ES gali finansuoti dalį Vengrijos apsaugos nuo migrantų išlaidų

Ginčai dėl nelegalių migrantų tarp Europos Sąjungos ir Vengrijos tęsiasi jau ilgai, tad pusės neišvengiamai ieško kompromisų. ES penktadienį pranešė, kad Vengrijos prašymas kompensuoti Europos išorės sienų apsaugos nuo nelegalių migrantų išlaidas gali būti svarstomas, tačiau šalis turėtų priimti prieglobsčio prašytojus.

Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas reikalauja, kad Briuselis sumokėtų pusę sumos iš 800 mln. eurų, kuriuos Vengrija tvirtina išleidusi stiprindama savo pietinės sienos su ES nepriklausančia Serbija apsaugą nuo nelegalių migrantų.

ES vykdomoji institucija Europos Komisija sako, kad Vengrija jau gavo iš ES finansinės ir realios paramos, kad būtų apsaugotos išorinės 28 narių Bendrijos sienos. „Jeigu Vengrija dabar prašo papildomos paramos, Komisija yra pasiruošusi greitai išnagrinėti tokį jos prašymą ir suteikti atitinkamą pagalbą, jeigu to reikalauja esama padėtis“, – sakė Europos Komisijos atstovė naujienų agentūrai AFP.

Tuo metu šaltiniai Europos Sąjungoje priminė, kad Komisija nefinansuoja sienų užtvarų statybų, bet gali padėti padengti išorės sienų apsaugą užtikrinančiai technikai ir stebėjimo įrangai išleistą sumą.

Nors V.Orbanas išreiškė viltį, kad Briuselis pademonstruos solidarumą šiuo klausimu, tačiau Komisija priminė Vengrijai, kad ji pati atsisako priimti pabėgėlius pagal vadinamą Europos solidarumo planą. „Mes neturėtume užmiršti, kad solidarumas turi būti abipusiškas. Visos valstybės narės turėtų būti pasiruošusios prisidėti“, – pareiškė Komisijos atstovė.

„Tai ne patiekalas, kurį galima užsisakyti iš meniu sienų kontrolei, o atsisakyti tada, kai reikia vykdyti su (pabėgėlių) perkėlimu susijusius sprendimus, dėl kurių buvo bendrai susitarta“, – pridūrė ji.

Tęsiasi jau dvejus metus

Vengrija atsisako priimti jai Briuselio nurodytą prieglobsčio prašytojų dalį, nors ES šalys 2015-ųjų rugsėjį sutarė perkelti 160 tūkst. pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos; šioms dviem šalims tenka susitvarkyti su daugiau kaip milijonu migrantų, atvykusių į Europą daugiausia per šių dviejų šalių sienas.

V.Orbanas imigraciją yra pavadinęs „terorizmo Trojos arkliu“. Atsakydamas į 2015 metais išaugusį Vengrijos ir Serbijos sieną kertančių pabėgėlių ir migrantų srautą, Budapeštas pasienyje pastatė spygliuotos vielos užtvaras, kurias saugo kareiviai su šunimis.

Po to buvo įrengta antroji užtvaros linija, sutelkta maždaug 3 tūkst. specialiosios policijos pareigūnų sienai saugoti, o vėliau išaugo dar viena tvora Vengrijos pietiniame pasienyje su Kroatija.

2015 metais Vengrijos sieną perėjo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, tačiau, atsiradus tvoroms, migrantų srautas buvo beveik visiškai sustabdytas.

2015 metais Vengrijos sieną perėjo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, tačiau, atsiradus tvoroms, migrantų srautas buvo beveik visiškai sustabdytas. Vėliau buvo uždarytas ir vadinamasis Balkanų kelias, kuriuo migrantai iš Graikijos keliaudavo į turtingesnes šiaurines šalis.

Iš pradžių Vengrijos statomos užtvaros sulaukė griežtos Briuselio kritikos, bet vėliau Budapešto pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos ES narės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.