constâncio. Kyla pavojus, kad laimingasis kandidatas bus ne gabiausias, o sulaukęs mažiausiai prieštaravimų. Gali nukentėti sunkiai pelnytas ECB patikimumas.
Giliai politinio atrankos proceso pasekmės gali pasijusti M. Draghi dar nebaigus kadencijos. Kadangi obligacijų pirkimo programa eina į pabaigą, pagrindinis ECB politikos įrankis – rekomenduojamos palūkanų normos. ECB tikisi, kad normos nekis „bent jau per 2019 metų vasarą“. Tačiau, pasak Huwo Pillo iš investicinio banko „Goldman Sachs“, rekomendacijoms gali kirsti neaiškumai, kas pakeis M. Draghi.
Gali net sumažėti pasitikėjimas, kad kitoje kritinėje situacijoje bankas tikrai bus nusiteikęs imtis veiksmų. Ruošdamiesi deryboms, euro zonos šalių vadovai turėtų pagalvoti apie poveikį rinkoms.
