Nuovargį kartais jaučia kiekvienas, tačiau jei energijos trūkumas tampa kasdienybe ir nepraeina net gerai pailsėjus, verta atkreipti į tai daugiau dėmesio. Dažnai pirmiausia pagalvojama apie vitaminų ar mineralų trūkumą, tačiau nuolatinį nuovargį gali lemti kur kas daugiau veiksnių – nuo miego kokybės ir mitybos iki streso ar tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Todėl svarbu ne bandyti iš karto spėti, ko organizmui trūksta, o įvertinti bendrą savijautą ir kasdienius įpročius. Kai kuriais atvejais energijos stoka iš tiesų gali būti susijusi su geležies, vitamino B12, folatų ar kitų maistinių medžiagų trūkumu, tačiau vien pagal nuovargį tiksliai nustatyti priežasties neįmanoma.
Ar nuovargis visada reiškia vitaminų ar mineralų trūkumą?
Ne. Nuovargis yra labai bendras simptomas, todėl vien pagal jį negalima spręsti, kad organizmui būtinai trūksta konkretaus vitamino ar mineralo. Energijos stoką gali lemti nepakankamas arba nekokybiškas miegas, stresas, nesubalansuota mityba, per mažas fizinis aktyvumas, kai kurie vaistai ar sveikatos sutrikimai.
Todėl pirmiausia verta įvertinti kasdienius įpročius: ar pakanka miego, ar valgoma reguliariai, ar organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų ir ar nuovargis nėra susijęs su padidėjusiu darbo ar emociniu krūviu. Jei savijauta nepagerėja net pakeitus rutiną, priežasties reikėtų ieškoti plačiau.
Ypač svarbu nebandyti savarankiškai nustatyti diagnozės pagal vieną simptomą. Užsitęsęs nuovargis gali būti susijęs, pavyzdžiui, su mažakraujyste, skydliaukės veiklos sutrikimais ar kitomis būklėmis, todėl ilgai trunkant ar kasdienybę trikdant simptomams verta pasitarti su gydytoju.
Geležies trūkumas – viena iš priežasčių, kurią verta patikrinti
Geležis yra svarbi hemoglobino gamybai – šis baltymas padeda kraujui pernešti deguonį į organizmo audinius. Kai geležies atsargų nepakanka ir išsivysto geležies stokos anemija, gali pasireikšti nuovargis, energijos trūkumas, silpnumas, dusulys, juntamas širdies plakimas ar blyškesnė oda.
Geležies trūkumo rizika gali didėti dėl įvairių priežasčių, įskaitant kraujo netekimą, nėštumą ar nepakankamą geležies gavimą ir pasisavinimą. Todėl vien nuovargio nepakanka nuspręsti, kad organizmui būtinai trūksta geležies – geležies stokos anemija paprastai nustatoma atliekant kraujo tyrimus.
Geležies papildų taip pat nereikėtų pradėti vartoti vien dėl energijos stokos. Jei nuovargis užsitęsia ar kartu atsiranda dusulys, širdies plakimas ir kiti neįprasti simptomai, verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Vitaminas B12 ir folatai – svarbūs kraujodarai
Vitaminas B12 ir folatai dalyvauja normalioje kraujodaroje, todėl jų trūkumas gali būti susijęs su mažakraujyste, energijos stoka ir ryškiu nuovargiu. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kiti simptomai – silpnumas, širdies plakimo pojūtis, liežuvio jautrumas ar dilgčiojimas galūnėse.
Svarbu tai, kad vitamino B12 trūkumas nebūtinai atsiranda vien dėl nevisavertės mitybos. Jį gali lemti ir sutrikęs pasisavinimas, tam tikros virškinamojo trakto būklės ar kai kurių vaistų vartojimas. Folatų kiekis taip pat gali sumažėti dėl nepakankamo jų gavimo su maistu ar padidėjusio organizmo poreikio.
Vien pagal nuovargį nustatyti šių vitaminų trūkumo negalima. Jei simptomai tęsiasi, gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus ir pagal jų rezultatus spręsti, ar reikalingi mitybos pokyčiai, papildai ar kitas gydymas.
Magnis ir energijos apykaita – kada verta atkreipti dėmesį?
Magnis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių procesų, įskaitant nervų ir raumenų veiklą bei energijos apykaitą. Esant magnio trūkumui, tarp galimų ankstyvųjų simptomų gali pasireikšti nuovargis ir silpnumas. Vis dėlto vien šie požymiai nėra pakankami spręsti, kad energijos trūkumo priežastis yra būtent magnis.
Magnio gauname su maistu, o esant individualiam poreikiui gali būti pasirenkami ir papildai kasdienei savijautai. Tačiau papildų vartojimas neturėtų pakeisti visavertės ir įvairios mitybos, o jų poreikį verta vertinti atsižvelgiant į bendrą mitybą, sveikatos būklę ir kitus veiksnius.
Jei nuovargis tęsiasi ilgą laiką, vien magnio papildų vartojimas nebūtinai išspręs problemą. Magnio trūkumas yra tik viena iš daugelio galimų priežasčių, todėl svarbiau nustatyti, kodėl savijauta pasikeitė, o ne bandyti trūkumą nustatyti vien pagal simptomus.
Ar dėl nuovargio gali būti kalta nevisavertė mityba?
Taip, mitybos įpročiai gali turėti įtakos energijos lygiui. Jei valgoma nereguliariai, gaunama per mažai energijos arba racionas labai vienodas, organizmui gali trūkti ne tik kalorijų, bet ir baltymų, vitaminų bei mineralų. Subalansuota mityba padeda užtikrinti, kad organizmas gautų įvairių jam reikalingų maistinių medžiagų.
Svarbu nesutelkti dėmesio tik į vieną vitaminą ar mineralą. Kasdienėje mityboje turėtų būti įvairių daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, baltymų šaltinių bei kitų maistingų produktų. Reguliarus valgymas taip pat gali padėti palaikyti tolygesnį energijos lygį dienos metu.
Jei mityba visavertė, papildai nebūtinai suteiks daugiau energijos vien dėl to, kad žmogus jaučiasi pavargęs. Nuolatiniam nuovargiui išliekant svarbu ieškoti jo priežasties, nes ją gali lemti ne tik mityba ar atskirų maistinių medžiagų trūkumas.
Miegas – pirmas dalykas, kurį verta įvertinti
Viena dažniausių nuovargio priežasčių yra nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama miegoti bent apie 7 valandas per parą, tačiau svarbi ne tik trukmė, bet ir tai, ar miegas yra nepertraukiamas bei leidžia ryte jaustis pailsėjus.
Nuovargį gali skatinti nereguliarus miego režimas, sunkumai užmiegant ar dažni prabudimai naktį. Jei žmogus miega pakankamai ilgai, tačiau dieną nuolat jaučiasi mieguistas, verta atkreipti dėmesį ir į galimus miego sutrikimus. Pavyzdžiui, garsus knarkimas, prabudimai gaudant orą ir ryškus mieguistumas dieną gali būti susiję su miego apnėja.
Todėl prieš ieškant nuovargio priežasties vien vitaminų ar mineralų trūkume verta įvertinti savo miego režimą. Jei miego problemos kartojasi reguliariai arba pakankamai išsimiegojus nuovargis vis tiek nepraeina, tai gali būti priežastis pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Stresas ir emocinė savijauta taip pat eikvoja energiją
Ilgalaikis stresas gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą. Nuolatinė įtampa gali apsunkinti atsipalaidavimą, sutrikdyti miegą, mažinti gebėjimą susikaupti ir ilgainiui sukelti fizinio bei emocinio išsekimo pojūtį.
Nuovargis taip pat gali būti susijęs su nerimu, prislėgta nuotaika ar ilgai trunkančiais gyvenimo sunkumais. Todėl ieškant energijos stokos priežasties verta įvertinti ne tik mitybą ir galimus vitaminų trūkumus, bet ir emocinę būseną, darbo krūvį, poilsio kokybę bei kasdien patiriamą įtampą.
Jei stresas užsitęsia ir pradeda trukdyti miegui, darbui, santykiams ar įprastai kasdienei veiklai, verta ieškoti profesionalios pagalbos. Nuovargio nereikėtų automatiškai priskirti vien emocinei būsenai – ypač jei jis nepraeina ar kartu atsiranda kitų simptomų.
Kada verta pagalvoti apie kraujo tyrimus?
Jei nuovargis tęsiasi kelias savaites, nepraeina pailsėjus arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai, verta pasitarti su gydytoju. Atsižvelgiant į simptomus ir sveikatos istoriją, gali būti skiriami kraujo tyrimai, padedantys patikrinti dažnesnes nuovargio priežastis, pavyzdžiui, mažakraujystę, cukrinį diabetą ar skydliaukės veiklos sutrikimus.
Įtarus geležies stokos anemiją, paprastai vertinamas bendras kraujo tyrimas, o prireikus atliekami ir papildomi tyrimai geležies atsargoms nustatyti. Jei simptomai leidžia įtarti skydliaukės veiklos sutrikimą, gydytojas gali paskirti TSH ir kitų skydliaukės hormonų tyrimus.
Svarbu tyrimų nesirinkti atsitiktinai vien pagal internete perskaitytus simptomų sąrašus. Tikslingiausia juos parinkti pagal individualią situaciją, nes nuovargis gali turėti kelias priežastis vienu metu, o tyrimų rezultatus reikia vertinti kartu su kitais simptomais ir bendra sveikatos būkle.
