Arčiau šaknų: JAV lietuvio namuose – ir tautiniai elementai

Erdvus šviesus būstas Vilniaus senamiestyje sufleruoja apie šeimininko pomėgius ir aukštą estetinę kartelę. Jauki aplinka neišduoda tik vieno – kad pats savininkas susikurtuose namuose yra retas svečias.

Vokietijoje gimęs Juozas Sidas daug metų gyvena Kalifornijoje, tačiau visuomet jautė poreikį ieškoti artimų sąsajų su gimtąja tėvų žeme. 1993-iaisiais tą poreikį jis realizavo įsigydamas būstą viename sostinės Senamiesčio pastatų. Šiandien pašnekovas juokiasi prisimindamas, kad naujojo pirkinio nebuvo matęs net nuotraukose. Apžiūrėti parduodamo būsto atėjo giminaičiai. Jų verdiktas, kad butas labai tamsus, būsimo naujakurio neišgąsdino. J. Sidas nusprendė būstą vis tiek įsigyti, o apžiūrėti jo atvyko maždaug po pusmečio.

„Galvojau čia trumpam apsistoti, bet nebuvo įmanoma. Tai buvo tipinis tarybinis butas: visur baisios faneros, vonia – kaip švitrinis popierius, į ją neįmanoma įlipti. O virtuvė – labai taukuota. Visą savaitę žiūrinėjau pro langus, kur saulė teka, kur leidžiasi, kaip krinta šviesa, ką galėsiu perplanuoti“, – prisimena savininkas.

Architektūros studijas baigęs J. Sidas visų esminių pertvarkų ėmėsi turėdamas aiškią viziją, kaip atrodys jo būsimieji namai. Erdvė, kurią reikėjo suvaldyti, nebuvo tipinė: aukščiai tarp skirtingų būsto erdvių skiriasi net keliasdešimt centimetrų, todėl iš koridoriaus keli laipteliai veda žemyn į svetainės ir virtuvės zonas. Užduotį įsirengti jaukius namus apsunkino faktas, kad tais laikais Lietuvoje nei kokybiškų apdailos medžiagų, nei baldų bei interjero detalių iš esmės nebuvo. Skyrėsi ir naujakurio bei remontą atliekančių darbininkų supratimas apie daugybę dalykų – pradedant elektros lizdų vieta ir baigiant požiūriu į darbą.

„Norėjau aukštesnių plintusų, nei tuo metu čia įprasti, norėjau, kad rozetės būtų ne vidury sienos, o nuleistos žemyn. Daug dalykų, kurie man atrodė suprantami, vietiniams buvo neįprasti, ir atvirkščiai. Atrodė savaime aišku, kad pasakysiu darbininkams, ko noriu, ir grįžęs rasiu tai padaryta. O grįžti ir matai – atlikta ne taip“, – šypteli J. Sidas.

Tąkart daugelį baldų ir interjero detalių jis atsigabeno iš Kalifornijos. Savo namus JAV lietuvis įrengė solidžiu klasikiniu stiliumi, kuris dažnai vadinamas nesenstančiu. Tačiau ir nesenstantis stilius gali pabosti. Todėl vėliau savininkas vėl ryžosi pokyčiams ir į būstą įsileido šiuolaikiškesnių vėjų.

„Ankstesnis stilius man tiesiog nusibodo. Viskas atrodė sustingę, negali nieko nė centimetru į šalį pastumti, nes viskas jau yra perfect. Tad nutariau viską pakeisti ir įlieti šiek tiek daugiau fusion stiliaus“, – sako J. Sidas.

Laisvalaikis ant palangės

Nors šis šeimininko sukurtas interjeras skaičiuoja jau mažiausiai dešimtmetį, jo parinkti sprendimai ir šiandien atrodo šiuolaikiškai bei gaiviai. Šįkart, priešingai nei kuriantis 1993-iaisiais, beveik visus baldus ir interjero akcentus J. Sidas įsigijo jau Lietuvoje, tik miegamojo baldai atkeliavo iš vieno Škotijos dvaro.

Interjere vyraujantiems baltos spalvos atspalviams šeimininkas į duetą parinko mėlyną – ji kartojasi tekstilėje, dekoratyviuose sienų apvaduose, sieninių spintų duryse, stikliniuose virtuvės šviestuvuose. Šis spalvų derinys, kaip ir milžiniška meldų puokštė svetainėje, kuria užuominą į tarsi marinistinę, tarsi atostogų nuotaiką.

J. Sidas neslepia, kad tos ramybės, atsipalaidavimo, harmonijos būsenos pirmiausia namuose ir siekia: „Man svarbu simetrija ir jausmas, kai prisėdęs namuose apsižvalgai ir supranti, jog pasaulyje yra tvarka. Net jei taip nėra, bent savo erdvėje gali tą trokštamą tvarką susikurti. Todėl mėgstu simetriją – ji sukuria ramybės ir tvarkos pojūtį.“

Dažnas tokio pojūčio „vagis“ – netinkamas apšvietimas. Kaip teigia pašnekovas, vidury kambario kabanti lempa dažnai meta baugius šešėlius ir sukuria nejaukią nuotaiką. Todėl šiuose namuose kiekvienai funkcinei zonai pritaikytas atitinkamas apšvietimas. Šviestuvai, toršerai, specialiai paveikslams skirti šviesos šaltiniai leidžia lengvai kaitalioti interjero nuotaiką.

Beje, su paveikslais šių namų savininką sieja ir asmeninės istorijos. Interjere kabantys darbai yra sukurti J. Sido giminaičių, Agnės ir Pauliaus Juškų. Emociškai ypač brangus kūrinys kabo virtuvėje. Tai – išdidinta 1926-aisiais daryta nuotrauka, kurioje lietuviškame kraštovaizdyje atokvėpio prisėdę talkininkai – tarp jų ir J. Sido mama. Interjere subtiliai besitęsiančią lietuviškumo liniją sustiprina šen ten įkomponuoti keli senoviniai buities elementai: medinė gelda, puodynės, verpimo ratelis.

Labiausiai šiuose namuose J. Sidas mėgsta leisti laiką ant palangės. Čia įsitaisius smagu gerti arbatą, skaityti knygas ar stebėti gyvenimą šalia esančiame skvere. Tik vilnietiškame savo būste pašnekovas – gana retas svečias. Nors kartais šiems namams šeimininko tenka luktelėti ir metus, vos grįžus į juos apima jaukios, savos erdvės jausmas.

„Nenuomoju šio būsto, nes galiu čia bet kada grįžti kone be lagamino. Vos atidarau duris – ir jau jaučiuosi čia namie“, – sako J. Sidas.