Būtent tokį klausimą uždavė parodos apie futbolą rengėjai Belgijos sostinėje Briuselyje. Romos sutarties penkiasdešimtmečiui paminėti skirta paroda kviečia visus europiečius per šį žaidimą pažvelgti į besivienijančio žemyno istoriją.
Besivienijanti Europa
Kas geriausiai atspindi nykstančias sienas tarp Europos šalių? Parodos rengėjai nedvejodami atsakytų – futbolas. Juk tapo kasdienybe, kai Anglijos klubą, kurio savininkas yra rusas, treniruoja specialistas iš Portugalijos, o aikštėje petys į petį grumiasi tikras internacionalas iš Čekijos, Ukrainos, Olandijos ir kitų valstybių. Čempionų lygos finale Atėnuose susitinka Italijos ir Anglijos komandos, o į stadioną stebėti futbolo spektaklio susirenka aistruoliai iš viso Senojo žemyno. Jau ir Lietuvos futbolas atsiveria Europos tendencijoms ir priima multikultūralizmo iššūkį – aikštėje išvystame „Vilniaus“ klubo brazilus, kovojančius su kita sostinės komanda „Vėtra“, kurios spalvas gina kroatas, du makedonai, keli rusai, pora brazilų, slovėnas. Legionierių sparčiai daugėja ir kitose mūsų šalies komandose.
Briuselio regiono vyriausybės turizmo ministrė Evelina Huy-tebroeck teigė: „Gali skambėti stulbinamai, tačiau man sportas, o šiuo atveju futbolas, yra kertinė Europos Sąjungos dalis, o per futbolo plėtrą mes galime nagrinėti ir visos sąjungos evoliuciją nuo idealistinės utopijos prieš 50 metų iki jos materializavimosi šiandien.“
Kaip teigia ministrė, futbolas yra visuomenės veidrodis. Pasak jos, jei nori gerai susipažinti su Belgijos sostine, užtenka nukeliauti į visus šio miesto futbolo klubus. Tuomet galėsite susipažinti su visa Briuselio, miesto, kuriame 26 procentus gyventojų sudaro ne Belgijoje gimę žmonės, – kultūrine įvairove.
Paroda veiks iki rugpjūčio pabaigos, ji surengta prestižiniame Briuselio parodų centre – Karališkajame istorijos ir meno muziejuje. Ekspoziciją rengė žymiausi dizaineriai, joje panaudotos modernios technologijos. Tačiau vis dėlto svarbiausios parodoje yra įspūdingos futbolininkų karjeros istorijos.
Vieni iš jų tapo pasaulinio ryškumo žvaigždėmis, kiti didelių aukštumų nepasiekė, tačiau laimėjo kovą su skurdu, diskriminacija, socialine atskirtimi. Būtent per šių žaidėjų asmenines istorijas stengiamasi atskleisti ES plėtros kelią.
Jaudinančios istorijos
Parodos globėju tapo Ispanijos „Barcelona“ klube žaidžiantis prancūzas Lilianas Thuramas. Šis gynėjas yra nuolatinis su futbolu susijusių socialinių programų rėmėjas.
Parodos atidarymo proga L.Thuramas teigė, kad futbolas suteikia progą vieningos Europos idėjai tapti realybe.
„Dėl šio nuostabaus sporto mes tampame situacijų, kuriose visos Europos šalys turi puikią galimybę laimėti, dalyviais. Manau, kad tai yra nuostabu.
Mes turime galimybę žaisti komandose,
kurios yra sudarytos iš daugybės skirtingą identitetą turinčių asmenybių. Puiku,
kai sirgaliai visa širdimi palaiko savo šalies klubą, kuriam, be jų tautiečių,
atstovauja ir kitų tautybių žmonės“, – teigė su Prancūzijos rinktine 1998 metais pasaulio čempionu tapęs gynėjas.
Jis tikina, kad būti europiečiu jam nereiškia tapatintis su apibrėžta geografine teritorija.
„Nesijaučiu apribotas jokių geografinių barjerų. Europa man visų pirma yra idėja. Tad kas yra europietis, lemia ne kokios nors sienos, o žmogaus mentalitetas“, – pabrėžė L.Thuramas.
Pats žaidėjas yra gimęs Gvadalupėje, tad jo kraujyje susimaišiusios karibų, prancūzų, amerikiečių ir kitos kultūros. Dar būdamas paauglys jis iš Paryžiaus priemiesčio persikėlė į Monaką. Netrukus pradėjo ir savo tarptautinę karjerą – išvyko į Italiją atstovauti „Parmos“ klubui. Su šiuo klubu jis iškovojo pirmą Europos klubų trofėjų – 1999 metais laimėta UEFA taurė. Tais pačiais metais buvo iškovota ir Italijos taurė. Atstovaudamas savo šaliai, L.Thuramas 1998 metais tapo pasaulio čempionu. Po dvejų metų jis triumfavo ir Senojo žemyno pirmenybėse, o 2003 metais laimėjo ir Konfederacijų taurę. Iš Parmos persikėlęs į Pjemontą ir ten apsivilkęs Turino „Juventus“ ekipos marškinėlius jis net 3 kartus triumfavo Italijos Serie A čempionate (2002, 2003 ir 2005 metais). 2003 metais jis su savo komanda iškopė į Čempionų lygos finalą, kuriame nusileido kitai Italijos komandai – AC „Milan“. 2006 metais, kai Turino „Juventus“ buvo pašalintas iš Serie A, L.Thuramas paliko komandą ir persikėlė į Pirėnus. Ten, atstovaudamas Barselonos miesto ekipai, 2006 metais jis jau laimėjo Ispanijos Supertaurę.
Žaisdamas futbolą, L.Thuramas aktyviai dalyvauja ir socialinėje bei politinėje veikloje. Jis yra Prancūzijos Aukštosios tarybos integracijos klausimais narys. Ši taryba analizuoja ir teikia pasiūlymus, susijusius su kitų kultūrų žmonių integravimu į Prancūzijos visuomenę.
Sėkmės keliu
Be L.Thuramo istorijos, parodoje pristatomos ir kitų į Europos futbolo istoriją savo vardą įrašiusių bei besivienijančią Europą simbolizuojančių futbolininkų istorijos. Tarp jų – ir legendinis skrajojantis vengras Ferencas Puskasas. 1927 metais Budapešte gimęs vengras 1952-aisiais vedė savo šalies futbolo rinktinę į triumfą Helsinkio olimpinėse žaidynėse. Nuo 1945 iki 1956 metų Vengrijai jis atstovavo 85 kartus ir sugebėjo pelnyti net 84 įvarčius. 1953 metais legendiniame Vemblio stadione buvo parklupdyta net Anglijos rinktinė. Paskui jis persikėlė į Madrido „Real“ klubą ir tapo „Santiago Bernabeu“ stadiono legenda. Šis vengras – tarsi jungianti Budapeštą ir Madridą jungtis.
Nuo F.Puskaso eros prabėgus kone pusei amžiaus, „Santiago Bernabeu“ publika įgijo naują dievuką – Zinediną Zidaną. Jo tėvas Smailas 1953 metais iš Alžyro persikėlė į Paryžiaus priemiestį Saint Denis. Prancūzija priėmė šeimą, bėgančią nuo šalį apimančio nepriklausomybės karo siaubo. 1973 metais Marselio priemiestyje gimė Zinedinas Yazidas Zidanas. Tapęs vienu geriausių futbolininkų per visą šio žaidimo istoriją, jis su kaupu atsidėkojo šaliai, kuri priglaudė negandų blaškomą jo šeimą. 1998 metais jis įmušė du įvarčius į Brazilijos rinktinės vartus ir atvedė Prancūziją iki pasaulio čempionato aukso. Beje, finalas vyko Saint Denis stadione – toje pačioje vietoje, į kurią prieš 45 metus atvyko prieglobsčio ieškantis jo tėvas Smailas.
Danas Peteris Schmeichelis tapo Mančesterio „Old Trafford“ stadiono žvaigžde. Vienas geriausių vartininkų per visą futbolo istoriją padėjo savo klubui 1999 metais legendinėse rungtynėse prieš Miuncheno „Bayern“ vienuolikę triumfuoti Čempionų lygos finale. Per paskutines porą rungtynių minučių danų blondino raginami komandos draugai atsiliko 0:1, bet sugebėjo net dukart nuginkluoti Oliverį Kahną ir paveržti iš vokiečių nugalėtojų taurę. Be to, 1992 metais jis buvo vienas iš lemiamų faktorių, atvedusių danus į Europos olimpą. Danai, kurie tik dėl Jugoslavijoje vykstančio karo pašalinus tos šalies rinktinę įgijo šansą dalyvauti Europos čempionate, tuomet buvo nenugalimi. Žaidėjų formacija, praminta dinamito vardu, nuo šiol įtraukiama į futbolo vadovėlius. O juk kertiniu šios formacijos akmeniu buvo Angliją užkariavęs danas.
Kitas „Old Traffordą“ užkariavęs žmogus yra Erikas Kantona. Sunkiu charakteriu pasižymėjęs ispanų kilmės prancūzas buvo geniali sero Alekso Fergiusono investicija. Savo šalyje taip ir neįvertintas žaidėjas net nebuvo pakviestas atstovauti nacionalinei ekipai 1996 metų Europos futbolo čempionate Anglijoje. Tačiau savo talentu ir aistra jis sužavėjo Mančesterio sirgalius ir privertė juos „Old Trafforde“ giedoti „Marselietę“.
Tai tik kelios stulbinamos istorijos apie tai, kaip futbolas suvienijo įvairių tautybių, įvairių religijų bei istorijų žmones. Paroda, retoriškai klausianti „ar tai tik žaidimas?“, kviečia visus europiečius susipažinti su Europos istorija, žvelgiant į ją per futbolą. Juk futbolas tampa ne tik elementariu kamuolio gainiojimu žaliojoje vejoje, bet ir Europą vienijančia jėga.
Donatas PUSLYS
A.Repšio nuotr. Ekraniečiai patys įsitikino nykstančiomis
sienomis tarp šalių, kuomet per A lygos rungtynes teko kovoti su „Vilniaus“
brazilais.
