Paįstryje atgijo senieji radijo imtuvai.
Čia atidaryta jų paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo. Radijo imtuvus parodai skolino paįstriečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai, o susigrąžinę žada jų nebeslėpti palėpėse ar garažuose tarp nebenaudojamų daiktų.
Nuo senolių iki modernių
Paįstryje jau ne pirmus metus rengiamos įvairios parodos, kurioms eksponatus suneša gyventojai. Šiemet Lietuvai minint radijo transliacijų šimtmetį sumanyta eksponuoti radijo imtuvus.
Paįstrio padalinio kultūrinių veiklų organizatorė Daiva Kiršgalvienė pasakoja, kad vietiniai atnešė parodai daugiau nei 70 įvairaus senumo, dydžio radijo imtuvų, paprastai liaudyje vadinamų tiesiog radijais. Juos parodai paskolino apie 30 šeimų.
„Žmonės stengėsi atnešti kuo senesnius imtuvus, tačiau, kuris seniausias eksponatas, nenustatinėjome. Neturėjome tokio tikslo. Mūsų tikslas – kad atneštų tokius, kokius turi namuose“, – pasakoja D. Kiršgalvienė.
Pasak jos, parodoje yra ir tikrai senų imtuvų – tokių, kokius pamena dar stovėjus jos pačios močiutės namuose.
Dalis radijo imtuvų – didžiuliai lempiniai, tačiau atnešta ir vėlesnio laikotarpio tranzistorinių, nemažai latviškų „VEF“ imtuvų. Tarp jų yra ir „VEF Rapsodija“ – radiola su patefonu. Taip pat ir „Rekord“, eksponuojamas netgi vienas radijo taško garsiakalbis.
Parodoje – ne tik senienos. Joje vietą surado ir gerokai naujesni imtuvai, pavyzdžiui, televizorius, kuriame integruotas radijo imtuvas ir kasečių leistuvas.
Pagerbė ir kraštietį
Radijo imtuvai anksčiau buvo svarbūs ne vien dėl savo tiesioginės funkcijos. Jie buvo tapę savotišku namų dizaino elementu, o buvo laikas, kai neretai rodydavo ir šeimininko turtinę padėtį.
„Pasistatydavo matomoje vietoje. Jei namuose būdavo ir televizorius, ir radijas, vadinasi, gyveno turtingi žmonės“, – pasakoja D. Kiršgalvienė.
Pasak jos, Paįstrio kraštas taip pat susijęs su Lietuvos radijo transliacijų šimtmečiu.
Būtent šioje seniūnijoje esančiame Akmenytės vienkiemyje 1894 metais gimė pulkininkas leitenantas, inžinierius radiotechnikas Alfonsas Jurskis.
Savo žinias tarpukariu A. Jurskis gilino Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur jo moksliniam darbui vadovavo fizikė, Nobelio premijos laureatė Marija Sklodovska-Kiuri. A. Jurskis yra laikomas radiotechnikos pradininku Lietuvoje, vienu Kauno radijo stoties įkūrėjų. Kai 1926 metų birželį iš Kauno radijo stoties nuskambėjo istorinis šaukinys „Alio alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, jis vadovavo šiai stočiai.
Šiam iškiliam žmogui atminti 1989 m. Akmenytės vienkiemyje pastatytas koplytstulpis. Pačios sodybos jau nebelikę.
Traukė iš palėpių
D. Kiršgalvienė pasakoja, jog paskelbus apie parodai renkamus radijo imtuvus, kreipėsi ir keli kolekcininkai.
„Neturime tikslo atvežti viso vieno žmogaus muziejaus. Mes siekėme, kad eksponatus neštų mūsų krašto, seniūnijos žmonės. Ir ne po 30, o po vieną, du, keturis – tiek, kiek turi“, – sako kultūros darbuotoja.
Parodai eksponatus skolino įvairių aplink Paįstrį išsimėčiusių kaimų gyventojai – Puodžiūnų, Pragarėlės, Stanionių, Juodlieknio, paties Paįstrio ir kt.
„Buvo, kad atnešė vieną radijo imtuvą, po kurio laiko teiravosi, ar gali atnešti ir antrą. Aišku, kad galima!“ – šypsosi D. Kiršgalvienė.
Kai kurie eksponatais tapę imtuvai dar veikia, kiti jau seniai nebe. Jų istorijos labai įvairios. Yra ir rastų išmestų prie šiukšlyno, tačiau restauruotų – žmonės pasakojo, kad buvo gaila pravažiuoti pro šalį. Nemaža dalis radijo imtuvų iki parodos dūlėjo kur nors palėpėje, garažuose, rūsiuose ar ūkiniuose pastatuose.
„Manau, kai parsineš, ant aukšto jau nebegrūs“, – šypsosi D. Kiršgalvienė.
Vaikai tokių net nematę
Pasak D. Kiršgalvienės, paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Ypač daug emocijų ji kelia vaikams, kurie tokių radijo imtuvų nėra matę.
Nors iš pradžių planuota parodą eksponuoti tik vieną dieną per renginį, tačiau išvydus susidomėjimą nuspręsta, kad ją apžiūrėti bus galima ir ilgiau.
„Supratome, kad nuskriaustume ir norinčius pamatyti, ir tuos, kurie atnešė eksponatus“, – sako pašnekovė.
Sigitas Gaigalas iš Puodžiūnų kaimo į parodą atgabeno net devynis radijo imtuvus.
„Nuo vaikystės turiu silpnybę radijo technikai. Kas įdomiau, vis kaupiu. Bus gal anūkams, proanūkiams parodyti, kokia anksčiau buvo technika. Juk dabar tokių nebegamina“, – pasakoja Sigitas.
Imtuvai į jo namus per laiką atkeliavo įvairiais keliais. Vieni pirkti, kiti gauti dovanų.
„Jei kažkas sugalvodavo išmesti, atnešdavo man. Sakau: jeigu jau nebereikės, pats išmesiu“, – šypsosi S. Gaigalas.
Vienam į parodą jo atgabentam imtuvui – daugiau nei septyniasdešimt metų. Šis pagamintas 1952-aisiais, tačiau – ne sovietinis: sūnus nupirko Norvegijoje bagažinių turguje.
Nors imtuvas lempinis, jis nešiojamas: galima klausyti įjungus į elektros tinklą, bet veikia ir su elementais.
Panaudos pagal paskirtį
Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas, Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius į parodą atgabeno vieną radijo imtuvą, pagamintą Rygos „VEF“ gamykloje.
Šeimininkas spėja, kad galbūt imtuvas gamintas šeštojo dešimtmečio pabaigoje – septintojo pradžioje.
Šis radijas su patefonu viršuje, gryno medžio korpusu, tad sveria apie 20 kg. Tokį nukelti iš palėpės, kur laikomi nebenaudojami daiktai, buvo nemenka užduotis.
Kai A. Blaževičius prieš daugiau nei keturis dešimtmečius atsikraustė gyventi pas uošvius į Paįstrį, šis radijo imtuvas jau neveikė.
Parsivežęs iš parodos imtuvą, A. Blaževičius sako jo nebegrąžinsiantis į palėpę. Planuoja pastatyti priepirtyje, o į vidų įdėti garsintuvus, kuriuos galima prijungti prie telefono, įrengti švieseles.
„Įsivaizduosime, kad tas radijas veikia“, – juokauja jis.
