-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai 2018-uosius paskelbti Europos kultūros paveldo metais pritarė dar 2017-ųjų balandį bei užtikrino tam skirti 8 mln. eurų finansinį paketą. Šia iniciatyva buvo siekiama pabrėžti įvairovę, bendrą istoriją ir turtingas kultūras, sukūrusias tokią Europą, kokia ji yra šiandien.
Tiesa, programos „Kūrybiška Europa“ Lietuvoje vadovė ir paprogramės „Kultūra“ koordinatorė Dileta Nenėnė tikina, kad Europa apie paveldo reikšmę pradėjo galvoti daug anksčiau, tai patvirtina nuo 2002-ųjų teikiami Europa Nostra apdovanojimai už įdomiausias kultūros paveldo iniciatyvas. „Šie metai buvo tik proga sujungti kelias sritis, kurios Europos Komisijoje buvo vertinamos ir sprendžiamos atskirai, o tai iš tikrųjų atvėrė labai daug įdomių dalykų“, – sako D. Nenėnė.
Nors įprasta manyti, kad dažnai kultūros paveldas lieka nepastebimas ar nevertinamas, šie metai parodė kitą tendenciją. „Kai Europos Komisija paskelbė ir pasiūlė galimybę įvairiems projektams ir objektams turėti Europos kultūros paveldo metų ženklą, buvo milžiniškas antplūdis pasiūlymų, ką tai rodo? Tai rodo, kad dalis Europos suvokia save ne tik kaip kultūros paveldo vartotojus, bet ir kaip puoselėtojus, visuomenei rūpi ši sritis, bendruomenės taip pat nori įsitraukti“, – atkreipė dėmesį programos vadovė Lietuvoje. Iki tol visuomenė ne visada žinojo apie galimybės prisidėti saugant paveldą.
D. Nenėnė sako, kad tyrimų, kaip lietuviai vertina kultūros paveldą, nėra atlikta, todėl tai pamatuoti sudėtinga, tačiau šiais metais gimė nemažai sėkmingų iniciatyvų, susijusių su bendruomenių įtraukimu, – tai rodo visuomenės rūpestį ir susidomėjimą kultūros paveldu. Kaip teigiama ataskaitoje „Kultūros paveldo svarba Europai“, šiame sektoriuje visoje Sąjungoje tiesiogiai dirba maždaug 300 tūkst. žmonių ir yra netiesiogiai sukurta beveik 8 mln. darbo vietų.
Europiečiai mato ir tiesioginę kultūros paveldo naudą, nes maždaug aštuoni iš dešimties (79 proc.) respondentų tiki, kad su paveldu susiję objektai padeda sukurti naujų darbo vietų.
Vis dėlto problemų kyla siekiant apibrėžti kultūros paveldo svarbą, žmonės ne visada vienodai įvardija, ką jiems reiškia ši sąvoka. Nors tyrimų apie kultūros paveldo vartojimą nėra atlikta, tačiau D. Nenėnė su šypsena prisimena atvejį, kai buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti kultūros vartojimą. Tąkart vieno iš Europos Komisijos kultūros departamentų vadovas Walteris Zampieri pastebėjo, kad jo tautiečiai, italai, vertina save kaip mažiausiai vartojančius kultūrą iš visų ES valstybių, nors su kultūra jie susiduria kiekviename žingsnyje, bet to neįvardija.
„Eurobarometro“ atlikta speciali apklausa rodo, kad ES piliečiams rūpi Europos kultūros paveldas, maždaug septyni iš dešimties (68 proc.) respondentų sakė, kad norėtų žinoti daugiau apie Europos kultūros paveldą.
Pamatuoti, kokią naudą atnešė Europos kultūros paveldo metai, sudėtinga. Kaip teigia D. Nenėnė, pasiekimai įprastai tampa pastebimi po labai daug laiko, nes pirmiausia keičiasi visuomenės požiūris, o tai užtrunka.
Vis dėlto kaip pergalė jau įvardijama vien tai, kad apie kultūros paveldą buvo labai daug kalbama, į Lietuvą atvyko daug svečių iš užsienio, komunikacija apie Lietuvos kultūros paveldą sėkmingai pasiekė tarptautinę auditoriją.
Nors 2018-ieji jau beveik baigėsi, kitais metais dėmesio kultūros paveldui nemažės. „Kūrybiškos Europos“ programoje, kuri yra pagrindinis kultūros finansavimo ES šaltinis, atsirado naujas prioritetas – „Kultūros paveldo metų tęstinumas“. „Mes ir kitąmet, iki pat 2020-ųjų, tikrai turėsime kultūros paveldo metų tęstinumą kaip prioritetą apskritai bet kokiems projektams remti“, – apie būsimus darbus kalba D. Nenėnė. Ji taip pat priduria, kad tęstinumas turėtų būti suvokiamas ne tik kaip paveldo objektų skaitmenizacija, bet ir jų singergija su įvairiomis inovacijomis, siekiant parodyti, kaip tai gali būti aktualu šiandien ir ateityje.
