Vilniuje vykstanti šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘26“ yra ir savotiška Panevėžio kultūros vizitinė kortelė.
Tarp dešimčių Lietuvos bei užsienio meno galerijų ir projektų čia prisistato trys Panevėžio kultūros įstaigos: Dailės galerija, „A Galerija“ ir „Stasys Museum“. Viena atvežė Jolitos Puleikytės kūrybą, kita – Remigijaus Kriuko stiklinius kūrybinius ieškojimus, trečioji leidžia pažvelgti į būsimą Stasio Eidrigevičiaus skulptūrų parką.
Panevėžio kūrybinis veržlumas
Panevėžio dailės galerijai dalyvavimas „ArtVilnius“ jau tapo tradicija.
Lietuvos meno galerininkų asociacijai priklausanti galerija yra nuolatinė šiuolaikinio meno mugės dalyvė – ne tik pristato Aukštaitijos menininkus, bet ir siekia parodyti, kuo gyvena Panevėžio kultūros laukas.
„Norime atstovauti Aukštaitijos regiono menininkams, juos pristatyti ir kartu prisistatyti pačiai galerijai kaip aktyviai kultūros lauko veikėjai“, – sako Panevėžio dailės galerijos direktorės pavaduotoja Aurelija Seilienė.
Iki šiol galerija „ArtVilnius“ yra pristačiusi fotomenininkus Mariją Šileikaitę-Čičirkienę, Algimantą Aleksandravičių, Saulių Saladūną, iš Panevėžio kilusį tarpdisciplininį menininką Vygandą Šimbelį, Varšuvoje gyvenantį panevėžiečiams artimą pasaulinio garso kūrėją Stasį Eidrigevičių, pernai – tapytoją Ramūną Grikevičių.
Šiemet galerijos stende – jaunosios kartos menininkės Jolitos Puleikytės kūryba.
Panevėžiečiams jos darbai pažįstami ne tik iš parodų salių.
Ryškiaspalvis jos piešinys, kuriame susipina pagrindiniai miesto simboliai, puošia Laisvės aikštės tunelio sienas.
„Norime parodyti ir mūsų galerijos, ir miesto kūrybinį veržlumą. Man atrodo, Jolitos kūryba šiame kontekste ryškiausia ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – sako A. Seilienė.
Stiklas pagal Jolitą
Pačios J. Puleikytės kūryboje šiuo metu vyksta įdomus virsmas.
Tapytoja vis dažniau eksperimentuoja su stiklu – medžiaga, į jos kūrybą atkeliavusia vos prieš porą metų.
Impulsą tam davė pažintis su Panevėžyje gyvenančiu ir kuriančiu amerikiečiu stiklo menininku Marku Eckstrandu.
Jis tapo J. Puleikytės mokytoju ir supažindino su stiklo technikomis.
„Jis pamatė, kad esu daugiau kurianti su linija ir grafika, parodė kai kurias stikle technikas, kurios man buvo labai įdomios, ir pradėjau su jomis dirbti“, – pasakoja Jolita.
Tačiau savęs stiklo menininke ji sako dar nelaikanti.
„Save laikyčiau vis tiek grafike. Stiklą dekoruoju grafika“, – šypsosi J. Puleikytė.
Į „ArtVilnius“ ji atsiveža stiklo vazų, nedidelių lydyto stiklo kūrinių ir apie dešimt pastarųjų dvejų metų tapybos darbų.
Stiklo vazos – ne vien J. Puleikytės darbas. Pasak menininkės, tai ir tarptautinis kelių kūrėjų procesas.
Jas Švedijoje išpučia stiklo meistras Bevanas Taka, o panevėžietė ant jų kuria savo grafinius piešinius, juos nusmėliuoja ir vėl gabena atgal į Švediją užbaigti darbų.
Visada kartu vyksta ir M. Eckstrandas.
„Kartu iš jų ir mokausi pūsti stiklą“, – sako menininkė.
Kūrinius pasiglemžė gaisras
Šių metų mugėje eksponuojami ir ypatingą istoriją turintys J. Puleikytės tapybos darbai.
Dalis ankstesnės jos kūrybos prieš porą metų buvo sunaikinta per bute kilusį gaisrą.
Į Vilnių atkeliavo jau po nelaimės sukurti 2025 ir 2026 metų tapybos darbai.
Gaisras menininkei tapo ne tik skaudžia patirtimi, bet ir paskatino iš naujo pažvelgti į kūrinio laikinumą.
„Tai leido suvokti, kokio laikinumo yra tapyba. Pagalvojau, kad kurti iš stiklo gal geriau – darbai ilgaamžiškesni, ugnis jų taip lengvai nesunaikins“, – pasakoja J. Puleikytė.
Ironiška, tačiau būtent stiklo kūrinys, buvęs gaisro nuniokotame bute, išliko. Nuo vieno M. Eckstrando dovanoto stiklo darbo po nelaimės pakako nuplauti suodžius.
„Stiklas yra gera medžiaga – arba čia ir dabar sudūžta, arba lieka amžinai“, – sako menininkė.
Tarp dviejų miestų
J. Puleikytė „ArtVilnius“ dalyvauja jau antrą kartą. Prieš keletą metų ji mugėje atstovavo Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriui, kuriam priklauso ir dabar, nors gyvena ir kuria Panevėžyje.
„Iš manęs ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai juokiasi, kad sėdžiu ant dviejų kėdžių. O aš myliu abu miestus ir aktyviai dalyvauju abiejų kultūriniame gyvenime“, – sako menininkė, baigusi studijas Šiauliuose.
Šiemet Panevėžio dailės galerijos pristatoma J. Puleikytės kūryba eksponuojama ne tik pagrindiniame galerijos stende, bet ir Jaunojo kolekcininko stende.
Stasio skulptūros – būsimo parko eskizas
Kitoje „ArtVilnius“ erdvėje Panevėžį pristato „Stasys Museum“.
Muziejus čia atsivežęs naują Stasio Eidrigevičiaus parodą „Kas būtų, jeigu (ne)būtų“.
Tačiau šis pristatymas – ne tik apie menininko kūrinius.
Jis kartu leidžia įsivaizduoti ir tai, kaip ateityje atrodys greta muziejaus kuriamas parkas.
„ArtVilnius“ Projektų zonoje eksponuojami penki S. Eidrigevičiaus medžio ir metalo objektai-skulptūros: „Karūna“, „Laivas“, „Šulinys“, „Vėjo malūnas“ ir „Bokštas“.
Šie penki darbai tampa savotišku būsimo muziejaus skulptūrų parko eskizu.
Menininkas juose kalba simboliais ir metaforomis – apie žmogaus pasirinkimus, jų pasekmes ir tai, kas galėjo neįvykti.
Jo kūrybai svarbi ekslibriso tradicija čia persikelia į erdvinę, trimatę formą.
Parodos pavadinime esantis „jeigu“ turi ir asmeninį S. Eidrigevičiaus istorijos sluoksnį: kas būtų, jeigu 1980-aisiais menininkas nebūtų išvykęs į Varšuvą? Būtent ten prasidėjo svarbus jo tarptautinio kūrybinio kelio etapas.
Dabar S. Eidrigevičiaus kūryboje susitinka skirtingos patirtys, istorinė atmintis ir ryšys su Lietuva.
„Stasys Museum“ mugėje sieja du motyvus – S. Eidrigevičių kaip skulptorių ir patį muziejų kaip erdvę. „ArtVilnius“ lankytojas gali ne tik pamatyti šio menininko kūrinius, bet ir iš anksto mintimis persikelti į Panevėžį – į erdvę, kuri muziejaus teritorijoje atsiras užbaigus antrąjį jo plėtros etapą.
O norintiems susitikti su pačiu menininku mugėje rengiami du susitikimai-ekskursijos su S. Eidrigevičiumi.
Stiklo portretai
Dar vieni meno namai Panevėžyje – „A Galerija“ pristato stiklo menininko panevėžiečio Remigijaus Kriuko darbus.
Garsaus stiklo virtuozo ekspozicijoje šiais metais dominuoja portretinis žanras, skulptūriniai „nuotaikų” motyvai.
Yra staigmenų ir ištikimiausiems Remigijaus kūrybos gerbėjams, kurie kiekvienais metais tikisi stiklinių naujienų. Šįkart juos pasitiks ne tik stiklo skulptūros, bet ir ryškiaspalviai tapybiniai objektai.
Dalyvio mokestis įkandamas ne visiems
Dar vienas meno mėgėjų traukos centras Panevėžyje – Laisvės aikštėje veikianti „Galerija XX“ – šiuolaikinio meno mugėje nebedalyvauja jau antrus metus.
Kaip teigia ją valdančios Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, „ArtVilnius“ dalyvio mokestis, siekiantis kelis tūkstančius eurų, yra per didelė finansinė našta galerijai, kurioje visos parodos lankytojams yra nemokamos.
„Kai neliko galimybės gauti finansavimo teikiant projektą, nebegalime sau leisti mokėti už stendą maždaug 5000 eurų“, – sako Aukštaitijos dailininkus vienijančio LDS Panevėžio skyriaus vadovas.
Meno žemėlapis
Šių metų „ArtVilnius“ akcentas – ašis „Vilnius–Varšuva–Viena“.
Mugėje pristatomos šių trijų sostinių istorinės patirtys, šiuolaikinio meno scenos ir kryptys.
Iš viso joje dalyvauja 70 šiuolaikinio meno galerijų, vyksta tarptautinė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“, veikia Projektų zona, Jaunojo kolekcininko stendas, rengiami pokalbiai, diskusijos, edukacijos.
