-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ne taip seniai buvo laikytas idealistų, svajojančių apie visiškai švarią energiją, pomėgiu. Idėja kiekvienuose namuose įdarbinti vėją arba saulę skambėjo gražiai, bet jos įgyvendinimas kainavo brangiai, o gaunama nauda buvo menka. Tačiau padėtis keičiasi. Vakaruose stogų šlaitai vis dažniau padabinami pilkomis silicio plokštėmis, surenkančiomis saulės spindulius, o pirmieji entuziastai ketina įrodyti, kad saulės gaminama energija gali būti panaudojama ir Lietuvoje. Viskas, ko jie norėtų, tai daugiau valstybės dėmesio ir palankesnių įstatymų.
Siuvimo įmonės savininkas Thomas Watkowski ant savo namo Kauno rajone prieš pusmetį sumontavo 2 kilovatų galios saulės baterijas. Baterijos su visa reikalinga įranga jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiam vokiečiui atsiėjo apie 19 tūkst. litų. Per mėnesį jos pagamina apie 100–140 kilovatvalandžių elektros energijos ir patenkina apie 40–50 proc. name sunaudojamos elektros energijos poreikių. Kaunietis tikisi, kad ilgėjant dienoms ir atėjus vasarai, elektros bus pagaminama dar daugiau. Be to, ateityje T. Watkowski ketina papildomai sumontuoti 2 kilovatų galios saulės baterijas ir iki 80 proc. visos namuose sunaudojamos elektros energijos pasigaminti pats.
T. Watkowski dažnai iš pažįstamų išgirsta klausimą, kada visa tai atsipirks, ir juokaudamas atsako, kad tai – jo pensijos fondas. Iš tiesų žaliosios energetikos entuziastui svarbiau tai, kad didesnė dalis jo namo energijos poreikių būtų patenkinta naudojant atsinaujinančią energiją, o investicijų atsipirkimo klausimas jam yra antroje vietoje. „Vokietijoje, jei ant tavo namo stogo nėra saulės baterijų, prieš savo kaimynus esi kaip nuogas“, – kalbėjo T. Watkowski ir pridūrė, kad dauguma jo sutiktų lietuvių į saulės baterijas žiūri skeptiškai.
Jeigu jums įdomi T. Watkowski saulės baterijų nauda, šiuo metu jų metinė investicinė grąža siekia apie 4 proc. Vadinasi, kad saulės baterijos kauniečiui atsipirktų ir pradėtų nešti naudą, prireiks maždaug 23 metų. Tačiau pasikeitus elektros kainoms šis laikas gali greitai sutrumpėti. Labai tikėtina, kad dabartinės elektros kainos, kurias metų pradžioje nustatė Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija, negalios amžinai ir, pasaulyje pradėjus didėti iškastinio kuro kainoms, reikės peržiūrėti ir jas. Jau dabar kai kuriose Vakarų valstybėse saulės baterijų metinė investicinė grąža sudaro 15 proc., o jos atsiperka per 6–7 metus. Be to, nuolatos didinamas ir pačių saulės baterijų efektyvumas – kasmet jos vis daugiau saulės šviesos sugeba paversti elektros energija. Įprastų saulės baterijų efektyvumas siekia 10–13 proc., o JAV šiuo metu jau prekiaujama saulės baterijomis, kurių efektyvumas 20 proc. Skeptikai teigia, kad saulės energija ne Lietuvai, o jeigu ją ir apsimokės naudoti, tai tik po 20 metų, tačiau tobulėjančios technologijos ir elektros kainos saulės energiją paversti patrauklia alternatyva gali gerokai anksčiau.
Kaip pastebi T. Watkowski, Lietuvoje, kitaip negu Vokietijoje, žaliosios energetikos kryptimi nusprendę pasukti namų ūkiai valstybės pagalbos šiuo metu tikėtis negali. Valdžios atstovai teigia kuriantys naują atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tvarką, kuri ateityje šalies gyventojams leis paprasčiau prisijungti prie ekologiškos elektros ar šilumos gamybos. Seimui kovo pabaigoje pateiktas daugiau kaip metus stalčiuje pragulėjęs Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, kurio svarstymas numatytas gegužės pabaigoje.
Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius teigė, kad minėtas įstatymas apima visų atsinaujinančių energijos išteklių – saulės, vėjo, vandens ir biomasės – reguliavimą ir naudojimą. „Įstatymo projekte numatyta remti gyventojus, įsigyjančius įrangą ekologiškos elektros energijos gamybai. Jei gyventojas norės parduoti pagamintą elektros energiją, tada jis šia subsidija naudotis negalės, tačiau elektra iš jo bus perkama taikant skatinamąjį tarifą“, – aiškino G. Jakimavičius.
Skatinamasis tarifas gana įspūdingas. Bronislovo Lubio koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Renerga“ neseniai gavo pažadą, kad iš jos įrengtų saulės elektrinių gaminama elektra bus superkama mokant po 1,62 lito už kilovatvalandę. Tai dešimt kartų viršija elektros kainos vidurkį rinkoje. G. Jakimavičius teigė, kad toks išskirtinai aukštas tarifas nustatytas tam, kad paskatintų investicijas į šią sritį, o ateityje jis galės būti bet kuriuo metu peržiūrėtas ir sumažintas. Beje, Energetikos ministerijos atstovas patikino, kad tiek pat už pagamintą elektros energiją galės gauti ir kiekvienas gyventojas, nusprendęs įsirengti saulės baterijas ir elektrą parduoti valstybei. Tad jeigu T. Watkowski visą savo pagaminamą elektros energiją parduotų valstybei, jo naudojamoms saulės baterijoms atsipirkti užtektų šešerių metų. Tiesa, šiuo atveju visą savo reikmėms naudojamą elektros energiją kaunietis turėtų pirkti iš elektros tiekėjo.
Tačiau T. Watkowski sutiktų naudotis ir kur kas paprastesne schema. Pavyzdžiui, Vokietijos valdžia ne tik finansuoja dalį saulės baterijų įsigijimo kaštų, tačiau yra nustačiusi paprastą tvarką, pagal kurią gyventojai gali įsidiegti dvigubos apskaitos skaitiklius, kurie veikia taip: dieną gaminamas perteklius atiduodamas į elektros tinklą ir elektros skaitiklis sukasi atgal, vakare ar naktį elektra imama iš tinklo ir skaitiklis sukasi į priekį, o mėnesio gale susidariusį skirtumą gyventojas apmoka. Saulės energija, kaip ir kiti atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, gali padėti siekti energetinės nepriklausomybės. T. Watkovski iniciatyva visos šalies mastu yra nereikšminga, tačiau jei tokių kaip jis atsirastų tūkstantis, pagaminamos elektros kiekis prilygtų „Renergos“ planuojamai statyti saulės elektrinei.
