AFP nuotr.

Gręžtis į ateitį

Gręžtis į ateitį

Europos skalūnų dujų ir naftos gavyba vystysis lėtai ir sudėtingai.

Skalūnų dujos ir nafta skatina Jungtinių Valstijų ekonomiką ir gali užtikrinti energetinę šalies nepriklausomybę. Manoma, kad Europos skalūnų dujų telkiniai beveik prilygsta amerikietiškiesiems, bet ar Senasis žemynas sugebės pasinaudoti šiomis gamtos dovanomis?

Lūkesčiai dėl Europos skalūnų dujų dažnai neatitinka tikrovės. Tai puikiai atspindi sausio 24 d. pasirašyta sutartis, suteikianti leidimą „Shell“ Ukrainoje ieškoti netradicinių dujų išteklių. Valstybės politikai kalbėjo apie 10 mlrd. JAV dolerių (25,3 mlrd. litų) investiciją. „Shell“ pareiškimai atsargesni. Bendrovė neabejotinai tikisi Rytų Ukrainoje rasti daug dujų, bet iš pradžių ketinama atlikti seisminius bandymus ir išgręžti 15 bandomųjų gręžinių. Jei rezultatai bus prasti, kaip „Exxon Mobil“ atveju Lenkijoje, įmonė pasitrauks.

Šiuo metu dar anksti pasakyti, ar Europos skalūnų uolienų sluoksniai bus tokie dosnūs kaip Amerikoje. Išgręžti vos keli bandomieji gręžiniai. „Exxon“ jau pasitraukė iš Lenkijos, kur tyrinėjimai buvo pažengę toliausiai, bet kitoms bendrovėms sekasi geriau. Neseniai „Deutsche Bank“ paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad kol kas tik spėliojama, kuriose šalyse gali atsiverti pigių dujų gausybės ragas: viskas sparčiai keičiasi, įskaitant gavybos technologijas ir produkcijos kainas.

Netikrumą stiprina ir įvairios problemos žemės paviršiuje, ypač Vakarų Europoje. Reikalai klostosi lėtai, išskyrus Jungtinę Karalystę, kuri neseniai atšaukė moratoriumą dėl bandomųjų gręžinių. Prancūzai vis dar nenumaldomai nusiteikę prieš skalūnų dujas. Šios šalies aplinkosaugininkams labiausiai nepatinka skaldymo technologija, kurią taikant dujos iš uolienos išlaisvinamos chemikalų, smėlio ir vandens mišiniu, pumpuojamu aukštu slėgiu. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pažadėjo, kad ankstesnio šalies vadovo įvestas draudimas naudoti skaldymo technologiją galios ir jo prezidentavimo laikotarpiu.

Nyderlandai ir Liuksemburgas taip pat kol kas atidėjo skalūnų dujų paieškas. Gruodį Vokietijos parlamentas panašų draudimą atmetė, bet praėjusį rugsėjį Šiaurės Reinas-Vestfalija – perspektyviausias šalies skalūnų dujų gavybos regionas – sustabdė skaldymo technologijos taikymą, kol bus ištirta su ja susijusi rizika. Austrijoje atitiktis aplinkosaugos reikalavimams kainuoja tiek daug, kad skalūnų dujų gavyba tampa visiškai nepelninga.

Rytuose visuomenės pasipriešinimas ne toks stiprus. Šiuo metu moratoriumas galioja Bulgarijoje, neseniai jį įsivedė Čekija, o Rumunija savąjį atšaukė. Skalūnų dujos žada darbo vietas ir pelną. Dar svarbiau tai, kad jos gali sumažinti didelę priklausomybę nuo dujų importo iš Rusijos. Ši jau pareiškė nepritarimą „Shell“ ir Ukrainos pasirašytam sandoriui ir taip sustiprino savo energetinės reketininkės įvaizdį. Rusija kaimynei nusiuntė 7 mlrd. dolerių (17,7 mlrd. litų) sąskaitą už nesuvartotas dujas teigdama, kad pagal sutartį Ukraina privalo už tai sumokėti.

Naftos bendrovės savo specialistus ir įrangą siunčia ten, kur gavyba lengviausia ir sandoriai palankiausi, todėl nenuostabu, kad Europoje gręžinių dar labai nedaug. JAV skalūnų sluoksniai pragręžti jau beveik 1200 vietų, o Lenkijoje – vos šešiose. Tačiau net išvyniojusi raudoną kilimą Europa dar negreitai pasivytų Jungtines Valstijas. Gali prireikti penkerių metų, norint išsiaiškinti, ar įmanoma pelninga dujų gavyba, dar penkerių metų, kol prasidėtų gavyba, ir dar penkerių, kol skalūnai užimtų reikšmingą išteklių dalį. Kitaip sakant, laukti teks labai ilgai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų