Kadaise buvo paplitęs olimpinis principas, kad svarbiausia yra dalyvauti, o ne laimėti. Tačiau, atrodo, kad dabar tai nebesvarbu. Pavyzdys – lengvaatletės Marion Jones atvejis, kai Sidnėjaus olimpiadoje ji net penkis medalius laimėjo tik padedama dopingo.
Moralės nykimas
Teigsite, kad vieno pavyzdžio per mažai. Tuomet pažvelkite į kadaise prestižinėmis laikytas „Tour de France“ dviračių lenktynes. Dabar jos asocijuojasi ne su garbinga ir milžiniškų pastangų reikalaujančia kova trasoje, o su užkulisinėmis intrigomis ir dopingą tarsi saldainiukus ryjančiais dviratininkais. Dėl garbės ir šlovės jie pasiryžę aukoti net savo sveikatą ir, kaip dažniausiai nutinka, reputaciją.
Vis dar reikia pavyzdžių? O kaipgi Italijos Serie A futbolo čempionatas, jo vardas ilgam tapo korupcijos bei nešvarių užkulisinių susitarimų simboliu. Juk tai čempionatas, kuriame dėl titulo kovojama ne tik aikštėje, bet ir už stadiono. Tie keli pavyzdžiai, o jų būtų galima pateikti kur kas daugiau, simbolizuoja, kad kadaise populiarus olimpinis šūkis, kad svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti, visiškai išsigimė. Dabar galėtume teigti, kad visiškai nesvarbu, kaip dalyvauti, svarbiausia – bet kokia kaina ir priemonėmis pasiekti patį aukščiausią tikslą – pergalę ar pasaulio rekordą.
Taip tikriausiai mąstė ir tris aukso bei du bronzos medalius Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse 2000 metais laimėjusi lengvaatletė M.Jones. Tačiau sportininkė, kuri buvo vienintelė moteris istorijoje, sugebėjusi per vienas žaidynes laimėti net penkis medalius, dabar virto bjauria apgavike, apgaudinėjusia tiek savo varžoves, tiek gausią minią gerbėjų, tiek teisėjus.
Į antidopingo agentūros akiratį ji pateko po 2004-ųjų įsiplieskusios BALCO kompanijos, aprūpinusios daugelį žymių sportininkų neleistinais preparatais, aferos. Tačiau sportininkė visą laiką nuo pat tyrimo pradžios atkakliai neigė vartojusi steroidus. Vis dėlto praėjusią savaitę M.Jones netikėtai prisipažino. Į muilo operos sceną labiau panėšėjusioje kalboje ji ašarodama pareiškė, kad melavo federaliniams teisėjams.
„Man labai gėda, kad turiu stovėti prieš jus ir pripažinti, jog išdaviau jūsų pasitikėjimą“, – šalia teismo rūmų susirinkusiai miniai ašarodama kalbėjo buvusi greičiausia pasaulio moteris.
M.Jones pripažino nuo 2000 metų rugsėjo iki 2001 metų liepos vartojusi steroidus. Tiesa, lengvaatletė mėgino teigti, kad jos treneris Trevoras Grahamas jai įrodinėjo, kad sportininkė vartoja tik linų sėklų aliejų. Gražus ir nekaltas pavadinimas draudžiamam preparatui tetrahidrogestrinonui. Tuomet šio preparato dopingo kontrolės pareigūnai dar nebuvo pajėgūs aptikti.
„Vartojau šį preparatą kelis kartus prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes, tą patį dariau joms pasibaigus. Kad tai yra draudžiamas preparatas, supratau tik 2003 metais“, – teisme pagaliau visą tiesą atskleidė M.Jones.
Kyla klausimas, kodėl reikėjo taip ilgai tylėti, jei jau iš tikro sportininkė dedasi tokia nekalta savo niekšo apgaviko trenerio auka.
Kad ir kaip būtų, dabar M.Jones tikriausiai neteks visų Sidnėjuje iškovotų apdovanojimų. Be to, jai dar gresia iki pusės metų kalėjimo už sulaužytą priesaiką sakyti tiesą teisme. Lengvaatletei vis dėlto pavyks išsaugoti visus varžybose iškovotus piniginius prizus. Praėjusią savaitę ji oficialiai pareiškė pasitraukianti iš didžiojo sporto, o, kaip žinia, iš karjerą baigusių atletų piniginių prizų išsireikalauti jau nebegalima. Tačiau tai tėra menka paguoda visuotinės paniekos objektu tapusiai M.Jones. Šiaip ar taip dauguma tų iškovotų piniginių prizų per pastaruosius metus iškeliavo teismo išlaidų sąskaitoms padengti. Taigi ilgai trukęs melo procesas atsirūgo sportininkei.
Medalis kitai apgavikei?
Tarptautinis olimpinis komitetas dabar susidūrė su didelį galvos skausmą keliančia problema. Jei Sidnėjaus olimpiados 100 metrų bėgimo rungtyje iškovotas medalis vis dėlto iš M.Jones bus atimtas, tai jis lyg ir turėtų atitekti antrą vietą tuomet užėmusiai Graikijos sprinterei Katerinai Thanou. Tačiau ir šios sportininkės biografija yra sutepta purvinos dopingo dėmės, jai taip pat gresia kalėjimas dėl melagingų parodymų davimo teisme.
„Kokia didelė nelaimė, kad antros vietos laimėtoja yra sutepta dopingo“, – žurnalistams apgailestavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos atstovas spaudai Nickas Davisas. Tokie jo žodžiai tebuvo diplomatinis būdas pareikšti, kad lengvoji atletika po M.Jones prisipažinimo atsidūrė tikrame mėšlyne.
K.Thanou yra įtariama specialiai imitavusi motociklo avariją tik tam, kad išvengtų dopingo kontrolės Atėnų olimpiados išvakarėse 2004 metais. Tuomet sportininkė buvo diskvalifikuota porai metų ir turėjo praleisti savo gimtinėje vykusias žaidynes.
Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos viceprezidentas Sebastianas Coe pareiškė, kad geriau matytų tuščią vietą ten, kur turėtų būti įrašyta Sidnėjaus olimpiados 100 metrų bėgimo rungties nugalėtojos pavardė, nei sutiktų, kad aukso medalis būti atiduotas dopingą vartojusiai graikei.
Jam pritarė ir Pasaulinės antidopingo
agentūros vadovas Dickas Poundas. Jis pareiškė, kad K.Thanou apdovanojimas aukso
medaliu būtų labai nemalonus faktas, kurį būtų labai sunku suprasti.
Tiesa, gali būti, kad pirma vieta galiausiai bus skirta trečiai tuomet buvusiai Jamaikos bėgikei Tanyiai Lavrence. Jamaikos lengvosios atletikos federacija netgi siekia sukurti specialų komitetą, kuris pasistengtų įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą, kad būtent jų sportininkė labiausiai nusipelno aukščiausios prabos apdovanojimo.
Tačiau iškyla problema. M.Jones diskvalifikacija automatiškai lemia, kad bent jau bronzos medalis turėtų būti įteiktas kitai Jamaikos sprinterei. Merlen Ottey, kuri buvo pričiupta vartojusi nandroloną likus metams iki Sidnėjaus olimpiados ir išteisinta tik dėl tam tikrų techninių dopingo kontrolės procedūros pažeidimų. Taigi ir šios sprinterės reputacija nepataisomai sumenkinta.
Tikras farsas. Taip ir norisi paklausti, argi nebėra sąžiningų lengvaatlečių? Mėgstantieji juodąjį humorą tikriausiai gali pajuokauti, kad yra tik tie, kurie jau pagauti, ir tie, kuriems vis dar sėkmingai sekasi išvengti grėsmingų dopingo kontrolės gniaužtų.
„Vien dėl to, kad bėgu itin greitai, žmonės linkę manyti, kad vartoju dopingą“, – pareiškė vyrų 100 metrų pasaulio bėgimo čempionas Tysonas Gay‘us. Šis bėgikas niekada neturėjo problemų dėl dopingo, tačiau jo žodžiai tarsi atspindi niūrią sprinterių kasdienybę.
Gėdos galerija
Skaitydami paskutinių olimpiadų nugalėtojų 100 metrų bėgimo rungtyje sąrašą, galime susidaryti įspūdį, kad peržvelgiame vardus tų sportininkų, kurie turėtų būti pastatyti prie gėdos stulpo. Net keturi pastarųjų penkių olimpiadų aukso medalio laimėtojai anksčiau ar vėliau buvo prigriebti dopingo kontrolės specialistų.
1988 metais Benas Johnsonas buvo diskvalifikuotas, kai iškart po pergalės Seulo olimpiadoje jo organizme buvo aptiktas didelis kiekis steroidų. Jo medalis buvo atiduotas Karlui Levisui, po metų šis buvo pagautas vartojęs stimuliantus.
1992 metais Barselonos olimpiados 100 metrų bėgimo takelyje triumfavo britas Linfordas Christie. Tačiau 1999 metais ir jis buvo pričiuptas vartojęs anabolinį steroidą nandroloną.
2000 metais išaušo M.Jones triumfo valanda. Ši universali sportininkė laimėjo 100, 200 individualias bei 400 metrų estafetės rungtis ir iškovojo bronzą sprinto estafetėje ir šuolio į tolį rungtyje.
2004 metais Atėnuose JAV sprinteris Justinas Gatlinas, triumfavęs 100 metrų bėgimo takelyje, pristatė save kaip „švarų ir nesuteptą veidą“ lengvosios atletikos pasaulyje. Tačiau prireikė vos poros metų ir tariamas švaruolis buvo nutvertas vartojęs testosteroną. Sportininkas yra diskvalifikuotas net 8 metams. Tiesa, dėl tokio Lengvosios atletikos federacijos sprendimo J.Gatlinas yra pateikęs apeliaciją.
Panašiems skandalams besikartojant, šio sporto reputacija gali būti pažeista nebepataisomai.
Poros saulėlydis
Už teisme duotus melagingus parodymus M.Jones gresia įkalinimo iki pusės metų bausmė. Jos buvęs vyras ir sūnaus Mončio tėvas, buvęs sprinteris Timas Montgomeris, sėdi teisiamųjų suole. Buvęs pasaulio 100 metrų bėgimo rekordininkas kaltinamas dalyvavimu plaunant pinigus ir gali būti įkalintas net 3 metams. O kažkada ši pora kartu spindėjo lengvosios atletikos stadionuose.
„Aš atsakinga už savo pačios veiksmus ir galiu keikti tik pačią save. Buvau nesąžininga, todėl manau, kad jūs turite teisę pykti ant manęs. Nuvyliau savo šeimą, savo šalį ir pati save“, – virpančiu balsu po prisipažinimo vartojus draudžiamus preparatus kalbėjo M.Jones.
Išvakarėse savo šeimos nariams išsiuntinėtame laiške ji vėlgi dėl visko kaltino savo buvusį trenerį T.Grahamą, kuris jai neva įsiūlęs linų sėklų aliejaus. Ši versija visiškai prieštarauja BALCO kompanijos savininko Viktoro Contes, dopingu aprūpinusio daug sportininkų, tarp jų ir dar vieną buvusį M.Jones sutuoktinį rutulio stūmiką CJ.Hunterį, žodžiams.
M.Jones ir CJ.Hunteris išsiskyrė iškart po Sidnėjaus olimpiados, o rutulio stūmikas buvo pagautas vartojęs draudžiamus preparatus. Sprinterė teigė, kad jos vyras slėpė vartojąs dopingą, tačiau pats CJ.Hunteris kartu su V.Conte teigia aprūpindavę steroidais ir žmogaus augimą skatinančiais hormonais pačią M.Jones. Jie netgi teigė lengvaatletei rodę, kaip daryti šių preparatų injekcijas.
M.Jones po šių kaltinimų surengė specialią spaudos konferenciją, joje kategoriškai paneigė visus V.Contes jai mestus kaltinimus ir padavė pastarąjį į teismą. Tiesa, dopingo tiekėjui pavyko atsipirkti kompensacija. V.Conte, kuris vis dėlto dėl BALCO aferos vėliau kalėjime praleido 4 mėnesius, pareiškė, kad M.Jones už tokią jausmingą spaudos konferenciją turėtų būti apdovanota „Oskaru“. Nors V.Conte ir teikė lengvaatlečiams niekingas ir sportą žeminančias paslaugas, tačiau niekada nepagarsėjo kaip melagis. Tad galbūt M.Jones ir toliau meluoja?
Donatas PUSLYS
Nuotr. M.Jones buvo vienintelė moteris
istorijoje, sugebėjusi per vienas žaidynes laimėti net penkis medalius, tačiau
su jais lengvaatletei teks atsisveikinti.
