Žaidimas pinigine: kaip prisijaukinti kišeninį buhalterį

Turimų eurų gali neužtekti svajonių daiktui įsigyti, tačiau jų visuomet pakaks asmeniniam biudžetui sudaryti. Ilgai ignoravęs savąjį, Gytis Kapsevičius ryžtasi į išlaidas pažvelgti padedamas technologijų.

Statistinė daugiavaikė šeima su keliomis paskolomis namui ir automobiliui būtų puikus taikinys asmeninio biudžeto programėlių testui. Galima spėti, kad jos sudaromas mėnesinis išlaidų ir pajamų planas yra sudėtingas buhalterinis šokis. Deja, šiuo atveju turite autorių be rimtų finansinių ir asmeninių įsipareigojimų, kurio žvilgsnis į asmeninį biudžetą palyginti paprastas, tačiau šviežias ir atviras.

Sakoma, kad asmeninis biudžetas reikalingas išlaidoms sekti ir planuoti, o tai praktiškai reiškia siekį sutaupyti. „Taupymas“ nėra labai šaunus žodis, tačiau jis, matyt, neišvengiamas. Vienas dažniausiai kartojamų finansų ekspertų patarimų naujai atsivertusiems taupytojams – neplanuoti biudžeto tiesiog šiaip sau. Svarbu turėti tikslą. Labiausiai man patikęs ir tikęs tikslas – galimybė aiškiau pamatyti, kiek iš tikrųjų išleidžiame savo mažoms finansinėms nuodėmėms.

Kai kuriems tai gali būti cigaretės, nekalta kasdienė kava ar kiti gėrimai, ne tik paveikiantys organizmą, bet ir turintys įtakos piniginei. Nebūtinai kalbame apie alkoholį – saldžiųjų nealkoholinių gėrimų visuomet atsiduria mano pirkinių krepšelyje. Prisiminkime savo mažąsias pagundas – kartais iš įvairių ženklų matome, kad joms išleidžiame daug, tačiau niekada tiksliai nežinome, kiek gi tas „daug“. Laikas tai suskaičiuoti.

Asmeninio biudžeto programėlės leidžia sekti savo pinigus, parodo, kurioms išlaidų grupėms jie skiriami; taip pat gali perspėti, kai išlaidos pernelyg priartėja prie jūsų nustatytos ribos. Kai kurias programėles galima susieti su banko sąskaita, kortelėmis, elektroninėmis piniginėmis (pavyzdžiui, „PayPal“) ir panašiai – taip visus pirkimus sistema geba skaičiuoti automatiškai.

Programėlių parduotuvės vartotojams tradiciškai siūlo daugybę variantų, bet šiuo atveju buvo išmėginti trys: populiarioji „MoneyLover“, rimtų taupytojų ikona YNAB („You Need a Budget“) ir pagal rekomendacijas pasirinkta „Monefy“ (beje, visas tris galima parsisiųsti tiek „Android“, tiek „iOS“ operacinėms sistemoms). Pastaroji patraukė žvilgsnį greičiausiai todėl, kad galūnė -fy informacinių technologijų amžiuje nejučia tapo tarsi angliško žodžio cool ar bent jau hip santrumpa. Atvirai pasakius, čia šiek tiek rizikavau.

Patogumas išmaniųjų vartotojui yra esminė ypatybė, o kalbant apie išlaidų ir pajamų programėles jo svarba smarkiai išauga. Ne tik dėl to, kad nuosavo biudžeto planavimas – savanoriškas įsidarbinimas buhalteriu – greičiau būtų priskirtas prie nuobodžių, o ne jaudinančių dalykų. Sudėtingas ir nepatogus dizainas gali būti greitai pakeistas klasikine aiškia „programėle“ – pieštuku ant popieriaus ar laipteliu aukščiau esančiu „Excel“.

Nuosavo biudžeto planavimas – savanoriškas įsidarbinimas buhalteriu – greičiau būtų priskirtas prie nuobodžių, o ne jaudinančių dalykų.

Sakoma, kad pirmajam įspūdžiui apie žmogų susidaryti užtenka kelių sekundžių. Programėlę vertinti iš pirmo tapštelėjimo irgi galima, juk jų yra daugybė – jei netiks viena, ją lengva pakeisti kita. To neprireikė, bet kartais teko apsišarvuoti kantrybe ir skirti papildomo laiko paieškoms internete.

Vertinant valdymo patogumą, „Monefy“ simpatijas užkariavo iškart. Itin patiko šios programėlės intuityvumas, palyginti su kitais dviem pasirinktais variantais. Smagu, kai nereikia skaityti instrukcijų bei gidų, ir tarsi netyčia paspaudi būtent ten, kur reikia. Tai buvo aktualu vos pradėjus stebėti savo išlaidas ir pajamas: kadangi visų išbandytų programėlių standartinė valiuta – JAV doleris, pirmuoju iššūkiu tapo juos konvertuoti į eurus. Beje, nors kainas jau tikrai visi skaičiuojame eurais, finansų programėlių pasaulyje litas dar gyvas.

„Monefy“ – daugiau vizualumu paremta programėlė. Išlaidų kategorijos vaizduojamos grafike, todėl iš karto matome, kokią dalį užima kiekviena išlaidų grupė. Galima sukurti ir naujų kategorijų – tai naudinga, jei norite sekti ne tik bendras išlaidas gėrimams, tačiau ir kiek išleidžiate mėgstamai kavai.

„MoneyLover“ yra viena žinomiausių ir populiariausių biudžeto programėlių, tačiau man prie jos priprasti prireikė laiko. Vis dėlto sulig kiekvienu žingsniu kūrėjų logika vis labiau aiškėjo. Palyginti su „Monefy“, šioje programėlėje kiekvienas pirkimas gali būti papildytas detalesne informacija. Registruojant išlaidas galima pridėti ir vietą, kur mokėta, ar pirkinio nuotrauką. Labiausiai nustebino testinė „MoneyLover“ funkcija, leidžianti nuskenuoti pirkinių čekius – pagal skaičius juose programėlė pati suformuoja transakcijos įrašą. Įdiegta ir žaidybinių elementų – už įvairius veiksmus galima gauti kreditų, kurie vėliau naudojami „sumokėti“ už skenavimą. Tiesa, toks duomenų apdorojimas trukdavo gerokai ilgiau, nei įprastai suvedant skaičius.

Tikrąsias biudžeto programėlių galimybes demonstruoja YNAB. Tai sudėtingas ir naujokams sunkiau perprantamas kūrinys – galbūt todėl, kad YNAB yra mobilusis populiarios kompiuterinės programos variantas. Galimybė operuoti daugybe duomenų į telefoną perkelta ne itin grakščiai. Paprastumas kartais yra svarbesnis įrankis, tačiau jis YNAB atveju pasiekiamas tik Kanados ir JAV bankų klientams. Jie gali pasinaudoti viena patraukliausių šios programėlės ypatybių – tiesiogiai su ja susieti savo banko sąskaitą, tad patiems nebereikia nurodyti išlaidų. Deja, europiečiams YNAB tenka naudoti kaip ir kitas – atskirai įrašyti kiekvieną finansinį žingsnį. Pradžioje tai buvo pats nepatogiausias iš išbandytų variantų. Bet įveikus pirminę frustraciją ši programėlė pasirodė pati įdomiausia, ypač vertinant nepasiekiamas ar kol kas neaktualias galimybes.

Per šio nedidelio eksperimento mėnesį iš tiesų pavyko sutaupyti. Iš dalies dėl gerokai mažesnių neplanuotų išlaidų. Taip pat dėl to, kad sutaupyti naudojantis technologijomis buvo vienas mano tikslų. Stebėti biudžetą tapo savotišku žaidimu – patrauklus dizainas ir interaktyvūs grafikai gerokai pagyvino taupymą. Tai vargu ar galėtų suteikti jau minėta popieriaus ir pieštuko kombinacija. Šalutinis poveikis irgi išryškėjo – teko dar dažniau iš kišenės traukti telefoną ir iš ekrano „valyti“ iššokančius įspėjimus.

Vertingiausia asmeninė išvada dėl tokių programėlių naudos atsitiktinai gimė dar prieš pradedant eksperimentą. Peržiūrėkime ir susiskaičiuokime savo telefono programėles. Jeigu jame atsiranda vietos kalbų programėlei, pastarąjį kartą trumpam įjungtai prieš pusmetį, septynių klavišų pianino simuliatoriui ar žaidimui „Sujunk keturis“, gal verta suteikti progą ir finansiškai realiai naudingam įrankiui?