Mokytojai patys netrokšta kelti kvalifikacijos.
Dviejų valandų streiku dalis šalies mokytojų antradienį reikalaus geresnio gyvenimo. Vienas prašymų – negriežtinti mokytojų kvalifikacijos kėlimo. Įspėjamojo streiko organizatoriai teigia, jog naujas pedagogų atestacijos sąlygas kelianti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tik bando atitaisyti pačios padarytas klaidas.
Manoma, jog prie įspėjamojo streiko antradienį gali prisijungti mokytojai iš 300 šalies mokyklų. Organizatoriai teigia neturintys kitos išeities atkreipti ŠMM dėmesį į netikslingą mokinio krepšelio skyrimą, netinkamą pedagogų apmokėjimo tvarką bei švietimo reformos koncepcijoje numatytų naujų sąlygų aukštesnei kvalifikacijai įgyti ar esamai pateisinti.
Vienas streiko organizatorių Audriaus Jurgelevičiaus, Lietuvos švietimo profesinė sąjungos (LŠPS) pirmininko, teigimu, dalies pedagogų nepasitenkinimą kelia naujos kvalifikacijos kėlimo nuostatos, numatančios neišpildomas sąlygas.
Tai – metinių ir ketverių metų planų įgyvendinimas, griežtesnė privalomų apmokymų, kvalifikacijos kėlimo kursų tvarka, naujų mokytojų statuso neapibrėžtumas.
Streiko organizatoriai teigia, jog iškeltos sąlygos – sunkiai įgyvendinamos be papildomų finansinių investicijų. O ir patys mokytojai nebus suinteresuoti dirbti pagal kur kas griežtesnes taisykles.
Piktnaudžiauja pareigybėmis
Šiuo metu mokytojai atestuotis privalo kas ketverius metus – norėdami išlaikyti esamą kvalifikacijos lygį arba įgyti aukštesnį.
„Nauji kvalifikacijos kėlimo metodai – tik siekis atsikratyti aukštą kvalifikaciją turinčiais mokytojais. – tikino A. Jurgelevičius. – Pati ministerija kadaise per lengvai leido mokytojams pasikelti kvalifikaciją, o dabar kaip kirviu bando tą sistemą panaikinti. Koncepcijoje per daug biurokratijos, per daug neapibrėžtumo – reikės praeiti vargo kelius, norint tuos reikalavimus įvykdyti.“
Privalomąją mokytojų atestaciją siekianti įdiegti ŠMM aiškina, jog pedagogų kvalifikacijos patikra tėra paskata tobulėti ir kelti kompetencijos lygį. Tačiau streiko organizatoriai įsitikinę, kad tokiu būdu pažeidžiamas mokytojo autoritetas.
„Čia turėtų būti taikoma nekaltumo prezumpcija. Jei mokytojo darbas nekelia abejonių, jam privaloma atestacija neturėtų būti vykdoma. Kvalifikacijos kėlimas – mokytojo pareiga ir, manau, kiekvienas pedagogas to siekia“, – tikino LŠPS pirmininkas.
Šiuo metu kiekviena aukštesnė pedagogo kvalifikacinė pakopa garantuoja vidutiniškai 150 litų didesnį mėnesinį atlygį, nevertinant mokytojo vedamų pamokų skaičiaus. Šis aspektas, kaip pripažįsta A. Jurgelevičius, didelę dalį pedagogų iš dalies skatino siekti aukštesnės kvalifikacijos.
„Pati ministerija leido mokytojams lengvai pasididinti kvalifikaciją. O dabar piktinasi, jog atsirado per daug metodininkų ir ekspertų – nori lengviausiu būdu jų skaičių sumažinti“, – aiškino A. Jurgelevičius.
Pati ministerija leido mokytojams lengvai pasididinti kvalifikaciją.
Dalies pedagogų nepasitenkinimą kelia ir atestacinė komisija – sudaryta iš švietimo įstaigos mokytojų, tėvų bei ŠMM pavaldžių įstaigų atstovų. Esą reikėtų aukštesnės kvalifikacijos ekspertų, galinčių vertinti mokytojus.
„Pedagogo perkvalifikavimas – labai formalus, koncepcija numato dar biurokratiškesnį modelį. Apie pedagogo kompetenciją sprendžiama iš krūvos pateiktų atskaitų dokumentų, tačiau nebūtų atsižvelgiama į pagrindinio darbo su mokiniais lygį. Gerai dirbantis, tačiau ne itin atidžiai dokumentus užpildęs mokytojas bus įvertintas prasčiau nei vidutiniokas, tačiau pateikęs tvarkingus, reikalavimus atitinkančius dokumentus.“
Bijo prarasti privilegijas
Pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas vykdančio Ugdymo plėtros centro (UPC) direktoriaus Giedriaus Vaidelio manymu, motyvacija įgyti aukštesnę kvalifikaciją buvo paremta tik siekiu tinkamai įvykdyti atestacijos nuostatas.
„Dalis pedagogų nėra asmeniškai suinteresuoti kelti savo kvalifikacijos lygį, domėtis naujovėmis. Štai, pavyzdžiui, mokykloms nupirktos interaktyvios lentos, tačiau tik 10 proc. jų yra naudojamos. Ką tai reiškia? Jog mokytojai nesistengia įtraukti naujų technologinių galimybių“, – mokytojų iniciatyvų trūkumu skundėsi G. Vaidelis.
Dalis pedagogų nėra asmeniškai suinteresuoti kelti savo kvalifikacijos lygį, domėtis naujovėmis.
Viešojoje erdvėje tiek tėvų asociacijų, tiek aukštųjų mokyklų atstovų kritika lekia mokytojų daržan – lietuviškos mokyklos nesugeba tinkamai išmokyti ir išauklėti.
„Tomis naujomis sąlygomis ir norima padidinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją. Na, o jei dalis mokytojų nerodo iniciatyvos tobulėti, reikia taikyti griežtesnes priemones“, – aiškino UPC vadovas.
Tačiau IQ.lt kalbintas Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis teigė, jog nors dalis mokytojų ir nepelnytai didžiuojasi turimu kvalifikacijos lygiu, jų vertinimas turėtų būti iš esmės kitoks – priverstinė atestacija nėra reikalinga.
„Gali atlikti patikrą internete ir pažiūrėti, ko yra vertas ir dėl ko turėtų stengtis. Na, o jei kokių klausimų iškyla mokyklos vadovybei, tada galima siūlyti ir įprastos kvalifikacijos patikros būdus“, – teigė B. Burgis.
Tiesa, KTU gimnazijos vadovas pridūrė, jog kritika bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams – pagrįsta: „ Yra ir mokytojų, nevertų savo turimos kvalifikacijos. Kontrastai šalyje tarp pedagogų yra didžiuliai – vieni nepelnytai nuvertinami, kitų nereiktų net prileisti prie vaikų.“
Streikas – ne sprendimas
Streiko organizatoriai teigia, jog jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus, įspėjamasis streikas virs nesankcionuotu – dvi nedarbo valandos gali išaugti iki kelių dienų ar savaičių.
Tiesa, streiką palaiko ne visos pedagogus atstovaujančios profsąjungos. Kelios jų atsisakė ar prisipažino „neturinčios galimybių“ prisidėti prie streiko.
Streikui nepritaria ir Lietuvos moksleivių parlamentas, kurio pirmininkas Paulius Kazakevičius aiškina, jog nesistengiama ieškoti visoms pusėms tinkamo sprendimo: „Mes šioje situacijoje tampame įkaitais – valdžios ir profsąjungų. Tiesa, ne visų – jos dažnai nesugeba priimti vieningos pozicijos, siekiama tik atskirų, prieštaringų siekių įgyvendinimo.“
