Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje – vis baisesnė kainų pasiutpolkė.
Per penkiolika metų butų kainos mieste išaugo beveik trigubai, o pastarųjų metų šuolis būstą paverčia vis sunkiau įperkamu.
Už suremontuotą dviejų kambarių butą senos statybos daugiabutyje jau prašoma apie 100 tūkst. eurų, o trijų kambarių būstą už tokią sumą vargu ar apskritai pavyks rasti.
Paradoksas, kad nepaisant kaip ant mielų augančių kainų, būstai ir toliau išgraibstomi.
Svajonė įpirkti būstą tolsta
Panevėžietė Gabija su vyru Dominyku svajoja apie trijų kambarių butą, tačiau kol kas tenka skaičiuoti, kiek dar trūksta pradiniam įnašui.
Nors abu sutuoktiniai uždirba apie 1000 eurų, o nuo rugpjūčio perkantiesiems pirmąjį būstą pakanka 10 proc. pradinio įnašo, galimybė turėti nuosavus namus tolsta.
„Pasinaudoti valstybės skiriama pagalba jaunoms šeimoms įsigyti būstą negalime, tad vienintelis kelias – susitaupyti pradiniam įnašui ir pirkti su banko paskola. Pastaruoju metu sutaupyti bent po kelis šimtus eurų per mėnesį sekasi gana sunkiai, o būstų kainos kyla sparčiau nei pajamos“, – pasakoja Gabija.
Šeima skaičiuoja galinti įpirkti iki 130 tūkst. eurų kainuojantį būstą. Vadinasi, vien pradiniam įnašui reikia 13 tūkst. eurų, o dokumentams tvarkyti ir nenumatytoms išlaidoms prireiks dar kelių tūkstančių.
„Jeigu neturi, kas padėtų, tiek sutaupyti jaunai šeimai nelengva. Bet baisiausia, kad kuo labiau taupome, tuo mūsų svajonė turėti nuosavus namus vis tolsta“, – atviravo panevėžietė.
Dar prieš porą metų už mažiau nei 100 tūkst. eurų buvo galima dairytis puikiai suremontuoto trijų kambarių buto.
Dabar tokios sumos, pasak Gabijos, geriausiu atveju pakaktų nedideliam dviejų kambarių butui.
„Kartais atrodo, kad tokiomis kainomis pralenksime net Vilnių ar kitus didžiuosius miestus“, – svarstė moteris.
Panevėžyje – rekordinis kainų šuolis
Nekilnojamojo turto skelbimų platformos „Aruodas.lt“ 2011–2026 metų duomenimis, per penkiolika metų butų kainos Lietuvoje išaugo maždaug 2,5 karto, o Panevėžyje – beveik tris kartus.
Šio laikotarpio kainų kreivėje matyti keli ryškūs etapai.
Po finansų krizės kainos dar kurį laiką smuko, vėliau nekilnojamasis turtas ėmė nuosekliai brangti, o 2021–2022 metais rinką sudrebino itin staigus kainų šuolis.
Dar vienas ryškus brangimas fiksuojamas pastaraisiais metais.
„Penkiolikos metų istorija rodo, kad kainų skirtumai tarp miestų išlieka dideli, tačiau augimo tempai nebūtinai didžiausi ten, kur būstas brangiausias“, – teigė „Aruodas.lt“ vadovė Dovilė Ramoškaitė.
2011 metais buto kvadratinio metro vidutinė kaina Aukštaitijos sostinėje siekė 618 eurų, Šiauliuose – 620 eurų. Šiemet Panevėžyje vidutinė kaina pasiekė 1835 eurus, Šiauliuose – 1804 eurus už kvadratinį metrą. Taigi per penkiolika metų kainos Panevėžyje išaugo 197 proc., Šiauliuose – 191 proc.
Tiesa, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, Panevėžyje būstas vis dar gerokai pigesnis. Šiemet Vilniuje vidutinė kaina siekė 4314 eurų už kvadratinį metrą, Kaune – 3046 eurus, Klaipėdoje – 2776 eurus.
Kainą lemia ne tik norai
Nekilnojamojo turto rinkos specialistai pabrėžia, kad skelbimuose nurodomos kainos ir realiomis sąlygomis sudaromų sandorių vertė ne visada sutampa.
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko teigimu, šių metų rugpjūtį vidutinė reali butų pardavimo kaina Panevėžyje siekė 1393 eurus už kvadratinį metrą. Per metus, palyginti su 2025-ųjų rugpjūčiu, ji išaugo 14,6 proc.
Pasak specialisto, galutinę būsto kainą lemia daugybė aplinkybių – nuo pardavėjo skubos parduoti iki konkretaus objekto savybių.
„Jeigu reikia parduoti greitai, bus viena kaina, jeigu pardavėjas linkęs laukti, kaina kita“, – sako R. Paulauskas.
Jo teigimu, kainų augimą lemia ne viena priežastis. Didėja gyventojų pajamos, brangsta prekės ir paslaugos, o nekilnojamasis turtas nėra išimtis. Būsto kainas veikia ir pačių pardavėjų lūkesčiai.
„Jeigu yra paklausa, kainos ir toliau kyla. Būna, kad pardavėjai pasižiūri, kokios kainos skelbimų portaluose, ir patys jas kelia. Jeigu kitas tiek nori už savo būstą, tai kodėl ir aš negaliu?“ – rinkos logiką apibūdino brokeris.
Tačiau pardavėjo norima suma dar nereiškia, kad tiek būstas ir vertas. Ypač tai aktualu, kai nekilnojamasis turtas perkamas su banko paskola. Tuomet būtinas turto vertinimas, o jo rezultatas gali nemaloniai nustebinti. Būsto vertę lemia ne tik jo plotas ar įrengimas. Svarbu, ar daugiabutis renovuotas, kuriame aukšte yra butas, ar pakanka vietų automobiliams, kokia aplinka ir kaimynystė.
„Kai žmonės perka su banko paskola, privalu atlikti turto vertinimą. Būna, kad įvertiname gerokai mažiau, nei prašo pardavėjas“, – dėmesį atkreipia R. Paulauskas.
Perka ne tik sienas
Pasak R. Paulausko, šiuo metu Panevėžyje paklausiausi dviejų ir trijų kambarių butai, tačiau pirkėjų reikalavimai keičiasi.
Pirkėjams vis svarbiau ne tik pats būstas, bet ir tai, kas yra už jo durų. Ar namas renovuotas, kiek kainuoja šildymas, ar aktyvi bendrija, ar kieme pakanka vietos automobiliui, kokia kaimynystė – šie dalykai gali tapti ne mažiau svarbūs nei buto planavimas.
Dėl to dalis pirkėjų renkasi naujos statybos būstą, net jei jis kainuoja brangiau.
„Savo praktikoje esu susidūręs ir su tuo, kad būsto kainą lemia net ir kaimynystė. Ypač kai šalia gyvena koks kaupikas ar kaimynas nuolat bendroje laiptinėje išsukinėja lemputes“, – pasakojo R. Paulauskas.
Keli tūkstančiai už kvadratinį metrą
Panevėžyje, pažymi R. Paulauskas, netrūksta pirkėjų, galinčių įpirkti aukštesnės klasės būstą.
Anot jo, tai nebūtinai verslininkai ar daug uždirbantis jaunimas.
„Žmonės parduoda savo didžiulius namus ir perka mažesnį, bet naujos statybos butą, nes nebeturi jėgų rūpintis namu, pjauti žolę“, – pasakoja brokeris.
R. Paulausko teigimu, Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje atsiranda ir dar brangesnių pasiūlymų, kai kurių naujų projektų būstų kaina gali siekti net 4000 eurų už kvadratinį metrą.
Tokios kainos numatomos išskirtinėse miesto vietose – „Ekrano“ marių pakrantėje ar buvusiame pašte Respublikos gatvėje.
„Išskirtinių vietų prie vandens ar pačiame miesto centre nėra daug, tad ir kainos tokios“, – sako specialistas.
