(Kotrynos Tamkutės nuotr.)

J. Sandtas: „Verslo tikslas nėra išgyventi“

J. Sandtas: „Verslo tikslas nėra išgyventi“

Net ir revoliuciją rinkose sukėlęs verslas remiasi tradiciniais vadybos metodais, teigė Frankfurto taikomųjų mokslų universiteto profesorius Joachimas Sandtas. IQ apžvalgininkė Kotryna Tamkutė aiškinosi, kaip jie užprogramuoja sėkmę.

– Kuris šiuolaikinės verslo vadybos įrankis yra svarbiausias? Kaip jis nulemia verslo sėkmę?

– Galima teigti, kad tai – efektyvus ir universalus verslo kalbos taikymas kasdienėje organizacijos veikloje. Ne tik administracinės, finansinės ar buhalterinės, tačiau organizacijos valdymo kalbos. Kita vertus, nesvarbu, su kieno valdymu – žmonių ar įmonių – tenka dirbti, vadovas turi suprasti, kad esmė yra strateginiai tikslai ir jų įgyvendinimas. Turint aiškius ir konkrečius tikslus, reikia įsivertinti, kaip pavyksta jų siekti. Be pagrindinių veiklos rodiklių (key performance indicators) to padaryti neįmanoma. Priešingu atveju įsiveliama į diskusiją, kurioje argumentai – tik subjektyvi nuomonė.

Tačiau reikia matuoti ne tik finansinius rodiklius. Sėkmingas verslas numato indikatorius, rodančius, ar jų klientai patenkinti, ar procesai pakankamai efektyvūs, ar darbuotojai prisitaiko prie rinkos naujovių. Neužtenka tik nuolat didinti pelno ir mažinti išlaidų. Tai gali paskatinti darbuotojų nusivylimą, sumažinti jų darbo ar produkto kokybę. Tik visų rodiklių pusiausvyra leidžia sėkmingai eiti į priekį.

Pagrindinių veiklos rodiklių matavimu pagrįstas verslas yra skaidresnis. Kita vertus, jis supranta, kad negalės išgyventi konkurencingoje rinkoje, jei savo veiklos nematuos efektyviai. Juk kuo rinka didesnė, tuo detaliau reikia žinoti veiklos stipriąsias ir silpnąsias vietas. Tai galima padaryti tik matuojant pagrindinius veiklos rodiklius – turint tikslus, žinant būdus, kaip juos pasiekti, apsibrėžus savo auditoriją ir klientą.

– Apie kokius verslo vadybos pokyčius ir naujausias tendencijas galime kalbėti? Kaip verslas jas išnaudoja?

– Viena svarbiausių šiuolaikinės verslo vadybos tendencijų sako, kad nematuodamas pagrindinių veiklos rodiklių nesulauksi sėkmės. Tačiau tai nereiškia, kad užsitikrinsi sėkmę vien juos numatęs. Svarbu turėti tinkamus lyderius ir vadovus, kurie dirba su žmonėmis, taiko įvairias priemones, juos motyvuoja. Vis daugiau verslo remiasi būtent tokiu modeliu.

Kita tendencija yra technologijos, leidžiančios naudotis vis didesniu kiekiu duomenų. Pabandykite įsivaizduoti, kaip skyrėsi situacija prieš 20 metų. Šiandien duomenų rinkimo, apdorojimo ir taikymo galimybės beveik neribotos. Tai gali būti naudojama skaidrumui didinti.

Kita vertus, tai leidžia ne tik įsivertinti veiklą, žiūrint į praeitį, bet ir prognozuoti ateities perspektyvas. Didelio kiekio duomenų analizė parodo tam tikras tendencijas, pasikartojimus ir padeda numatyti, kas bus aktualu po pusmečio, metų ar daugiau. Galimybė atlikti spėjamąsias analizes šiandien yra paklausi. Tai puikiai išnaudoja tokios bendrovės kaip „Google“ ar „Amazon“. Šios ne tik mato, ką jų svetainėse ar puslapiuose veikia vartotojai, tačiau gali sudaryti gana tikslias, jei ir ne individualias, tačiau beveik 80 proc. atitinkančias jų elgesio prognozes. Tai ypač svarbu šioms bendrovėms, bet tuo gali naudotis ir greta veikiantis verslas.

Pavyzdžiui, viena įmonė iš sraigtasparnių filmuoja geležinkelio bėgius, informaciją paverčia duomenimis ir perduoda geležinkelių bendrovei. Tokią medžiagą galima panaudoti kelių priežiūros kokybei gerinti ir sumažinti verslo išlaidas, nes tvarkytinas ruožas pamatomas dar iki traukiniui jį pasiekiant. Taip sutaupoma lėšų, nes traukiniams netenka stovėti, kol bus sutvarkyti bėgiai.

– Ar jūsų minimi veiklos matavimo principai gali būti naudojami tik privačiose įmonėse?

– Verslo vadybos technikas naudoja ir viešosios įstaigos, ir nevyriausybinės organizacijos. Visai neseniai dalyvavome projekte, kurį inicijavo Vokietijos federalinė darbo agentūra. Joje dirba 80 tūkst. žmonių, ji disponuoja dideliu biudžetu. Agentūros tikslas nėra sumažinti nedarbo lygį – tai priklauso nuo ekonominės šalies padėties ir kitų veiksnių, tačiau jai vis tiek svarbu tinkamai įgyvendinti savo funkcijas. Tam buvo pasamdytas vienos privačios bendrovės vadovas. Jis turėjo įvesti tikslais grįstą valdymą. Rezultatai išties buvo sėkmingi.

Yra ir daug kitų pavyzdžių. Jei pasidomėtumėte sėkmingų bendrovių vadovais, didelės dalies jų karjera prasidėjo nevyriausybiniame sektoriuje. Jų patirtis ten – reikšminga, nes dažniausiai jie dirbo ne tik su dideliu skaičiumi darbuotojų, bet ir su savanorių būriais.

– Taigi, sėkmingam verslui įkurti neužtenka vien genialios idėjos?

– Vienas didžiausių iššūkių versle yra ne sulaukti sėkmės, o ją išlaikyti. Lygiai kaip ir sporte – juk pirmą kartą laimėti pasaulio čempionatą yra viena, bet kaip tai pakartoti? Kita vertus, sėkmė atpalaiduoja: net nepastebime naujų idėjų, žaidėjų, jų ambicijų ir išmanymo, nes tuo metu mums sekasi.

Bendrovė „Uber“ padarė tikrą revoliuciją pavėžėjimo rinkoje. Po dešimties metų taksi automobilių nebeliks arba bus gerokai mažiau nei šiandien. Panašų poveikį viešbučių rinkoje turėjo ir platformos „Airbnb“ atsiradimas. Tai sumaištį keliantis verslas, tačiau ar jis išsilaikys dar dešimtmetį, sunku prognozuoti. Jei taip, tada galėsime teigti, kad tai buvo gero verslo valdymo pavyzdys. Kita vertus, bendrovių tikslas nėra išgyventi. Tai vienas iš laisvosios rinkos veikimo principų – jei nepatenkini klientų poreikių, jei neatspindi verslo savininkų lūkesčių ar neišlaikai darbuotojų, iš rinkos turi pasitraukti.

– Ar jūsų minimos platformos – „Uber“, „Airbnb“ – keičia verslo vadybos technikas?

– Tai priklauso nuo platformos ir ją valdančios bendrovės, tačiau jos nekeičia iš esmės. Atėjus naujai verslo idėjai, tradiciniai vadybos principai niekur nedingsta. Jie sukasi apie tris pamatinius akmenis: klientus, savininkus ir darbuotojus. Be pirmųjų nėra verslo, be antrųjų – kapitalo, o kai nėra tau dirbančių žmonių, viską turi padaryti pats.

 

J. Sandtas

Frankfurto taikomųjų mokslų universiteto Verslo ir teisės fakulteto veiklos matavimo ir vadybos kontrolės profesorius.

Nuo 2014 m. skaito paskaitas Vilniuje įsikūrusiame „Baltic Management Institute“. Anksčiau dėstė Dublino universiteto kolegijoje.

Jo veikla ir tyrimai apima aviacijos, viešbučių, sveikatos apsaugos, informacinių technologijų, logistikos, prabangos prekių srityse veikiančių organizacijų švietimą ir konsultavimą.

Daugiausia dėmesio skiria organizacijų veiklos procesams matuoti ir valdyti, taikant skirtingus strateginio valdymo ir kontrolės modelius, taip pat organizacijų plėtrai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų