Kontaktai

Bitkoinų manija

Šiuolaikinė aukso karštinė persikėlė į virtualiąją erdvę, o pagrindinės priemonės – galingi kompiuteriai ir pigi elektra

Esminis kriptovaliutos bitkoino pranašumas yra visiška jos decentralizacija. Tai reiškia, kad bitkoinai nepriklauso nuo jokios institucijos, o išleisti didelio kiekio naujųjų pinigų, kaip tai daro didžiųjų valstybių centriniai bankai, neįmanoma. Tokia valiuta gali išpildyti austrų ekonomikos mokyklos atstovų svajonę – virtualiųjų pinigų vertė bėgant laikui turėtų tik augti.

Tiesa, per pastaruosius kelerius metus užfiksuoti net keli bitkoinų vertės viražai, kuriuos nulėmė ne minėti pranašumai, o žmonių smalsumas ir staiga išaugusi šios virtualiosios valiutos paklausa. Ar bitkoinas liks patikimas, parodys laikas. Tačiau įsigyti šios valiutos ir laukti, kada pakils jos vertė, – ne vienintelis būdas užsidirbti.

Šių piniginių vienetų jūsų virtualiojoje piniginėje gali atsirasti ir tuo atveju, jei dalyvausite bitkoinų kasyba vadinamame procese. Žodis „kasyba“, kaip ir daugelis kitų terminų virtualiajame pasaulyje, pavartotas perkeltine reikšme. Papildomiems bitkoinams gauti tereikia laisvų kompiuterinių išteklių.

Kaip minėta, tai decentralizuota valiuta, todėl jos naudotojų kompiuteriuose ir interneto tinkluose egzistuoja kaip sudėtingas algoritmas. Visa informacija apie sandorius kaupiama bitkoinų registre, kurio dydis šiuo metu yra apie 15 GB ir kuris toliau sparčiai auga (nuo 2013-ųjų pradžios registras išsipūtė triskart). Kad būtų išvengta sukčiavimo atvejų, į jį įrašoma informacija tikrinama trečiųjų šalių kompiuteriuose atliekant sudėtingas matematines operacijas. O savo įrenginius šiai užduočiai patikintys savanoriai gali tikėtis atlygio – kas 10 minučių išleidžiamų 25 naujų bitkoino vienetų.

Atsižvelgiant į faktą, kad gegužės viduryje vieno bitkoino vertė siekė maždaug 450 JAV dolerių, šios virtualiosios valiutos kasyba turėtų atnešti kalnus aukso. Bet ne. Per pastaruosius metus tokia veikla labai paplito ir įgijo tikros aukso karštinės požymių. Nors naujų valiutos vienetų sugeneruojama gana dažnai, jie proceso dalyviams paskiriami atsitiktiniu būdu.

Vis dėlto naudojama galingesnė įranga leidžia atlikti daugiau matematinių operacijų ir padidina šansus gauti naujos valiutos. Tad šiandien sėkmės gali tikėtis tik tie, kurie valdo itin didelius kompiuterinius išteklius ar jungiasi į grupes. Dar vienas reikalavimas – kuo pigesnė elektros energija.

Neseniai savaitraštis „Businessweek“ aprašė, kaip australų kilmės programuotojas Alexas Wilhelmas, šiuo metu gyvenantis Japonijoje, verčiasi bitkoinų kasyba. Vaikinas suprojektavo nuotoliniu būdu valdomą 30 serverių telkinį tėvų ūkyje, kuris yra Tatendorfo kaimelyje, Australijoje. Pagrindinė priežastis – nemokama elektra, kurią serveriams tiekia tėvams priklausantis vandens malūnas.

Per parą australo serverių telkinys sunaudoja apie 240 kilovatvalandžių elektros. Jeigu jis būtų įrengtas Japonijoje, dėl palyginti aukštos elektros kainos šis procesas taptų nuostolingas. A. Wilhelmas tikisi, kad per metus jo pelnas iš bitkoinų kasybos turėtų siekti daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių (apie 31 tūkst. litų).

JAV gyvenantiems šios valiutos ieškotojams standartinis elektros tarifas (apie 12 dolerio centų) taip pat per didelis. Bitkoinų kasybos operacijas siekiama perkelti į perteklinės elektros energijos turinčias valstijas, kuriose kainos ne piko metu siekia 5 JAV dolerio centus ar mažiau.

Bitkoinų kasybos pelningumas priklauso nuo elektros tarifo ir, aišku, nuo virtualiosios valiutos vertės. Kadangi šiame procese naudojami kur kas didesni kompiuteriniai pajėgumai negu apskritai jų reikėtų valiutai palaikyti, sėkmės kartelė užkelta itin aukštai.